Lietuva atšventė Vasario 16-ąją

Galinga Vasario 16-osios eisena su deglais – budino lietuvių dvasią

Vasario 16 d. švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 107-ąsias metines, Vilniuje įvyko tradicinės deglų eitynės, subūrusios virš tūkstančio dalyvių.

Įspūdingą renginį surengė jaunimo sambūris „Pro Patria“. Eitynės prasidėjo vakare prie Jono Basanavičiaus paminklo, kur susirinkusieji pagerbė Vasario 16-osios Akto signatarų atminimą. Dalyviai, nešini deglais, Lietuvos trispalvėmis ir Vyčio vėliavomis, giedodami tautines giesmes, žygiavo senamiesčio gatvėmis link Lukiškių aikštės.

Dalyviai nešė plakatus su tautine simbolika, išreikšdami pasididžiavimą savo Tėvyne jos istorija, kultūra Tautos didvyriais. Renginyje dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, tarp jų ir šeimos su vaikais. Tarp eitynių dalyvių žygiavo ir Lietuvoje dirbantis Ganos pilietis Prinsas (Princ) norėjęs pajusti šio įvykio dvasią, – taip jis pats sakė jį kalbinusiems žurnalistams.

„Sveikinu su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Labai džiaugiuosi pavykusia deglų eisena, esu labai dėkingas visiems, šiemet dar gausiau dalyvavusiems. Džiaugiuosi vyravusia pakilia nuotaika ir meile Lietuvai. Nepamirškime visų tų, kuriems esame dėkingi už valstybės atkūrimą ir išsaugojimą, nepamirškime pareigos, kurią patys nešame, kad Lietuva išliktų lietuviška amžiams!“, – sakė vienas eitynių rengėjų, bendrijos „Pro Patria“ įkūrėjas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas ir Seimo narys dr. Vytautas Sinica.

Eitynės Vilniuje jau seniai tapo neatsiejama Vasario 16-osios minėjimo dalimi, pritraukiančia ne tik vilniečius, bet ir žmones iš visos Lietuvos. Tai galimybė ne tik prisiminti istorinį įvykį, parodyti pagarbą mūsų valstybės atkūrėjams, bet ir sustiprinti bendrystės jausmą bei išreikšti meilę Lietuvai.

EISENA. Minint valstybės atkūrimo 107-ąsias metines, sekmadienį vyko kasmetinės tautinės eitynės Vilniuje. Tūkstantis eitynių dalyvių vakare rinkosi prie Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki Lukiškių aikštės.

Dauguma jų rankose nešėsi deglus, Lietuvos trispalves, Vyčio vėliavas, buvo pasipuošę tautine simbolika. Žmonės gieda giesmes, o prieš eiseną pasimeldė.

Vilnietė Asta BNS sakė, jog eitynėse dalyvauja jau ne pirmą kartą, nes lietuvybė jai – labai svarbi. „Mano senelis Smetonos laikais buvo savanoris, gavęs iš Smetonos rankų apdovanojimą, (…) mano sūnus Vytis, mama vardu Laisvė. Jau tie vardai įpareigoja“, – BNS sakė Asta.

„Augau politinių kalinių šeimoje, tautiška giesmė pas mus skambėdavo švenčių metu, žinoma, tyliai, kad kaimynai negirdėtų“, – BNS pasakojo kitas eitynių dalyvis, iš Alytaus atvykęs pensininkas, Gintaras.

23-ejų metų kaunietis Adomas sakė sekmadienio vakarą atėjęs į Vilniaus centrą, nes tiki Lietuva kaip tautine valstybe. „Kaip tauta nusprendėme, kad norime turėti savo valstybę. Didžiuojuosi tuo sprendimu, jaučiu pasididžiavimą ir noriu minėti šią datą“, – BNS pasakojo Gintaras.

