2025-01-11, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Lidžita Kolosauskaitė. Išbandymų nepatikrintos moralės paradoksai

Kai kas sako, kad aš esu moralizuotoja.

Bet atmetus kelis piktybinius parazitus, kritikuoju veikiau reiškinius negu žmones.

Tiesiog… Reiškinius galima keisti. O žmogaus gyvenime būna visokių epizodų – gražių ir dramatiškų, padorių ir gėdingų, linksmų ir liūdinančių iki ašarų.

Aš nežinau žmogaus, kuris būtų išvengęs klaidų. O tų klaidų dydis dažnai priklauso ne tik nuo moralės, bet ir nuo įvairių aplinkybių, kurių svarba vis pamirštama ar net neigiama laikais, kai didžiausia problema yra prarastas darbas ar laiku nesumokėta paskolos įmoka. Visai pamirštant, kad dar mūsų seneliams teko spręsti dilemas, kaip išgyventi, kaip išgelbėti šeimą, kaip prasimaitinti ar kur šiltai prisiglausti.

Dažnai stebiu akiniuotus dabitas, dėl problemų darbe ryjančius antidepresantus arba geriančius iki žemės graibymo, o paskui moralizuojančius apie „komunistus“ ar kitus ideologiškai neteisingus asmenis, kurie gyveno iš esmės… nesuvokiamomis aplinkybėmis. Aplinkybėmis, kai dažnai reikėjo rinktis tarp savęs ir… kaimyno. Savo moralės ar tiesiog… išgyvenimo.

Ir mane pykdo tos kalbos. Kalbos apie pasirinkimus, kurių neteko patirti.

Lygiai taip supykdė vieno iš esmės padoraus žmogaus frazė „tokia ir mama, jei savo vaiko nenori“ (abortų kontekste). Žinau mamų, kurios yra geros ir atsidavusios, tačiau tam tikromis aplinkybėmis priėmė būtent tokį sprendimą – nutraukti nėštumą. Tų aplinkybių niekam kitam nelinkėčiau, bet labai siūlyčiau nespręsti jų nepatyrus.

Žinau istoriją apie moterį, kuri troško, kad jos kūdikis gimtų negyvas, nes ją nėščią ištrėmė į Sibirą ir ji tiesiog neįsivaizdavo, kaip jį reikės užauginti. Gyvas naujagimis buvo ne džiaugsmas, o… nelaimė.

Dauguma mūsų yra patyrę per mažai sunkumų, per daug išlepę, per daug silpni ir… užknisančiai „moralūs“. Moralūs dėl dalykų, kurių nepatyrė ir dėl to nesuvokia.

Kai iš tiesų svarbiausia būti… moraliu su savimi. Savo šeima. Savo gyvenimu. Savo darbu. Būtent su tuo, su kuo dauguma moralizuotojų moralūs nebūna.

Nes smerkti tai, ko nesi ragavęs, yra daug paprasčiau, nei kasdien vertinti savo elgesį ne tik pagal banko sąskaitos išrašą.

 

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Vytautas Sinica. Politiniai nekrologai ir Trampo imperializmas?

Ne visada pasidalinu „Už balos“ laidomis, kuriose aptariam pasaulio politikos reikalus su JAV lietuviu advokatu Povilu Žumbakiu. Manau,...

Edvardas Čiuldė. Nauji konjunktūros everestai

Jeigu būtų galimą sustabdyti šiandieninį mūsų gyvenimo momentą, pateikti apvalytą nuo smulkmenų dabarties nuotrauką, įsižiūrėję į tokį vaizdelį...

Dar ketveri metai Trampo valdžios gali padaryti Ameriką vėl normalia

Audrius Bačiulis | Veidaknygė Mūsų iškrypusių ideologijų amžius – panikavimas dėl klimato kaitos, transseksualų ideologija, nevaldoma imigracija – primena...

Kodėl negalima tikėti istorija?

Šis tekstas yra VU TSPMI prof. Alvydo Jokubaičio paskaita skaityta Ateitininkų federacijos, Laisvos visuomenės instituto ir Krikščionių profsąjungos...