2025-01-10, Penktadienis
Naujienlaiškis

Lidžita Kolosauskaitė. Santuokos istorija – drama apie dramą

Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad mažai žmonių gyvenime tokių dramų kaip skyrybos. Kartais atrodo, kad prieš tai nublanksta net vaikų netektys ar našlystė (nors tai skamba gana šventvagiškai). Kita vertus, netekus vaiko (ypač, jei yra kitų palikuonių) ar likus našliu gyvenimas keičiasi… mažiau. Įpročiai, rutina, gyvenamoji vieta ir draugų ratas dažniausiai išlieka. Nors prarandama svarbi dėlionės detalė, tačiau pati dėlionė kokia buvusi.

Skyrybos sulaužo visus nusistovėjusius įpročius – pradedant gyvenamąja vieta ir baigiant bendravimu su giminėmis ir draugais. Tiesą sakant, dar daugiau, giminių ar draugų sumažėja per pusę.

Finansinė, socialinė, kaimyninė ir netgi kultūrinė tapatybė keičiasi. Kažkuria prasme žengiamas didelis žingsnis atgal – iš šeimos žmogaus, respektabilaus sutuoktinio į… viengungišką būvį. Ir dar su kokiu bagažu! Vaikais, skolomis, raukšlėmis ir plikėmis.

Blogiausia, kai vaikai dar manipuliuojamo amžiaus, nes tada tėvelis ir mamytė sugalvoja žaisti žaidimą „ką labiau myli“, ko pasekoje vienas paskui kitą bando kuo originaliau sulįsti mažajam į rudąją, kol situacija tampa tiek nevaldoma, kad vaikas praranda bet kokią pagarbą jiems abiems.

Iš esmės, iširus santuokai, atrodo, kad didžiausia gyvenimo investicija prarasta, o naujai trūksta kapitalo. Ir nors tai ne visados tiesa, bet pagrindo tokioms mintims esama – juk po skyrybų dažną slegia ne tik netekties skausmas, sumišęs su neapykantos aitrumu, bet ir neišmokėtos paskolos bei naujo gyvenimo svoris.

Filmas galbūt ir ne visiškai apie tai, tačiau sukėlė būtent tokius pamąstymus. Lėtas, vietomis nuobodus, ne visiškai išpildytas, tačiau vertas dėmesio kaip pasakojimas apie nekviestą svečią dažnuose namuose. Didžiausias mano priekaištas – keisti ir net neįtikinantys skirtumai bendraujant sutuoktiniams tarp savęs, su vaiku ir su advokatais.

Atrodo, kad žmonės, kurie šiaip jau yra artimi ir geranoriški, su advokatais pavirsta piktybinėmis menkystomis, o su vaiku – apykvailiais manipuliantais. Taip pat ne visiškai aiškios ar gal tiksliau taip pat neįtikinančios skyrybų priežastys, kurios atrodo gana menkos, lyginant su noru būti kartu.

Gero žiūrėjimo! Ilgas filmas vakarui „su savimi“:  Santuokos istorija (orig. Marriage Story) – drama apie dramą.

 

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Kviečiama į paminėjimą: nekaltumą vertina ne komisijos ar istorikai, o tik teismas

2025 m sausio 12 d. Ukmergėje, Lėno miestelyje ir Lėno miške minimas žymiausias Vyčio apygardos partizanų mūšis su...

Jonas Jasaitis. Piliečio pozicija

Ramybė – kalėdiniuose ir naujametiniuose linkėjimuose bene dažniausiai minimas žodis. Ramybės reikia mūsų namams, apylinkėms, valstybėms. Tačiau pasaulyje...

Prof. Jonas Grigas. Ar galima pasiskolinti energijos iš kosmoso?

Energija yra pažangos varomoji jėga. Jos reikia vis daugiau. Ar galima pasiskolinti energijos iš kosmoso? Jei taip, ar turime...

Dirbtinį apvaisinimą atliekančios įstaigos kritikuojamos dėl dirbtinio intelekto naudojimo sprendžiant, kurie kūdikiai turėtų gimti

Kai nusprendėme, kad priimtina žmones paversti prekėmis, juos sukuriant dirbtinai kaip pirkinį, neišvengiamai pradėsime taikyti atrankos kriterijus, pagal...