Lidžita Kolosauskaitė. Seksualumo ribos: Ar bus nauja seksualinė revoliucija?

Niekados nebuvau homofobė ir tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu netgi pasisakiau už homoseksualų teisę tuoktis. Kol nepamačiau, kur tai išties veda.

Kartu su klausimu dėl homoseksualų teisės įteisinti savo santykius, stumiamos (ir, deja, prastumiamos) absurdiškos idėjos dėl asmens teisės neigti savo lytį, savo vaikų lytį, keisti lytį, turėti vis kitą lytį ir pan.

Tai yra, kuriama visuomenė, kurioje lytiškumas neturi jokios tvarkos ir jokių ribų. Kurioje lytis apskritai tampa fikcija, nes teisiškai vyrai galės gimdyti vaikus, o moterys skusis barzdą.

Labiausiai tikėtina, kad tokioje visuomenėje neliks ir šeimos, nes šeimos samprata neatsiejamai susijusi su lytimi. Šeima yra dviejų, skirtingos lyties asmenų, junginys, kuriame gimdomi ir auginami vaikai. Kuriame formuojamos asmenybės, vėlgi nuo mažens suvokiančios save kaip vyrus arba kaip moteris ir atitinkamai projektuojančios savo gyvenimą.

Pagal naujai siūlomą koncepciją senelis galės tapti močiute, mama – tėčiu, sūnus – dukra, o vyras – žmona. Visuomenė lytiškumą suvoks ne kaip duotybę, o kaip… Juridinį reiškinį (teisiškai vadintiną „juridiniu faktu“).

Bet ar tikrai lytiškumo ribos bus ištrintos tik lyčių klausimu? Kokias lytinio gyvenimo normas turės belytė visuomenė?

Overtono lango koncepcija teigia, kad visuomenės požiūrį į tam tikrą reiškinį galima pakeisti tiesiog… Apie tą reiškinį kalbant ir lėtai pereinant nuo „neįmanoma“ iki „radikalu„, tada nuo „radikalu“ iki „priimtina„, nuo „priimtina“ iki „protinga„, kol pasiekiami etapai „populiaru“ ir „politiška„, t.y. kol dalykas, kuris laikytas neįmanomu, paverčiamas politine norma.

Genderizmas yra neabejotinas to pavyzdys. Man vos trisdešimt, bet, jei mano klasėje koks nors berniukas būtų pareiškęs, kad jis laiko save mergaite, tai tą berniuką skubos tvarka nuvestų pas psichiatrą, tuo tarpu dabar… Pas vaikų teisių specialistus būtų nuvesti jo tėvai, jei nesutiktų, kad jų sūnus, kuris turi penį ir plačią krūtinę, yra mergaitė.

Kaip visuomenė vos per kelias dešimtis metų pamiršo savo lytinę tapatybę?

Klausimas dėl lytiškumo buvo paverstas ypatingos politinės svarbos objektu, kvestionuojant tai, kas priimta, ir brukant visuomenei tai, kas neįmanoma, pvz. tai, kad žmogus pats apsisprendžia, kokios jis lyties.

Sakysite, kas čia tokio? Pirmiausia – teisės į sveiką protą neigimas. Būtent – teisės į sveiką protą neigimas! Tam, kad žmogus galėtų adekvačiai suvokti aplinką ir vertinti vykstančius reiškinius, jis turi gebėti juos kvalifikuoti, t.y. suprasti, apie ką kalbama.

Paprastas pavyzdys – vaikus gimdyti gali tik moterys. Tiesa? Taip. Bet… Lauren Southern teisiškai pripažinta vyru, taigi… Ar ji bus pirmasis vaiką pagimdęs vyras? Ir kas ji apskritai bus savo vaikui – tėvas ar motina? Tėvas, kuris pagimdė, ar… Motina, kuri yra vyras?

Kaip matote, neigiant lyties biologiškumą, mes susiduriame su šeimos sampratos paneigimu apskritai, nes tokiu atveju vaikas gali turėti du tėvus arba dvi motinas, jo motina gali būti vyru, o tėvas – moterimi. Žmona gali bet kada tapti vyru, o vyras – žmona.

Svarbūs ir kiti klausimai – kur turėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę Lauren Southern? Pas… vyrus? Ar tikrai daili didžiakrūtė blondinė, teisiškai gavusi vyro statusą, būtų sodinama į kalėjimo kamerą su raumeningais vyrukais? Arba pvz. olimpinės varžybos. Ar kur kas fiziškai stipresnis berniukas varžytųsi su mergaitėmis, nes… Jo pase parašyta, kad jis yra mergaitė?

Tačiau net ir šie klausimai, kurie skamba absurdiškai, bet jau tapę šių dienų realybe, nėra tokie įdomūs kaip… Seksualinė revoliucija, kuri neabejotinai turėtų įvykti.

Savaime suprantama, seksualinės revoliucijos nėra naujiena pasaulio istorijoje. Neskaitant įvairiais kitais laikotarpiais varijavusių seksualinio elgesio normų, vien nuo XX a. vidurio iki dabar įvyko tiesiog milžiniška seksualinė revoliucija, kuri, įtarčiau, kol kas nėra baigta ir paskutinieji jos etapai turėtų būti nesuvokiamai radikalūs, ištrinsiantys ribas tarp „normalu“ ir „nenormalu„.

Kodėl? Grįžkime prie Overtono lango koncepcijos – visuomenėje nepriimtiną reiškinį galima paversti populiariu ir pageidaujamu, atitinkamai formuojant visuomenės nuomonę.

