Praėjusiais metais Lenkijos nacionalinis bankas (NBP) savo turto struktūrą papildė 32 mlrd. zlotų (7,4 mlrd. eurų) vertės aukso atsargomis, rašo wPolityce, remdamasis naujienų portalo Puls Biznesu tinklalaide.
Tik nedaugelis išsivysčiusių šalių centrinių bankų yra ryžęsi tokiam dideliam statymui ant aukso. Per pastaruosius penkerius metus Lenkijos centrinis bankas padvigubino šio metalo atsargas – nuo 229 iki 448 tonų. Aukso dalis bendrame banko turte išaugo nuo 9 iki 15 proc., pažymima tinklalaidėje.
Joje taip pat nurodoma, kad, pavyzdžiui, Čekijos centrinis bankas auksu laiko apie 3 proc. savo turto, Vengrijos – 8 proc., o Rumunijos – 10 proc.
Aukso patrauklumą didina augantis geopolitinis neapibrėžtumas – nuo karinių konfliktų iki ekonominių svyravimų. Nuo 2025 m. pradžios aukso kaina Lenkijos zlotais pakilo daugiau kaip 15 proc.
„JAV signalizuoja, kad jos iždo obligacijų turėtojai gali patirti nuostolių. Tokiu atveju aukso turėjimas gali būti prasmingesnis nei įprastai“, – sakoma Puls Biznesu.
Tiesa, praėjusiais metais NBP patyrė per 13 mlrd. zlotų (3 mlrd. eurų) nuostolių, daugiausia dėl aukštų palūkanų normų ir sustiprėjusio zloto.
„Tokių šalių kaip Lenkija centriniai bankai didžiąją dalį turto laiko užsienio valiuta išreikštomis priemonėmis, todėl stiprėjant nacionalinei valiutai šio turto vertė mažėja“, – aiškina PB žurnalistai.
Visgi, anot jų, šie centrinio banko nuostoliai nekelia grėsmės šalies valiutai, infliacijai ar finansiniam stabilumui – kol jie nevaržo banko gebėjimo kontroliuoti palūkanų normas, t. y. kol bankui nereikia imtis pinigų emisijos, siekiant finansuoti savo veiklą.
„Esame toli nuo tokio scenarijaus“, – pabrėžia Puls Biznesu.
Šiuo metu auksas išgyvena pakilimą – vien šiemet jo kaina išaugo apie 25 proc. Kai kurie ekspertai mano, kad doleris gali prarasti pasaulinės rezervinės valiutos statusą, nes vis daugiau šalių, tokių kaip Rusija ir Kinija, ieško alternatyvų, tarp jų – aukso. Kiti tvirtina, jog dolerio dominavimas dar toli gražu nesibaigė.
rmx.news
