Lidija Veličkaitė. Neleisime klastoti ir iškraipyti Lietuvos istorijos, užmiršti garbingos praeities

Pulkininko Kazio Škirpos 45-ųjų mirimo metinių paminėjimas

Apie 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvoje ir jo iniciatorius prirašyta daugybė knygų. Ir vis nenutyla kalbos, kad reikia dar tyrinėti, ypatingai pagrindinių sukilimo organizatorių pasakytą vos ne kiekvieną mintį, pamirštant pagrindinį sukilimo tikslą – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Ir įrodyti, kad 1940 m. birželio 14 d. Lietuva buvo okupuota, o ne savanoriškai įstojo į Sovietų Sąjungą.

„1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne buvusio Lietuvos pasiuntinio Kazio Škirpos iniciatyva buvo įkurtas LAF’as (Lietuvių aktyvistų frontas), kuris suvaidino svarbų vaidmenį skatinant ir rengiant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvoje. K. Škirpa savo prisiminimuose pažymi, kad aktyviai kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės jis pradėjęs 1940 m. liepos 22 d.<…> Idėja kurti naują organizaciją kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės K. Škirpai kilo iškart po Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Jis, turėdamas Berlyne plačius ryšius su Vokietijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojais bei Vyriausiąja kariuomenės vadovybe (Oberkommando der Wehrmacht – OKW), dabar jais naudojosi sukilimui Lietuvoje organizuoti, – rašo Juozas Jankauskas knygoje „1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje“. Knyga išleista Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2010 m. Vilniuje.

Buvusi atminimo lenta Vilniuje pulkininkui Kaziui Škirpai | Kauno kapinėse pagerbtas pirmasis savanoris pulkininkas Kazys Škirpa

„Nelemtas likimas persekioja kai kuriuos istorinius įvykius: jie tampa ideologinių kovų aukomis. Tada moralistinė retorika ir aistringa nuodėmių medžioklė nustelbia norą žinoti, kaip iš tikrųjų buvo. Nors 1941 m. sukilime dalyvavo įvairiapusių pasaulėžiūrų žmonės, ryškų vaidmenį vaidino aktyvieji, jaunieji katalikai. Išeivijoje, veikdami Lietuvių fronto bičiulių vardu, jie, labiau negu kiti sukilimo dalyviai, stengėsi išlaikyti sukilimą gyvą atmintyje, – rašo prof. Kęstutis Skrupskelis knygoje „Užpulti gynėmės (1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos)“. Knyga išleista Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2021 m. Vilniuje.

Grįžkime prie šių dienų įvykių, K. Škirpos 45-ųjų mirimo metinių paminėjimo. Tai nebuvo paminėjimas Lietuvos valstybės vardu. Šio garbingo paminėjimo ėmėsi 2020 m. įsikūrusi politinė partija „Nacionalinis susivienijimas“.

Prieš trejetą metų Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pirmojo Lietuvos savanorio, iškėlusio 1919 m. sausio 1 d. trispalvę Gedimino bokšte, Lietuvos diplomato, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjo, 1941 m. Birželio sukilimo vadovo pulkininko Kazio Škirpos atminimo įamžinimo. Deja, nesulaukus ir tikriausia niekada nesulauksiančio atsakymo, pagaminta atminimo lenta birželio 21 d. buvo pakabinta ant buvusios Lietuvos kariuomenės karo komendantūros pastato sienos Vilniuje, Vasario 16-osios g. 1 (dabar Lietuvos apeliacinis teismas), kur 1918 m. dirbo K. Škirpa. Atminimo lentoje parašyta: „Šiame pastate 1918 metais dirbo Lietuvos kariuomenės pirmasis savanoris, Steigiamojo Seimo narys, diplomatas, 1941 metų Birželio sukilimo organizatorius pulkininkas Kazys Škirpa“. Prieš tai dar buvo kreiptasi į pastato savininką – Lietuvos apeliacinį teismą ir į Kultūros paveldo departamentą. Iš pastato savininko gautas atsakymas, kad svarstymą dėl atminimo lentos pakabinimo atidės iki bus gautas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas. Kultūros paveldo departamentas pritarė atminimo lentos pulkininkui K. Škirpai pakabinimui teritorijoje, kuri yra kultūros paveldo teritorija, taip pat ant pastato, kuris yra kultūros paveldo dalis.

Tačiau minint Birželio 23 d. sukilimą, atminimo lenta pulkininkui K. Škirpai neprisipažinusio užsakovo nurodymu „Grindos“ darbuotojų buvo grubiai sunaikinta ir nuplėšta. Nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu ir kas davė įsakymą tą veiksmą atlikti. Žmonės, kurie neleido atminimo lentos sunaikinti, buvo grubiai puolami, tampomi, kai kurie parversti ant žemės ir surakinti.