Tarkim, homoseksualizmas. Jis ilgą laiką laikytas liga ir tik 1990 m. išbrauktas iš ligų sąrašo, o jau 2017 m. ne tik nelaikomas liga, bet netgi viešai propaguojamas, teigiant, kad šioji partnerystė niekuo nesiskiria nuo įprastos vyro ir moters partnerystės (nepaisant akivaizdžių biologinių skirtumų), daugėja valstybių, kuriose leidžiamos homoseksualų santuokos.

Įdomus faktas, kad skaičiuojama, jog pasaulyje homoseksualūs (biseksualūs) yra apie 3 proc. gyventojų, bet… Dauguma galvoja, jog tokie žmonės sudaro apie 30 proc. populiacijos, t.y. 10 k. daugiau.

Kodėl? Nebeliko filmų ar serialų be homoseksualaus kaimyno, draugo ar bendradarbio. Homoseksualizmas po truputį keliasi ir į knygų puslapius – tegul tai nebus pagrindinė siužeto linija, bet vis tiek kur nors bus paminima kokia homoseksualių kaimynų porelė ar pan. T.y. sudaroma regimybė, kad homoseksualizmas – visur aplink, nors aš pati asmeniškai pažįstu tik 2 homoseksualius žmones (o pažįstamų turiu gana daug).

Įtikinus žmones, kad homoseksualai sudaro reikšmingą visuomenės dalį, jų problemos hiperbolizuojamos, teigiant neva kažko jiems neleisti yra nesąžininga, neva jie patys to nepasirinko, neva jie neatsako už tai, kad juos traukia tos paties lyties asmenys ir pan. T.y. jų elgesys legalizuotas, politizuotas ir netgi… racionalizuotas aiškinant, kad homoseksualizmas yra duotybė.

Šiuo atveju šiek tiek juokinga, kad lytį pasirinkti neva galima, o homoseksualumo – ne, bet nenukrypkime – pagalvokime, ką dar galima „išteisinti“ ir įtvirtinti visuomenės gyvenime teigiant, kad tie žmonės to nepasirinko.

Taigi bet ką! Santykius su gyvūnais, vaikais, giminaičiais… Skamba netikroviškai? O ar tikroviškai būtų skambėję tai, kad XXI a. pirmoje pusėje lytis bus pasirenkama?

Kai žmonės atsieja lytiškumą nuo moralės ir biologijos, galima pateisinti bet kokį lytiškumo prasme nenormalų, gamtos dėsniams ir padorumui prieštaraujantį elgesį.

Tarkim, santykiai su motina. Kas galėtų būti nenormaliau? Visgi, jau dabar įvairiose svetainėse suaugusiems tokių video rasite. Kaip greičiausiai rasite ir santykių su gyvūnais video (galbūt tik kitose svetainėse). Tačiau… Tokios svetainės greičiausiai nepritraukia labai daug lankytojų, jų turinys nėra laikomas visuomenės norma.

Betgi… Įsivaizduokite romaną, kuriame sūnus… myli mamą. Arba filmą, kur suaugęs sūnus miega su savo gimdytoja vienoje lovoje. Arba… Politiką, kuris prisipažįsta gyvenantis su savo motina.

Įsivaizduokite, kad Jūs vis dažniau ir dažniau girdite apie vaikų ir tėvų intymius santykius… Kiek ilgai manysite, kad tai nepriimtina? Tiksliau, kaip greitai imsite manyti, kad jų elgesys – įprastas?

Lygiai taip pat galima teigti, kad santykiai su vaikais ar gyvūnais yra normalūs. Pasitelkiant tuos pačius argumentus – tai niekam nekenkia, jie patys to nepasirinko, jie turi teisę mylėtis su kuo nori ir pan.

Objektyviai lytiškumas yra sąlygojamas ne tik norų (fantazijų), tačiau taip pat biologijos (rūšys, lytys) ir moralės (amžius, giminystės ryšiai, savanoriškumas ir t.t.). Pašalinus biologijos ir moralės dedamąsias, lytiškumas taps beribis pačiomis šlykščiausiomis to formomis, pradedant incestu ir baigiant zoofilija ar nekrofilija.

Šiuos dalykus lengviausiai galima pateisinti atitinkamų subjektų norais, tačiau jie nepateisinami biologijos ir moralės požiūriais, dėl ko būtent ir smerktini.

Iš to aiškiai seka, kad sveiko žmogaus lytiškumas nėra beribis. Jis vadovaujasi ne tik savo norais (instinktais), bet taip pat ir morale bei biologija, t.y. sveikas žmogus nepuola tenkinti tokio instinkto, kuris yra nepriimtinas moralės ar biologijos požiūriu.

Tuo tarpu nesveikas žmogus pasiduoda instinktams, nevertindamas, kaip toks jo elgesys dera su morale ar biologija.

Tai gana aiški takoskyra, kaip atskirti protingą nuo kvailio. Arba padorų nuo ištvirkėlio.

Deja, noro priešpastatymas prieš moralę ar biologiją („aš esu vyras, bet noriu būti moterimi, todėl prašau laikyti mane moterimi„) aiškiausiai veda ne kur kitur, o į nesveikos, savo primityviausiuose instinktuose įklimpusios, gera nuo bloga ir protinga nuo neprotinga neskiriančios visuomenės sukūrimą.

Veidaknygė

Daugiau skaitykite www.pozicija.org