2025-01-12, Sekmadienis
Naujienlaiškis

Lidžita Kolosauskatė. Šaltas protas neįsimyli, negimdo vaikų, nesiaukoja, nekuria

Kai kažkas pasakė „konservatorių išaugintas vaikas pagaliau atėjo į protą” aš nesupratau, kad tai apie mane, nes, nepaisant to, kad mačiau daug problemų TS-LKD gretose, tikėjau ta partija, tikėjau „vakarietiška visuomene”, tikėjau visokiais startup’ais, CofeeInn’ais ir kita šūduva, turinčia sudaryti iliuziją, kad Lietuva auga, tobulėja ir gražėja.

Aš balsavau už šią partiją.

Aš įrodinėjau, kad socdemai yra „š”, o TS-LKD irgi ne visai „ok”, bet daug, daug geriau. Ir man baisu suprasti, kaip aš klydau.

Ir kartu man labai gerai suprantamas tas jaunimas, kuris laikosi tos vizijos, kurios ir aš kadaise laikiausi. Nes ta vizija yra graži – ji piešia turtingą gyvenimą su „vakarietiškos visuomenės” atributais – populiariais kabokais, darbu ofise, gražia „kartonke” už didelę kainą ir pan.

Visgi, yra keli esminiai dalykai, kurie mane skiria nuo to jaunimo ir kodėl man pavyko suprasti, jog TS-LKD nėra šiaip partija.

Tai – vieno žmogaus projektas, kurio tikslas kiršinti Lietuvą ir gauti iš to dividendus. Ir tai daroma velniškai profesionaliai. Pasitelkiant „nepartinius” politikus, „nešališką” žiniasklaidą, krūvą valstybės tarnautojų ir t.t.

Tai – projektas, kurio esmė ne Lietuvos, bet konkrečios dinastijos interesai. Ir dar vieno kito liokajaus, kuris aptarnauja dvarą.

Kas tie dalykai?

Empatija ir savikritiškumas

Visados buvau atjauti kitiems ir niekad nesijaučiau verta daugiau už bet kurį kitą žmogų. Mane tiesiog nupurto tas žmonių „rūšiavimas” į „teisingus” ir „neteisingus”. Nupurto tie už 600 ar 800 Eur dirbantys „specialistai”, kurie mano, kad jie yra „aukštesnės rūšies” nei už MMA dirbanti valytoja.

Mane šokiruoja žmonių nekritiškas susireikšminimas, kai visi jų pasiekimai sąlygoti narystės partijoje ar kitokio parsidavimo, tačiau jie tai laiko pagrindu išsiuntinėti visus aplinkui ten, kur padorus žmogus nieko nesiunčia.

Emocijos yra tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio. O tas jaunimas užaugo su „racionalaus proto” propaganda ir jų mėgiamiausias argumentas yra „čia – emocijos”.

Taip, tikroji žmogaus būtis ir yra emocija. Šaltas protas neįsimyli, negimdo vaikų, nesiaukoja, nekuria. Šaltas protas gali daug mažiau. Ir šaltą protą visados gali pakeisti kompiuteriai.

Žinote, kodėl iš žmogaus bando atimti emocijas? Todėl, kad be emocijų žmogus nepajėgus įvertinti, kas gerai, o kas blogai.

Ir TS-LKD tai labai gerai išnaudoja, pudrindama smegenis kartai, kuri darbą myli labiau nei žmoną.

1 KOMENTARAS

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kaip keitėsi laisvės skoniai, bėgant metams? (II)

Prieš daugelį metų Kovo 11-osios proga rašiau: Šįkart leiskite tarstelėti keletą žodelių apie laisvę jau ne metafizine, atitraukta prasme,...

Dominykas Vanhara. Pasvarstymai apie rastas mūsų valdovų laidojimo insignijas

Gerbiamieji, pratęskime praeito įrašo temą apie rastas mūsų valdovų laidojimo insignijas. Tai pažiūrėjau vieną populiariausių paskutiniu metu Neredaguota...

Algirdas Patackas. Niekada jie netaps broliais… arba kaip gimsta tauta

Jaunutė ukrainiečių poetė Anastasija Dmitruk parašė eilėraštį, kuris akies mirksniu pasklido tarp visų rusiškai suprantančių interneto skaitytojų. Kas...

Vytautas Sinica. Politiniai nekrologai ir Trampo imperializmas?

Ne visada pasidalinu „Už balos“ laidomis, kuriose aptariam pasaulio politikos reikalus su JAV lietuviu advokatu Povilu Žumbakiu. Manau,...