Laurynas Kasčiūnas. Menkystų, mėgstančių niekinti garbingesnius už save, būta visais laikais

Sausio 21-ą dieną, monsinjoras Alfonsas Svarinskas būtų šventęs 93-ąjį gimtadienį. Vienas iškiliausių Lietuvos rezistentų po sunkios ligos paliko šį pasaulį 2014 m. liepą. Apie šio žmogaus gyvenimą bei nuopelnus Lietuvai kalbėti galima be galo daug.

Dar gimnazijos laikais A. Svarinskas įsitraukė į pogrindinę veiklą, vėliau tapo partizanu, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. 1946 m. gruodį jis buvo areštuotas, vėliau dešimt metų kalėjo lageryje. 1956 m. grįžęs į Lietuvą A. Svarinskas dirbo kunigu, tačiau po dvejų metų vėl areštuotas už antisovietinės literatūros laikymą.

Praleidęs lageryje dar šešerius metus, A. Svarinskas grįžo į Lietuvą, kurioje ir toliau kovojo už tikinčiųjų teises. A. Svarinskas bendradarbiavo leidžiant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, buvo vienas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjų. 1983 m. vėl areštuotas ir nuteistas septyneriems metams lagerio, tačiau 1988 m. paties Ronaldo Reagano prašymu paleistas. Tais pačiais metais A. Svarinskas ištremtas į Vokietiją, jam nebuvo leista grįžti į Lietuvą.

Gyvendamas užsienyje, A. Svarinskas aktyviai bendravo su lietuvių bendruomenėse visame pasaulyje, ne sykį susitiko su Jonu Pauliumi II. 1991 m., jau atkūrus Nepriklausomybę, monsinjoras išrinktas Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, kuriame dirbo iki naujų Seimo rinkimų.

Deja, nepaisant įspūdingos savo biografijos ir atsidavimo Lietuvai, paskutiniais savo gyvenimo metais monsinjoras dažnai būdavo pašiepiamas, netgi atvirai įžeidinėjamas. Ypač dėl jo konservatyvios laikysenos šeimos, žmogiškojo orumo klausimais.

Tokie žmonės kaip A. Svarinskas ar Algirdas Patackas pavojų įžvelgė ne tik Sovietų imperijos lyderių asmenybėse, bet pačioje žmogiškąją prigimtį atmetančioje komunistinėje ideologijoje.

Pasišventę tiesai, tokie žmonės negalėjo ramiai stebėti šiandieninės visuomenės blogybių, to, kaip Europa nusigręžia nuo svarbiausio savo ramsčio – krikščioniškos pasaulėžiūros.

Menkystų, mėgstančių niekinti garbingesnius už save, būta visais laikais. Tačiau jų istorija neprisimena. O tokie žmonės kaip A. Svarinskas visada išliks mūsų atmintyje