Vidmantas MISEVIČIUS
Socialinių tinklų vartotojai netruko pastebėti, kad vis dažniau net ir, atrodytų, nekalto turinio įrašai sulaukia socialinių tinklų administratorių sankcijų. Tik kol Lietuvoje kalbama apie šių sankcijų išplėtimą, Lenkija, priešingai, planuoja ginti savo šalies internautų teisę turėti savo nuomonę.
Laukia milžiniškos baudos
Bet kuri socialinės žiniasklaidos įmonė, pašalinusi įrašą ar blokavusi Lenkijos įstatymų nepažeidžiančias paskyras, gali būti nubausta.
„Taip numatyta naujojo įstatymo „Įstatymas apie laisvę reikšti savo nuomonę bei ieškoti bei skleisti informaciją internete” projekte”, – prieš kelias dienas vykusioje spaudos konferencijoje sakė šalies teisingumo ministras Zbignievas Ziobras (Zbignew Ziobro).
Tokių veiksmų imtasi, nes didžioji dalis socialinės žiniasklaidos platformose vykstančios cenzūros neturi nieko bendra su neteisėtu turiniu. Lenkijos konservatoriai pareiškė, kad jų turinys ne kartą buvo uždraustas ar cenzūruojamas liberalumą propaguojančiose socialinės žiniasklaidos platformose. Net informaciją ir naujienas apie Lenkiją skelbiančiai valstybinės žiniasklaidos priemonei „Poland Daily” šių metų pradžioje buvo uždrausta naudotis „Twitter” ir jos teisės kelis mėnesius nebuvo atnaujintos, nepaisant to, kad nebuvo pažeista nė viena „Twitter” gairė.
Esant konfliktui tarp socialinės žiniasklaidos svetainės ir vartotojo, siūlomame projekte numatoma, kad tik teismas galės nuspręsti, ar iš tikrųjų buvo pažeisti teisės aktai ir cenzūra yra pateisinama.
Teismui pripažinus, kad vartotojas buvo teisus, bet socialiniam tinklui atsisakius atkurti turinį ar atblokuoti paskyrą, Elektroninių ryšių tarnyba galės jam skirti iki 1,8 mln. (kitų šaltinių informacija – iki 2,2 mln.) eurų siekiančią baudą.
Naujajam teismui taip pat planuojama pavesta tvarkyti blokavimo užklausas dėl turinio, kuris pažeidžia Lenkijos įstatymus. Jis galės priimti ir „tuščius ieškinius” – asmuo, kurį anoniminė šalis skriaudė internete, galės pateikti ieškinį net neturėdamas atsakovo asmens duomenų.
Dažnėja ideologinės cenzūros atvejų
Pastaruoju metu socialinės žiniasklaidos platformos pašalina vis daugiau žinučių, o vartotojai yra blokuojami ar net ištrinami. Pavyzdžiui, parašai feisbuke, jog netiki koronavirusu – blokas, pasidalini įrašu apie skiepų pavojus – blokas. Informacija, kuri pateikta kaip tam tikrų asmenų nuomonė, patikrinama, pavyzdžiui „15 min. ekspertų melo detektoriumi” yra blokuojama, nes nesutampa su sisteminės žiniasklaidos brukalais. Lenkija suvokė, kad soc.tinklų vartotojai visiškai priklauso nuo tinklų administratorių ir turi ribotas galimybes ginti savo teises.
„Socialiniai tinklai vis dažniau nesąžiningai elgiasi „ideologinės cenzūros” aukų atžvilgiu tik dėl to, kad jos reiškia požiūrį ir remiasi vertybėmis, kurios nepriimtinos daliai kitų tinklų vartotojų„, – teigė teisingumo ministras.
Z.Ziobras pabrėžė, kad socialinės žiniasklaidos vartotojas turi jaustis saugomas, negali būti jokios kalbos cenzūros, o žodžio ir diskusijų laisvė yra demokratijos esmė.
Valstybės sekretorius Sebastianas Kaleta (Sebastian Kaleta) pasidžiaugė, kad šis sprendimas yra akivaizdus proveržis, lyginant su tokių šalių, kaip Prancūzija ir Vokietija, bandymais spręsti analogiškas problemas. Jis pažymėjo, kad jų pastangos yra „pirmiausia represinės” ir daugiausia dėmesio skiriama greitam turinio pašalinimui, o ne laisvos saviraiškos apsaugai.