Eitynėse taip pat dalyvavo Lietuvoje autobuso vairuotoju dirbantis Ganos pilietis Princ’as, nusprendęs būti Vasario 16-osios renginių dalimi. „Atvykau, nes noriu pajusti šį įvykį“, – teigė Princ’as.

Eitynes rengė jaunimo organizacija „Pro Patria“. Vienas jos lyderių, „Nacionalinio susivienijimo“ atstovas Seime Vytautas Sinica tikino, jog eitynės turi ir politinę potekstę – jomis norima ne tik paminėti Valstybės atkūrimo dieną, bet ir atkreipti dėmesį į migracijos politikos, krašto apsaugos problemas.

„Eitynės turi ir politinę žinią, kad reikia išsaugoti lietuvišką Lietuvą. Masinė imigracija yra tas kontekstas, kuris verčia priminti šitą dalyką, kad tai nėra savaime suprantama. Antras akcentas – gynyba. Gyvename Miuncheno konferencijos kontekste, (…) bręsta lemtingi sprendimai. Europai bei Lietuvai reiks rinktis, kaip užtikrinti savo valstybingumo išsaugojimą“, – BNS kalbėjo V. Sinica.

LANDSBERGIS. Minėjime prie Signatarų namų pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus buvo pristatytas kaip „pirmasis nepriklausomos Lietuvos valdovas“.

V. Landsbergis ragino gyventojus „nebūti pliuškiais“, puoselėti patriotiškumą: „Dažniau telkimės Baltijos kelyje ir Pilies gatvėje (…). Žodyje Lietuva slypi meilė. Jeigu pavyks mums to nepamiršti, netapti planetos dvikojais be meilės, tai gal dar jusime širdyse gyvybę, slaptą žmogiškumo matricą. Jausime tėvynės meilę kaip senovės pilėnai.“

APDOVANOJIMAI. Valstybės atkūrimo dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 70 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais bei medaliais.Tarp jų žinomos Lietuvos katalikams asmenybės – kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius, diakonas Arūnas Kučikas, filosofas Alvydas Jokubaitis, kunigas, vienuolis salezietis, misionierius, Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas Alessandro Barelli.

Aukščiausias apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – skirtas kardinolui Sigitui Tamkevičiui. Jis įvertintas „už reikšmingą indėlį į kovą už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, už nuolatinę pagalbą silpniausiems visuomenės nariams, už reikšmingą indėlį į socialiai jautrios ir dvasiškai tvirtos visuomenės kūrimąsi“.

SVEIKINO. Vasario 16-osios dienos proga Lietuvą sveikino Europos ir pasaulio šalių lyderiai.

Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos žmones pasveikino popiežius Pranciškus, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donaldas Trumpas), Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuelis Macronas), taip pat Baltijos šalių, Italijos bei kitų valstybių prezidentai, Jungtinės Karalystės (JK), Ispanijos, Švedijos, Japonijos monarchai, pranešė Prezidentūra.

Taip pat Lietuvą vaizdo įrašu pasveikino princas Haris.

MOKSLEIVIAI. Keli tūkstančiai moksleivių vasario 16-osios rytą rinkosi Katedros aikštėje paminėti 107-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines.

KARDINOLAI. Vilniaus arkikatedroje pirmą kartą Lietuvos istorijoje Mišias aukojo trys lietuviai kardinolai: Rolandas Makrickas, Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius.

„Jėzus skelbia palaimintais vargšą, alkaną, nuskriaustąjį, persekiojamąjį ir įspėja tuos, kurie yra turtingi tik sau, sotūs savimi, patenkinti bei žmonių liaupsinami. Šio mums neįprasto ir paradoksalaus palaiminimo priežastis slypi tame, kad Dievas yra arti tų, kurių gyvenimas neglosto. Jėzus mato palaimą anapus neigiamos laikinos tikrovės.“, – šv. Mišių homilijoje kalbėjo kardinolas Rolandas Makrickas.

Parengta pagal alkas.lt ir laikmetis.lt informaciją