Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių laukia kalbos testas arba deportacija

lrt.lt

Privalomo latvių kalbos egzamino neišlaikę Latvijoje nuolat gyvenantys Rusijos piliečiai gauna laiškus, įspėjančius, kad per 30 dienų turi išvykti iš šalies arba jiems gresia „priverstinė deportacija“. 

Šiuos laiškus siunčia Latvijos migracijos tarnyba ir jie adresuoti buvusiems Sovietų Sąjungos piliečiams (daugiausia vyresniems nei 60 metų žmonėms), į Latviją atvykusiems sovietmečiu, o šaliai atgavus nepriklausomybę, nusprendusiems nesiekti Latvijos paso ir priimti Rusijos pilietybę. Jie gyvena Latvijoje gavę leidimą nuolat gyventi šalyje, tačiau paprastai nekalba latviškai ir mažai domisi latvių kultūra. Naujienas jie sužino iš Rusijos žiniasklaidos ir dažnai yra prorusiškai nusiteikę. Latvijos piliečiams neleidžiama turėti antros Rusijos pilietybės.

„Aš nelankiau kursų, nes paprasčiausiai neturiu tam pinigų, – „Current Time“ sakė prie kalbos žinių tikrinimo centro sutikta rusakalbė moteris. – Kas tris mėnesius gaunu 340 eurų pensiją. O iš Rygos man atsiuntė popierių, kuriame parašyta, kad už tai turiu sumokėti 70 eurų.“

„Greičiausiai neišlaikiau. Tiesiog atsakiau į keletą klausimų, – svarstė vienas pagyvenęs vyras. – Nėra jokios bendravimo sferos, nėra kur bendrauti latviškai.“

2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvijos parlamentas priėmė migracijos įstatymo pataisas. Dabar, norėdami pratęsti leidimą gyventi Latvijoje, Rusijos pasus turintys asmenys privalo patvirtinti, kad moka latvių kalbą kasdieniu šnekamosios kalbos lygiu. Tačiau šio egzamino neišlaikė daugelis Latvijoje gyvenančių rusų. Vieni skundžiasi, kad sunku mokytis svetimos kalbos sulaukus tokio amžiaus, o kiti tiesiog atsisako tai daryti.

Įvairių šaltinių duomenimis, egzamino neišlaikė daugiau kaip tūkstantis rusų. Latvijos įstatymai numato, kad neišlaikius egzamino leidimas gyventi Latvijoje (įskaitant leidimą nuolat gyventi) panaikinamas ir asmuo netenka galimybės legaliai gyventi šalyje. Per pastaruosius 12 mėnesių Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP) išleido 63 įsakymus tokiems asmenims išvykti iš Latvijos.

Devyniais atvejais Latvijos pareigūnai deportavo žmones prievarta, o dar 632 egzamino neišlaikę asmenys patys savanoriškai išvyko į Rusiją, nelaukdami PMLP įsakymo.

Dar apie tūkstantis žmonių yra atsidūrę nežinioje: tai žmonės, kurie niekada nebandė laikyti latvių kalbos egzamino ir nepateikė dokumentų leidimui gyventi Latvijoje pratęsti. PMLP laukia, kad jie paaiškintų priežastis, kodėl to nepadarė.

„Žmonės pateikia skirtingus paaiškinimus, pavyzdžiui, teigia negavę laiškų iš Migracijos tarnybos. Bet, žinoma, mes turime patvirtinimą, kad įspėjamieji laiškai buvo gauti, – sakė PMLP atstovė spaudai Madara Puke. – Žmonės taip pat sako patikėję politikais, patikinusiais, kad Konstitucinis Teismas priims jiems palankų sprendimą ir naujosios taisyklės jiems nebus taikomos. Daugelis tikrai iki paskutinės akimirkos tikėjo, kad jų tai nepaveiks, todėl girdime tiek daug pasiteisinimų.“

Remiantis oficialia 2024 m. statistika, 63 proc. Latvijos gyventojų sudaro etniniai latviai, 23 proc. – rusai, 3 proc. – ukrainiečiai, 3 proc. – baltarusiai ir 2 proc. – lenkai. Tačiau, remiantis oficialiais 2022 m. duomenimis, 62 proc. gyventojų namuose kalba latviškai, o 35 proc. – rusiškai.

Kalbant apie požiūrį į Maskvos pradėtą karą Ukrainoje, nuomonės iš dalies išsiskiria pagal etnines grupes. Per pastaruosius trejus metus Latvijoje atliktų apklausų duomenimis, mažiausiai 80 proc. latvių dėl karo kaltina Rusiją. Tarp rusakalbių šis skaičius siekia 32–38 proc.

Ir nors Kremlius stengiasi vaizduoti rusakalbes mažumas kaimyninėse šalyse kaip engiamas daugumos, daugelis Latvijos rusakalbių atsiribojo nuo Kremliaus agresijos.