Vilniaus savivaldybės vadovų nurodymu laužoma K. Škirpos atminim o lenta, guldomi ant grindinio lentos gynėjai

Iki paminint pulkininko K. Škirpos 45-ąsias mirimo metines – rugpjūčio 18 dienos, kiekvienos dienos pavakarę susirinkę savanoriai uždegdavo žvakutes ir padėdavo gėles. Ne kartą susilaukė ir policijos reido.

Jono Česnavičiaus nuotrauka

P. Škirpa gimė 1895 m. vasario 18 d. Lietuvoje, Nemajūnuose, Saločių valsčiuje, mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone (JAV). Minint 45-ąsias jo mirimo metines Lietuvos kariuomenės Ordinariato Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje už šį garbingą Lietuvos patriotą, buvo aukojamos Šv. Mišios.

Po Šv. Mišių žmonės susirinko pagerbti pulkininko K. Škirpos atminimą Vasario 16-osios g. 1 prie buvusios atminimo lentos. Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas dr. Vytautas Sinica kalbėjo: „Minime vieno iškiliausių XX a. lietuvio – K. Škirpos 45-ąsias mirties metines, kuris tapo savotišku egzaminu lietuvių tautai ir šiandieninėms jos kartoms. Kodėl? Todėl, kad išgyvename egzaminą, ar turime savigarbos kaip visuomenė, kaip tauta ir kaip valstybė. K. Škirpa yra ypatingas tuo, kad šalia jo gausių nuopelnų Lietuvos laisvės kovai, nepriklausomybei, valstybės kūrimui, jis kaltinamas turėjęs netinkamas pažiūras, kurių vienos iš jų antisemitinės. Daug kas tais laikais tokių pažiūrų turėjo, bet nepaisant jų prisidėjo prie žydų gelbėjimo, bet ne prie represijų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro mokslininkų pateikta pažyma apie K. Škirpą yra svarbus istorinis dokumentas, kurio per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos valstybės institucijos nebuvo drįsusios išleisti.“

Nacionalinio susivienijimo Valdybos nariai – mokytoja Alina Laučienė ir režisierius Gaudentas Aukštikalnis perskaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktą pažymą „Dėl Kazio Škirpos asmenybės (istorinė-archyvinė pažyma) 2024 06 25 Nr. 9R-598 (9.6E) Vilnius“. Šioje pažymoje nušviesta visa pulkininko gyvenimo ir veiklos istorija, įvairūs ilgus metus neteisėti kaltinimai antisemitizmo ir bendradarbiavimo su nacių Vokietija atvejai. Pagaliau įrodyta, kad jokių nusikaltimų pulkininkas nepadarė, tiesiog kai kuriais klausimais turėjo savo nuomonę. Remdamasis šia pateikta pažyma Nacionalinis susivienijimas trumpai suformulavo jos išvadas: 1. Kazys Škirpa niekaip nėra susijęs su Holokaustu Lietuvoje. 2. Kazys Škirpa nebuvo nacių kolaborantas ir neveikė prieš Lietuvos valstybę. 3. Kazys Škirpa Birželio sukilimo dienomis viešai uždraudė žydų persekiojimą Lietuvoje. 4. Vilniuje pakabintos atminimo lentos K. Škirpai informacija yra teisinga.

Nacionalinis susivienijimas neleis klastoti ir iškraipyti Lietuvos istorijos, neleis trypti ir niekinti Birželio sukilimo ir jo organizatorių, neleis Lietuvos žmonėms užmiršti savo garbingos praeities istorijos. Ši atminimo pulkininkui K. Škirpai skirta kova nenutruks, kol bus garbingai įteisintas jo ir valstybiniu lygiu Birželio sukilimo vardas.

Reklama

Susiję straipsniai

Nepriklausomybės dieną lenkai šventė įvairiais būdais – tai pavyzdys Lietuvai

Lenkija, lapkričio 11-ąją pažymėjusi savo laisvę, dar kartą pademonstravo stiprų ryšį su savo istorija, tradicijomis ir ateities vizija....

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai devyniasdešimt trečioji (lapkričio 12) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos oro gynyba šią naktį iš 110 Shahedų numušė 46, 60 buvo nukreipti nuo kurso....

„Jie degina viską“

Lapkričio 11 d. Radijo NV eteryje E. Dykyj taip pat kalbėjo, jog Donbase rusai puola va bank, o mobilizacija...

Kas laukia Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“? „Dienos klausimas“.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad kviesti „Nemuno aušrą“ į koaliciją buvo klaida. Jis teigė, kad blokuos šios partijos...