2025-02-13, Ketvirtadienis
Naujienlaiškis

Laurynas Kasčiūnas. Spąstai ir egzaminas Vakarams, kur jau netrūksta tartis pasiruošusių jėgų…

Lietuvos ir Ukrainos Ambasadų Vengrijoje kvietimu dalyvauju tarptautinėje diskusijoje Krymo deokupacija: Vakarų nepripažinimo politika ir Baltijos valstybių išmoktos pamokos”.

Pabrėžiau, kad sovietų įvykdytos Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimas buvo vienas iš veiksnių, leidęs mums 1990 m kovo 11-ąją priimti fundamentalų sprendimą dėl nepriklausomybės atkūrimo, o ne kalbėti apie naujos valstybės kūrimą. Tai padėjo atremti ir tuometinius raginimus pradėti derėtis su Maskva dėl tolesnio Lietuvos respublikos statuso (lyg periferija turėtų išsireikalauti daugiau teisių iš centro). Ką jau kalbėti apie aneksijos nepripažinimo politikos svarbą bent milijonui Baltijos šalių piliečių nuo raudonojo maro pasitraukusių į Vakarus. Maskva tuomet reikalavo juos kaip neva sovietinius piliečius grąžinti į SSRS, bet daugelis Vakarų šalių būtent dėl okupacijos nepripažinimo atsisakė tai padaryti.

Viena iš svarbiausio to meto pamokų – neatsitraukti nuo aneksijos nepripažinimo principo ir jokiu būdu nepaversti šios nuostatos geopolitinių mainų dalimi. Vakarai, su retomis išimtimis, tada šį testą išlaikė.

Kaip ir Šaltojo karo laikotarpiu, taip ir šiandien aneksavus Krymą, Kremlius siunčia signalus – tarkimės. Pavyzdžiui, mainais į Krymo aneksijos pripažinimą Maskva neva galėtų tapti nuolaidesnė Kijevui tariantis dėl Rusijos kontroliuojamo Donbaso ateities. Tokie pasiūlymai – tai spąstai ir kartu naujas egzaminas Vakarams, kur irgi jau netrūksta tartis pasiruošusių jėgų…

Pati savaime aneksijos nepripažinimo politika neprivers grąžinti Krymo, bet nepaisant to – tai svarbus veiksnys modeliuojant ilgalaikę strategiją. Šalia nepripažinimo principo labai svarbu turėti ir kitokių svertų – sankcijos yra vienas iš jų.

Šiuo metu dėl Krymo aneksijos įvestos ir galiojančios personalinės ir į atskirus juridinius asmenis nukreiptos sankcijos galėtų būti išplėstos: nuo papildomų sankcijų tiems, kurie net ir šiandien Kryme vykdo žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, riboja religinių bendruomenių veiklą, vykdo peiverstinę rusifikaciją iki ES paramos atskiroms byloms dėl ukrainiečių nusavinto turto ir neteisėto Ukrainos resursų eksploatavimo…

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Vytautas Sinica. Maldeikio pirštinė Kasčiūnui: ar pasikeitė TS-LKD?

TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis nieko nelaukė ir metė pirštinę naujojo partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno lyderystei. Jis registruoja...

Alvydas Mikalauskas. Karas prieš lietuvybę: kam tarnauja teisėtvarka?

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, Generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministrą su prašymu nutraukti pedagogės A....

„Vilnius yra slaviškai kalbantis miestas“: „Nacionalinio susivienijimo“ narei – kaltinimai dėl teiginių apie imigrantus

Agota Beresnevičiūtė Pirmadienį (vasario 5 d.) Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko posėdis dėl „Nacionalinio susivienijimo“ narės, buvusios anglų kalbos...

J. Trudeau sako, kad D. Trampas rimtai svarsto Kanadą paversti 51-ąja valstija

Prezidentas Donaldas Trampas jau keletą savaičių siūlo Kanadai tapti 51-ąja Jungtinių Valstijų valstybe. Nors nuomonės dėl to, ar...