Vienas labiausiai skaitomų mano įrašų „Psichologinis smurtas prieš… suaugusiuosius“ privertė susimąstyti, kad visgi kalbant apie bet kokią su vaikų „teisėmis“ susijusią situaciją esminis naratyvas yra… nepatikėsite – „GALIMA„!
Taip, taip, lygiai kaip LGBT teises „ginančios“ institucijos nori matyti tik galimybes (ir jokių pareigų bei atsakomybių), lygiai kaip įvairūs verslininkai nori tik lengvatų ir jokio indėlio į bendruomenę, lygiai taip vaikų teises ginančios institucijos ar asmenys mano, kad vaiko teises geriausiai užtikrina kuo daugiau „galima“ – galima rėkti, nedaryti namų darbų, neklausyti tėvų, negerbti mokytojų, nepaisyti taisyklių ir t.t. ir pan.
Kuo daugiau „galima“ – tuo labiau užtikrintos vaiko teisės! Tokia primityviai paprasta koncepcija, kuri, labiau pasigilinus, ima kelti daug abejonių.
Pirmiausia, tikslas nėra užauginti vaiką. Tikslas yra užauginti… suaugusįjį, t.y. atsakingą, protingą, brandų, gebantį priimti sprendimus, susilaikyti, netgi pasiaukoti žmogų.
Bet… Kaip gi tapti tokiu žmogumi, jei iki 18 – os gyvenimas buvo vienas didelis „GALIMA“? Jei pareigos, atsakomybė, galų gale sankcijos už netinkamą elgesį yra terra incognita?
Patinka mums tai ar ne, bet „GALIMA“ paremtas auklėjimo modelis veda ne kur kitur kaip į amžiną vaikystę, dar kitaip vadinamą infantilumu.
Kas yra infantilas, galima paskaityti arba pasidairyti pažįstamų tarpe. Neabejotinai rasite kokį 30 – ies ar 40 – ies metų „jaunuolį“, kurio darbo stažas sieks galbūt porą metų (ar dar mažiau), kuris nuolat turės finansinių problemų, nepalaikys jokių pastovių socialinių ryšių, glausis pas tėvus ar kitus gimines ir dar… jausis auka, kad kas nors jam ko nors neduoda, pvz. kambarys per mažas, pinigų nepaskolina ir t.t.
Pasidomėjus daugiau, dažnu atveju sužinosite, kad vidutinio amžiaus „jaunuolis“ nebuvo durnas, tiesiog… per daug mylimas. Jo gyvenimas buvo vienas didelis „GALIMA“ – taip ir liko. Galima nedirbti, išnaudoti kitus, būti nebrandžiu, neatsakingu, švaistyti gyvenimą vėjais ir t.t. ir pan.
Per „GALIMA“ suvokiamas auklėjimas iš esmės net ne auklėjimas, o tiesiog užsitęsusios vaikystės skatinimas.
Nes tas pokytis nuo „aš esu pasaulio bamba ir man viskas galima“ iki „aš esu atsakingas žmogus ir stengiuosi dėl savęs bei savo artimųjų“ neįvyksta užpūtus aštuonuoliką žvakučių ant torto. Visi tie draudimai, apribojimai, elgesio taisyklės skirtos būtent tam, kad palaipsniui vaikas taptų brandžia asmenybe.
Bet biurokratai, kuriems nereikia su tais vaikais gyventi, kurie nejaučia už juos jokios atsakomybės, nutarė, kad geriausia tiesiog… viską leisti. Esą tai užtikrins laimingą vaikystę.
Taip, vaikystė gal ir bus laiminga (nors ir tai abejotina), bet…
Kuo galų gale taps tas mažasis princas ar princesė? Ar biurokratai pasiruošę prisiimti atsakomybę?
Žinoma, ne, nes jų atsakomybė baigiasi sulyg aštuonioliktuoju gimtadieniu. O toliau jau tėveliai turės galvoti, kaip spręsti jau suaugusio vaiko problemas, kai šis taip ir nesupras, kodėl gi jam kažkas nebegalima.
