Redakcija gavo ir skelbia Venesuelos lietuvių laišką, kuriame autorius prašo neminėti nė vienos pavardės, nes Venesueloje veikia įstatymai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę už tokio tipo viešinimus.
Gerbiami Ponai ir Ponios,
Mano vardas ir pavardė (v.p. redakcijai žinomi). Man 17 metų. Aš esu lietuvio (v.p. redakcijai žinomi), atvykusio į Venesuelą 1948 metais, anūkas.
Aš liudiju tiesiogiai, kaip Venesuelos komunistų vyriausybė sugriovė šią gražią šalį.
2000 metais ji buvo pati turtingiausia Lotynų Amerikos, o gal ir viso pasaulio šalis, ypač dėl savo didelių naftos atsargų, už kurias vyriausybė buvo atsakinga.
Kad to nebūtų, ji vogė. Šiandien (2017-10-25) minimalus atlyginimas Venesueloje yra 136000 bolivarų per mėnesį (3,59 USD ). Maisto nuolaida (ji galioja tik maisto prekėms) yra 180000 bolivarų (4,73 USD). Vienas doleris šiandien kainuoja 38000 bolivarų. Tačiau jo kaina kasdien keičiasi, nes pasak ekspertų infliacija 2017 metais sudarys 720%. o 2018-aisiais metais ji prognozuojama iki 2068%.
Kilogramas mėsos kainuoja maždaug 70000 bolivarų arba 2 JAV dolerius (minimalus atlyginimas yra 3,59 USD ). Kilogramas pieno miltelių kainuoja apie 90000 bolivarų (2,36 USD). 30 kiaušinių dėžutė kainuoja 43000 bolivarų (maždaug 1,20 USD). Kūdikių vystyklai kainuoja maždaug 300000 bolivarų (maždaug 7,89 USD). Kilogramas kavos – apie 60000 bolivarų (1.57 USD), buteliukas šampūno – apie 80000 bolivarų (maždaug 2,10 USD). Reikėtų pažymėti, kad nė vieno iš paminėtų produktų nėra normalioje rinkoje. Juos galima rasti pas perpardavinėtojus juodojoje rinkoje.
Venesuela yra 2 vietoje pagal pavojingumą šalis pasaulyje, kurioje yra užregistruojama apie 28.000 žmogžudysčių. Kasmet jų neišaiškinama apie 95%. Per pastaruosius 18 metų buvo įvykdytos apie 283 000 žmogžudystės.
Venesueliečiai gyvena diena iš dienos baimėje dėl ginkluotų vagysčių, žinodami, kad dėl jų negalės niekam pasiskųsti, nes policija tokių atvejų netiria.
Drįstu pasakyti, kad iš daugybės nesuskaičiuojamų pranešimų apie apiplėšimus, kuriuos kasdien girdžiu, jų aukos – tai mano pažįstami, giminaičiai ir kiti asmenys. Deja, daugeliui venesueliečių, kuriems taip nutinka, tai tapo įprasta kasdienybe. Daugelis apiplėšimų vykdomi nužudant aukas.
Mano tėtis buvo pagrobtas prieš kelis mėnesius. Ačiū Dievui, nors ir sumuštas,jis buvo išlaisvintas.
Aš asmeniškai netapau apiplėšimų auka, nes retai išeinu iš namų vien dėl baimės būti apiplėštas arba nužudytas.
Padėtis ligoninėse labai bloga. Slaugomiems venesueliečiams trūksta medikamentų, moterys ligoninėse gimdo laukiamajame kambaryje. Jose plinta epidemijos – virusinis hepatitas, difterija ir kt.
Vyriausybė grasina ligoninių darbuotojams atleisti iš darbo, jei šie kalbės apie esamą situaciją.
Dėl vaistų stygiaus vaikų, sergančių vėžiu, mirtingumas labai didelis. Prieš kelias dienas ligoninėje jų mirė dešimt. Gydytojo argumentas buvo paprastas: tie vaikai tiesiog turėjo mirti.
Labai daug benamių žmonių. Kasdien matau, kaip jie ieško maisto šiukšlių krūvose. Tiesiog neįtikėtina, kiek daug žmonių minta šiukšlynuose – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Kasdien matau, kad jų vis daugėja. Kartais matau, kaip jie pešasi dėl valgio šiukšlyne – tai drasko mano širdį. Yra ir kitų gyvenimo situacijų, kurias kasdien matau ir išgyvenu.
Aš prašau ir meldžiu Venesuelos lietuvių vardu materialinės ir moralinės pagalbos mums grįžti į Lietuvą – greitesnio Lietuvos pilietybės atstatymo ir greitesnės reintegracijos į lietuvių visuomenę.
Lietuva, padėk mums, visiems lietuviams Venesueloje!
Amen.
Dažnai tenka bendrauti su Venesuelos lietuviais. Jie sako, kad šiandieninė Lietuva jiems vistiek yra rojus palyginus su ten išgyvenamu košmaru šiais laikais.
Aš manau, visų šalių lietuviams Lietuva turėtų būti atvira, sudaranti nors minimalias sąlygas gyventi Tėvynėje, jeigu jie pasiruošę čia apsigyventi visam laikui, o ne kaip stotelę išvykimui į kitą šalį.