Vyriausybės pranešime spaudai buvo paminėtas Europos Komisijos Skaitmeninių paslaugų įstatymas – visoje ES išplėtotas teisės aktas, kuriame taip pat „daugiausia dėmesio skiriama draudžiamo turinio pašalinimui”. Tai buvo dar vienas veiksnys, paskatinęs Varšuvą diegti naujas, laisves internete užtikrinančias, apsaugos priemones.
Naujosios priemonės taip pat bus skirtos apsaugoti visuomenę nuo melagingų naujienų sklaidos.
Mūsiškiai imasi diržo
Kol lenkai rūpinasi savo šalies piliečių teisių apsauga, Lietuvos politikai nusiteikę jas dar labiau riboti – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vadovaujamas Lauryno Kasčiūno, svarsto, kaip kovoti su skiepų nuo COVID-19 priešininkais. Vienas galimų būdų, pasak jo, būtų kai kurių „Facebook” grupių uždarymas.
„Pirmiausia būtina įvertinti kontekstą – vakcinacija jau prasidėjo. Siekiant kolektyvinio gyventojų imuniteto, 70 proc. jų turi būti paskiepyta. Tai reikalinga galvojant apie žmonių sveikatą bei gyvybę, ekonomikos atsigavimą ir pandemijos įveikimą, – „Vakaro žinioms” sakė L.Kasčiūnas. – Sutinku, kad turi vykti debatai, keliami klausimai ir paneigiamos abejonės. Todėl labai svarbu, kad viešumoje pasirodanti, su skiepais susijusi, informacija būtų moksliškai pagrįsta.”
Būtent mokslinio pagrindimo jis ir pasigedo taip vadinamų antivakserių pozicijoje.
„Mokslininkai pateikia argumentuotas išvadas, o šalimais pasirodo dezinformacija ar akivaizdi melagiena. Vienas naujausių atvejų – socialiniuose tinkluose platinama informacija, kad po skiepo vienos ligoninės vadovas sunegalavo. Tokios informacijos skelbimas yra žalingas, todėl aš pateikiau Izraelio pavyzdį, kurio valdžia kreipėsi į „Facebook” prašydama sustabdyti melagingas žinias skleidžiančias paskyras”, – patikslino politikas.
L.Kasčiūnas akcentavo, kad nesiūlo įvesti cenzūros, o tik siekia užtikrinti atsaką visuomenės rimtį galintiems sutrikdyti veiksmams.
„Įstatymai garantuoja ir žodžio laisvę, ir teisę turėti savo nuomonę, tačiau turi būti riba tarp diskusijos ir visuomenei pavojų keliančio melo. Visos, į viešumą patenkančios, žinios turi būti argumentuotos, o norint tai užtikrinti būtini tam tikri saugikliai”, – planus apibendrino L.Kasčiūnas.
Situaciją komentuoja Žmogaus teisių specialistas Vytautas Budnikas:
„Konstitucija numato, kad piliečiams garantuojama teisė į minties reiškimo laisvę, tačiau ji gali būti ribojama, jeigu daro žalą kitiems piliečiams. Visgi, kiek viena ar kita informacija kenkia arba nekenkia visuomenei, spręsti turėtų ne politikai, o kompetentingos institucijos. Nes politikai visais laikais siekė riboti kitaip manančių galimybes išreikšti savo nuomonę, tad suteikus jiems papildomus įgaliojimus draudimų tik daugėtų. Būtent todėl tokius klausimus turėtų spręsti teismai. Tik jie galėtų tiksliai pasakyti – žmogus, kad ir tų pačių skiepų klausimu, tiesiog pasidalino savo mintimis ar užsiėmė tiksline agitacija.
Ir nereikia turėti iliuzijų, kad cenzūros mūsų gyvenime nėra. Jos apstu. Socialiniai tinklai blokuoja jiems netinkančią, nors ir nežalingą informaciją. Nacionalinis transliuotojas turėtų leisti pasisakyti visiems, tačiau realiai kitaminčiai čia nepageidaujami.
Europoje, esą rūpinantis seksualinėmis mažumomis, bandoma prastumti „neapykantos kalbos” įstatymą. Tai akivaizdi cenzūra ir žmogaus teisių ribojimas, nes prisidengiant gražiais tikslais ketinama įteisinti konstitucinių žmonių laisvių suvaržymus. Neabejoju, kad priimtas Europoje šis įstatymas sulauks ir Lietuvos politikų palaiminimo.