Rusakalbiams atstovaujanti Latvijos partija „Harmonija“ kadaise buvo laikoma prorusiška ir palaikė ryšius su Rusijos valdančiąja partija „Vieningoji Rusija“. Tačiau ši partija pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, o jai priklausantis parlamento narys Borisas Cilevičius BBC sakė: „Vienintelė galimybė normalizuoti padėtį yra karinis Rusijos pralaimėjimas.“

PMLP duomenimis, daugiau nei 85 proc. rusų, kuriems taikomas naujasis įstatymas, jau susitvarkė visus reikiamus dokumentus ir išlaikė egzaminą arba mokosi latvių kalbos ir gavo laikiną leidimą gyventi (galioja, kol bus išlaikytas egzaminas).

Tačiau Rusijos valstybinė žiniasklaida ir propaganda pasigavo neišlaikiusiųjų egzamino deportacijos temą ir teigia, kad visi rusakalbiai Latvijoje yra diskriminuojami. Jau daugiau nei metus Rusijos žiniasklaida kartoja istorijas apie Latviją, kuri „prievarta deportuoja rusakalbius pensininkus“.

Latvijos Vyriausybė pabrėžia, kad šalyje nėra jokios rusakalbių diskriminacijos: Latvija visiems užsieniečiams, norintiems gauti leidimą gyventi šalyje, taiko visiškai vienodus kalbos reikalavimus. Egzamino neišlaikę kitų valstybių piliečiai taip pat išsiunčiami iš šalies.

„Latvijoje kasmet išduodama daugybė emigracijos įsakymų. Egzistuoja bendra tvarka. Manau, kad ir čia neturėtume tikėtis kažkokio ypatingo elgesio. Akivaizdu, kad kai kurie žmonės jau išvyko, nereaguodami ir nesikreipdami į Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybą, – sakė Latvijos premjerė Evika Silina. – Tačiau Rusijos propaganda visada pasirenka iškraipyti Latvijos naujienas.“

Migracijos įstatymo pakeitimai Latvijoje palietė maždaug 25 000 žmonių. Kilus viešoms diskusijoms, 2023 m. rugsėjį Latvijos parlamentas pakeitė įstatymą: kalbos reikalavimai išliko, tačiau žmonėms buvo suteikta daugiau laiko išmokti kalbą ir išlaikyti egzaminą. Tai taikoma šalies gyventojams, gavusiems Rusijos pilietybę po 2003 m. gegužės, kurie jau bandė laikyti egzaminą, bet jo neišlaikė, arba neatvyko į egzaminą dėl pateisinamų priežasčių.

„Imigracijos įstatymą reikia keisti, – 2023 m. rugsėjį „Current Time“ sakė Latvijos žurnalistė Inga Springė. – Mano nuomone, šiame įstatyme turi būti numatyta amžiaus riba iki 65-erių metų.“

„Dažniausiai tai yra vyresnio amžiaus žmonės, turintys sveikatos problemų, pasižymintys prastesniais protiniais gebėjimais, – pridūrė ji. – Mes patys, kaip valstybė, užspringome šiuo kąsniu ir nežinome, ką daryti. Turime 10 000 žmonių, kurie iš viso neužsiregistravo šiam egzaminui. O daugeliui bandžiusių jį laikyti reikia perlaikyti. Net jei baigiasi jų leidimas gyventi šalyje, akivaizdu, kad niekas jų nedeportuos. Neįmanoma iš šalies išsiųsti tiek daug žmonių.“

Latvijos Konstituciniam Teismui buvo pateiktas kolektyvinis ieškinys dėl kalbos reikalavimų, tačiau Konstitucinis Teismas patvirtino, kad kalbos reikalavimai Rusijos piliečiams yra teisėti.

„Pilietybė yra rimta sąvoka. Ji parodo asmens pasirinkimą, kokiai valstybei jis išreiškia lojalumą ir solidarumą, – aiškino Konstitucinio Teismo pirmininkas Aldis Lavinš. – Ši konkreti byla yra susijusi su buvusiais Latvijos piliečiais ir nepiliečiais, nusprendusiais, kad nori būti lojalūs Rusijos Federacijai. Turime suprasti, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai Rusijos Federacija pradėjo karą Ukrainoje ir imasi priešiškų veiksmų Latvijos atžvilgiu, nustatydama tokį reikalavimą valstybė suteikia mechanizmą, užtikrinantį, kad čia nuolat gyvenantys Rusijos piliečiai nekeltų grėsmės Latvijos visuomenei.“

Tuo tarpu Rusijos regionų valdžios institucijos pareiškė esančios pasirengusios priimti iš Latvijos deportuotus rusakalbius. Pskovo gubernatorius Michailas Vedernikovas pažadėjo, kad regionas visiems deportuotiems asmenims suteiks visą reikiamą pagalbą: „Laikinojo apgyvendinimo centras beveik jau paruoštas.“

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.