Žmogaus teisių organizacijos skelbia, kad hibridiniame kare prieš Lietuvą valdžia kapituliavo
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos išplatino pareiškimą dėl „valdžios prievartos prieš taikius gyventojus. Jame nurodoma, kad kilusią migrantų krizę Vyriausybė vertina, kaip Rusijos ir Baltarusijos vykdomą hibridinį karą prieš Lietuvos valstybę. Todėl karą prieš Lietuvą vykdančių valstybių sąmoningai į Lietuvą siunčiami valstybės sienos pažeidėjai yra laikytini šio karo priemonėmis ir hibridinio karo dalyviais. Tačiau politikai ir aukšti valstybės pareigūnai, užuot tinkamai saugoję valstybės sieną ir ginę valstybės teritoriją nuo nevaldomai per sieną plūstančių pažeidėjų, naudoja fizinį smurtą prieš savo piliečius. Pareiškime pažymima, kad Konstitucija laiduoja piliečiams teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Todėl piliečiai turi ne tik teisę ginti savo gyvenvietes, bet ir pareigą ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę bei konstitucinę santvarką. Jėgos panaudojimas prieš taikius šalies piliečius dangstant valdžios pasimetimą ir negebėjimą ginti Lietuvos valstybės teritoriją bei valstybinę sieną, rodo Lietuvai iškilusios grėsmės masto nesuvokimą arba esamos valdžios visišką kapituliaciją Rusijos ir Baltarusijos pradėtame hibridiniame kare prieš Lietuvą.
Migrantų krizės padėtis
Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 118 neteisėtų migrantų iš Baltarusijos. Šiemet į Lietuvą iš viso bandė patekti 3145 migrantai.
Nepaprastosios padėties įvedimo klausimas
Po susitikimo su politinių partijų lyderiais prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad nepaprastos padėties klausimas siekiant suvaldyti neteisėtą migraciją turėtų būti sprendžiamas artimiausioje ateityje.
Lietuva – pilkojoje Covid zonoje dėl nepateiktų duomenų
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę atnaujinamame COVID-19 žemėlapyje Lietuva atsidūrė pilkojoje zonoje. Lietuva į pilkąją zoną įtraukta kaip nepateikusi duomenų. Asmenims, keliaujantiems iš pilkosios zonos valstybių Europos Sąjungoje gali būti taikomi griežtesni reikalavimai. Šiuo metu aiškinamasi, dėl kokių priežasčių Lietuva galėjo būti įvertinta kaip nepateikusi duomenų.
Dėl pandeminių apribojimų bus sprendžiama kitą savaitę
Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės teigimu, Lietuvos ligoninėse vėl augant koronavirusu sergančių pacientų skaičiui, sprendimai dėl įvedamų papildomų ribojimų turės būti priimti jau kitą savaitę. Ji teigė šiuo metu detalizuoti svarstomų ribojimų negalinti, nes dėl jų tarp ministerijų nėra sutarta galutinai.
Afganistane per potvynius žuvo daugiau kaip 40 žmonių, apie 150 dingę
Afganistano šiaurės rytuose kilę potvyniai nusinešė daugiau kaip 40 žmonių gyvybių, o dar apie 150 laikomi dingusiais. Nelaimės vietoje vykdoma gelbėjimo operacija, kurios tikslas – rasti dingusius žmones po liūčių, užklupusių Kamdešo rajoną, esantį apie 200 km į šiaurės rytus nuo Kabulo. Pasak provincijos tarybos pirmininko Saidullah Nuristani, Kamdešo rajone naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį kilęs staigus potvynis sugriovė daugiau kaip 80 namų.
Kompromisas dėl migrantų apgyvendinimo Rūdninkuose
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, kompromisas dėl migrantų apgyvendinimo Rūdninkų poligone su šio miestelio bendruomene buvo pasiektas. „Vakar buvo pokalbis ir aš supratau, kad kompromisas ir susitarimas buvo rastas. Buvo sutarta, nes buvo paaiškinta ir atsakyta į visus klausimus, kurie buvo kilę žmonėms“, – žurnalistams ketvirtadienį Druskininkų pasienio užkardoje komentavo ministrė. Ji pridūrė, kad poligone apgyvendinti migrantai negalės laisvai vaikščioti po miestelį.
JAV ekonomika antrąjį ketvirtį paaugo 6,5 proc.
Per 2021 m. Antrąjį ketvirtį JAV ekonomika augo 6,5 proc., Pirmą kartą viršydama priešpandeminį BVP, ketvirtadienį pranešė JAV Prekybos departamentas. Nors ekonomika išaugo aukščiau iki-pandeminio lygmens, antrojo ketvirčio augimas neatitiko lūkesčių. Interviu „Wall Street Journal“ ir „Reuters“ metu ekonomistai prognozavo apie 8,5 proc. Augimą. Tolesnės augimo kliūtys yra auganti infliacija ir tiekimo grandinės trūkumai, įskaitant kompiuterių lustų trūkumą. Be to, daugelis dėl pandemijos darbo netekusių amerikiečių vis dar negrįžo į darbus.