Koks stebuklingas žodis-„GALIMA”.Kokius pinigus jis uždirba visiems ir visokių teisių gynėjams.Vien Matuko tragedija kokį sąmyšį sukėlė.Iš karto atsirado milijonai,fondai,etatai ir nevaldomos tulžingos bobos su stebuklingu žodžiu „Galima”ir be jokios atsakomybės,be jokios kontrolės.Netgi policija jų besąlygiškai klauso.Aukščiausiai pasikėlė jų didenybės,skirstytojos,visos tos šakalienės ir žiobienės.Tai, kad išplėštus iš namų,iš jų susikurto mažo pasaulėlio vaikus tampo po policijas,prieglaudas ir svetimus žmones,tai nieko nejaudina.O šlykščiausia,kad tragedija naudojama savo tikslais,sukeičiant sąvokas.Neva reikėjo laiku Matuką atimti iš šeimos ir būtų visi laimingi.O aš kategoriškai nesutinku.Reikėjo laiku sustabdyti jau patologiniu banditu tapusį G.Kontenį.Nusikaltimai seka viens po kito tiek Lietuvoje,tiek užsienyje,tame tarpe ir smurtas prieš vaiką.Bet jį gelbsti supuvusi provincijos teisėsauga,klasiokas policininkas,pažįstama prokurorė ir savas teisėjas.Augino ir puoselėjo smurtautoją kaip šiltnamio gėlelę.Aš visuose komentaruose rašiau,kad visa ta teisėsauginikų”chebra” yra vaiko žudikai ir turi sėsti kartu su savo globojamu bandiuku.Taigi,prasikalsta ir smurtauja tėvai,o vaiko teisių”gynėjai”baudžia už tai vaikus.Baudžia pačiu žiauriausiu būdu,žalodami jų psichiką.Ir su visų kitų teisių gynėjais ta pati bėda.Tiek feministės,tiek seksualinių mažumų gynėjai,JIE SIEKIA NE LYGIŲ GALIMYBIŲ,BET LYGIŲ REZULTATŲ.Ką reiškia vien moterų kvotų nustatymas privačių kompanijų valdybose.Kažkada G.Starovoitova klausė Dūmos moterų,reikalaujančių įvesti kvotą parlamente.”Brangiosios moterys,pagal kokius požymius jūs norite būti atrenkamos į tas vietas?”
Todėl aš senai deklaruoju savo poziciją,kad visus teisių gynėjus reikia šluoti be gailesčio ir rūpintis tik lygiomis galimybėmis visiems piliečiams,nepriklausomai nuo tautybės,lyties ar seksualinės orientacijos.
O vaikams,kuriuos tikrai reikia gelbėti nuo smurto,pirmiausia reikia sukurti jaukius namus kitur.Ir svarbiausia,reikia iš pagrindų kurti tokių tėvų atsakomybės ir prievolės užtikrinti vaikams šiltus ir sočius namus,sistemą.Griežtą,gal net tarybinę,kur už alimentų nemokėjimą ar veltėdžiavimą,buvo sodinami į kalėjimus ir priverstinai gydomi.Mūsų valstybė kol kas myli juos labiausiai.Moka jiems bedarbių pašalpas,o jų tėvams pašalpas už anūkų auginimą.Dvigubas marazmas,kas dar gali būti bjauriau?
Puikus straipsnis. Ir tie neadekvatūs tėvai atsirado ne iš kur kitur, o iš ten, kur nebuvo pareigų ir atsakomybės tikro suvokimo, kur jiems buvo leidžiama daug nežinia dėl ko: dėl per didelio tėvų užimtumo, dėl žalingų įpročių ir t.t.
Ieškokit vaikų teisių gynėjai programų, kur būtų esmė atsakomybė ir pareiga. Atsakingumo ir pareigingumo išmokoma tik remiantis valios ugdymu ir griežtu reikalavimu, kad tai, ko reikalauja suaugusieji, būtų atlikta.
Nuoširdžiausias ačiū Lidžitai Kolosauskaitei už puikų straipsnį! Duok Dieve, kad šį straipsnį gerai įsiskaitytų ir suvoktų jo teisingumą tiek tėvai, tiek valdžios atstovai – tada ir vaikai suprastų, kad yra ne tik jų teisės, bet ir jų pareigos, kad be žodžio ” galima” yra ir kitas labai svarbus žodis
” NEGALIMA „!!!