Liberalus jaunimas susirūpino baltarusių reikalais. Regis, siekdami patenkinti savo kaimynus, jaunuoliai yra pasiruošę išdalinti savo istoriją. „Pahonia – ir mūsų, ir jų simbolis!“ – sako jie, tik „mūsų“ čia reiškia „pasiimkite, mes nesupyksim“.
Nereikia nė sakyti, kad didelį narių skaičių turinčios politinės jaunimo organizacijos palaikymas litvinizmui gali turėti rimtų pasekmių – nedaug trūksta, kad prasidėtų kalbos, jog Vilnius yra „gudų miestas“, o lietuviai čia tik dalininkai ar net atklydėliai.
Vytis – lietuvybės ir lietuvių tautos simbolis, o „dalinimasis“ juo sukuria pagrindą „dalinimuisi“ ir kur kas daugiau kuo. Jei atrodo, kad pasidalinti neskauda, siūlome pasiklausyti interviu su senosios baltarusių opozicinės kartos patriarchu, disidentu Zenonu Pozniaku: https://fb.watch/ykfi47whd-/
Vertinant situaciją nereikėtų remtis vien emociniais argumentais. Tikra tiesa, kad Lukašenkos režimas yra represyvus ir brutalus, tačiau tai nesudaro pagrindo kurti išgalvotą dokumentą su LDK simbolika.
Reikia nepamiršti, kad litvinizmas, jo pretenzijos pasisavinti LDK istoriją ir iš to kylančios teritorinės ambicijos atitinka Kremliaus interesus. Kam, jei ne Kremliui, būtų naudinga, kad jos de facto satelitine valstybe esanti Baltarusija tarptautinėje bendruomenėje (ar net Lietuvos visuomenėje) būtų pripažinta kaip Vilniaus dalininkė ar net savininkė? Tai ypač aktualu, turint omenyje pastaraisiais metais į Lietuvą plūstančius imigracijos srautus iš posovietinių valstybių, kurių didelė dalis „nusėda“ būtent Vilniuje.
Žinoma, tokios problemos gali neatrodyti reikšmingos liberalams, kurių politinė mintis nacionalinės valstybės nesuvokia kaip vertybės (verčiau svajodama apie federalizaciją ir suverenumo atsisakymą). Tačiau tiems, kuriems rūpi Lietuvos valstybė, jos sostinė ir istorinė tiesa, yra pagrindo susirūpinti – juk nesinorėtų tapti savo istorijos atidavimo „rekordininkais“.
