Motinos dienos proga socialiniai tinklai užgulti sveikinimų mamoms. Sveikina vaikai, vyrai, pačios mamos sveikina save. Lyg jau žinotų, kad joms pavyko, kad viską padarė teisingai ir yra už ką sveikinti.
O realybė nebūtinai tokia. Pažįstu daugybę žmonių, kurie iš esmės dėl ydingų santykių su tėvais įklimpę į priklausomybes, leidžia kosmines sumas psichoterapijoms arba tiesiog… nesikalba su gimdytojais metų metais. O galų gale susitinka tik ant kapo po dvidešimties metų tylos.
Vienas žmogus yra pasakęs: „Mes durni, nes mūsų tėvai buvo durni, o mūsų tėvai buvo durni, nes jų tėvai buvo durni… Taip ir gyveni – durnas be kaltės“. Įstrigo šie žodžiai lyg peilis, nes jie gana tiksliai atkartoja tai, ką pati patyriau. Žmogus, su kuriuo sunkiausiai randu bendrą kalbą, yra… mama. Tuo tarpu ji turbūt tą patį pasakytų apie savo mamą. O jos mama galbūt tą patį pasakytų apie savąją.
Nemeilė, nepasitikėjimas, nusivylimas ir nepateisinti lūkesčiai lyg sniego lavina rieda iš kartos į kartą. Nes dažna mama tikisi, kad jos vaikas bus kaip užsakytas – gražus, protingas ir sėkmingas. O dažnas vaikas viliasi, kad jo mama bus kaip angelas sargas – saugantis, atleidžiantis ir neteisiantis. Žirklės, sukarpančios meilę, kuri tarsi turėtų būti savaime suprantama.
Yra be galo daug straipsnių apie tai, kaip motinos meilės stygius paveikia vaikų (ypač dukrų) gyvenimus – depresija, nepasitikėjimas savimi, priklausomybės, nedarnūs santykiai su partneriais. Turbūt būtų galima parašyti straipsnių ir apie tai, kaip nedarnūs santykiai su vaikais paveikia motinų gyvenimus, nes tikrai teko matyti tokių, kurioms psichiatras reikalingas kaip oras, tačiau jos pačios įtikėjusios, kad tai ne jų, o vaikų – durnų, neteisingų ir nepavykusių – problema.
Man atrodo, kad motinystė visų pirma našta, kuri arba brandina ir padeda sukurti kai ką nuostabaus, arba galutinai sužlugdo ir paverčia į nieką visas gyvenimo pastangas. Brandus ir saugantis ryšys toli gražu nėra duotybė, ateinanti per gimdą, veikiau jau mokslas, paremtas begaline kantrybe, savistaba ir jautrumu – tiek sau, tiek vaikui, kuris, deja, ne visados bus tobulas arba dar tiksliau – dažniausiai nebus tobulas.
Meilės, kantrybės ir savistabos Motinos dienos proga.