Prie Aliaskos krantų įvykęs 8,2 balo žemės drebėjimas sukėlė nedidelį cunamį
Prie Aliaskos pusiasalio krantų vėlai trečiadienį įvyko galingas 8,2 balo žemės drebėjimas, kuris sukėlė nedidelį cunamį. Drebėjimo, įvykusio 22 val.15 min. vietos (ketvirtadienį 9 val. 15 min. Lietuvos) laiku epicentras buvo už 91 km į pietryčius nuo Perivilio gyvenvietės, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Jo židinys glūdėjo apie 47 km gylyje.
Pradėtas tyrimas dėl melagienos apie kuriamas migrantų stovyklas
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl melagienos apie kuriamas migrantų stovyklas. „Kibernetinio saugumo centras šiuo metu atlieka tyrimą. Manau, kad ir policija turi ir aiškinsis, ir priims atitinkamus sprendimus“, – ketvirtadienį viešėdama Druskininkų pasienio užkardoje teigė ministrė. Prienų rajono savivaldybė trečiadienį „Facebook“ platformoje pranešė apie internete plintančią melagingą informaciją. Ši neteisinga informacija neva atskleidžia informaciją apie Lietuvoje kuriamas stovyklas neteisėtiems migrantams. Melagienoje teigiama, kad migrantų stovyklos kuriamos Alytuje, Kelmėje, Prienuose, Radviliškyje ir Telšiuose. Šia informacija plito dalinantis nuorodomis, vedančiomis į Prienų rajono savivaldybės puslapį su tokia informacija. Prienų rajono savivaldybė teigė šią informaciją vertinanti kaip kibernetinį incidentą ir norą kelti visuomenėje sumaištį.
JAV Senatas uždegė žalią šviesą infrastruktūros plano svarstymui
JAV Senatas trečiadienį vakare uždegė žalią šviesą istorinio trilijonų dolerių vertės infrastruktūros paketo svarstymui. Jei jį patvirtins Kongresas, Amerikos sausumos ir vandens kelių bei tiltų atnaujinimui bus skirtas įspūdingo masto federalinis finansavimas, visiems amerikiečiams užtikrintas plačiajuostis interneto ryšys ir išplėtotos švarios energijos programos. Teisės akto tekstas dar neparengtas, tačiau kadangi įstatymo projektas tėra griaučiai, Senatas gali pritarti jo svarstymui prieš pateikiant balsavimui galutinį projektą. Toks scenarijus paskatino respublikonus praėjusią savaitę nesutikti pradėti debatus. Kai kurie respublikonai vis dar įspėja, kad dėl to planas gali žlugti.
Lenkijos teisėjų peticija
Lenkijoje tūkstančiai teisėjų ir prokurorų pasirašė peticiją, kuria ragina valstybės ir teismų sistemos institucijas laikytis pastaruoju metu Europos Sąjungos aukščiausiosios instancijos teismo priimtų nutarimų ir nedelsiant sustabdyti naujosios teisėjų drausminimo kolegijos darbą.
Partijų lyderiai dėl užsienio politikos krypties sutaria, bet įgyvendinimą mato skirtingą
Lietuvos politinių partijų lyderiai laikosi vieningos užsienio politikos krypties, tačiau dėl šiuo metu kylančių problemų mato skirtingus sprendimo būdus. Tokią mintį ketvirtadienį žurnalistams išsakė šalies vadovas Gitanas Nausėda, Prezidentūroje surengęs susitikimą su politinių partijų lyderiais, Lietuvai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos. „Šiandien prie stalo daug kartų prie stalo girdėjau žodžius „sutariame“, „vieningai“. Tai teikia vilčių, kad šitą nelengvą problemą gebėsime įveikti. Kalbėjome apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų. Jie yra nekintantys, pagrįsti principais ir vertybėmis“, – kalbėjo prezidentas.
Covid-19 situacija
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 380 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, ligoninėse gydomi 136 COVID-19 pacientai, 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 91,4.
Armėnija prašys Rusijos dislokuoti karių prie sienos su Azerbaidžanu
Vyraujanti nesantaika tarp Azerbaidžano ir Armėjijos nerimsta – šį ketvirtadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, po naujų susirėmimų tarp šalių, atskleidė jog prašys Rusijos dislokuoti karių prie savo šalies sienos su Azerbaidžanu. Tokiu būdu tikimasi išvengti situacijos galimo pablogėjimo. Praėjusiais metais Kalnų Karabacho regione, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano apie šešias savaites vyko karinis ginčas. Jo metu žuvo apie 6,5 tūkstančio žmonių. Rusijai įsikišus, konflikto pabaigoje paskelbtos paliaubos. Jerevanas pagal sutartas paliaubas sutiko perleisti ilgą laiką kontroliuotas teritorijas.
Parengė Simonas Kaunelis
