Būdama jaunesnė, pasisakiau už tai, kad vaikai būtų atimami iš tėvų, kurie jais „nesirūpina”. Kuo toliau, tuo labiau linkstu galvoti, kad „nesirūpinimas” yra labai reliatyvus dalykas, kas ypač matyti iš Šiaurės bei Vakarų Europos šalių praktikos.
Straipsnis apie tai, kaip globa paveikia vaikų motinas. Iš esmės nieko labai netikėto – savižudybės, ankstyva mirtis ir pan. Apie 16 proc. vaikų, baigusis globai, nebegalės susitikti su savo biologine motina, nes ji… jau bus negyva.
Straipsnyje labiau kalbama apie tai, kad motinoms, paėmus iš jų vaikus, reikia specialios pagalbos, kurios jos negauna. O aš manau, kad reikia ne pagalbos, o stabdyti su tais „vaikų paėmimais”.
Jokiu būdu nesakau, kad nėra atvejų, kai būtina paimti vaikus, žinoma, jų yra, tačiau vis augantys globojamų vaikų skaičiai man suponuoja ne tai, kad kiekvienais metais daugėja tėvų, piktybiškai nesirūpinančių vaikais, o kad… kiekvienais metais kartelė, kada galima vaikus paimti, nuleidžiama vis žemiau.
Ką tai duoda žmonėms, šeimoms, vaikams? Nesaugumą. Baimę dėl ryšio su vaiku. Negalėjimą auklėti vaiko pagal savo įsitikinimus.
Iš esmės Vakarų bei Šiaurės Europa renkasi koncepciją, pagal kurią vaiko priežiūros standartus nustato valstybė. Tėvai tarsi tik įgyvendina valstybės pavestą kompetenciją vaikų auklėjime.
Mano supratimu, tai neatitinka žmogaus prigimties ir neišvengiamai veda į destrukciją.
Veidaknygė
Taip, tai labai jautri ir plati tema, ir nereiktų daryti tokių plačių apibendrinimų, kaip ES ar kitaip. Kadangi ši sritis palikta valstybių reguliavimui, tai yra be galo daug variantų, kaip vaiko saugumo ir tėvų globos ar šeimos narių bendravimo su perkeltu kitur gyventi vaiku ryšių palaikymas, kuris yra privalomas užtikrinti, nes tai yra vaiko teisė, nepaisant, kur gyvena vaikas. Tik klausimas, kaip valstybė, kuri formuoja vaiko saugaus gyvenimo politiką, sukurdama kriterijus, užtikrina paramą, paslaugas ir t.t. šeimai, kad tuos kriterijus galėtų bent minimaliai išpildyti. Tas pats pasakytina ir apie tolesnę paramą tėvams, kai vaikas perkeliamas gyventi kitur, kokią prisiima valstybė atsakomybę už šeimos suvienijimą, vieningumo palaikymą net ir tada, kai tėvai nepajėgųs užtikrinti vaiko saugumo.