Lietuvių kalbai reikia pastiprinimo

Edita Siavris

Prieš 25-erius metus, sausio 31 dieną, buvo priimtas Valstybinės kalbos įstatymas. Nors jis buvo kurtas tik trejų metų laikotarpiui, tačiau iki šiol taip ir nekeistas. Todėl lietuvių kalbos specialistai sako, kad įstatymas neatlaiko besikeičiančio gyvenimo ritmo, problemų ir aktualijų.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sako, kad anksčiau lietuvybę, išvykus gyventi į užsienį, išsaugodavo 4 kartos, dabar ji prarandama per vieną kartą.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas sako, kad šiandien daug sričių neįmanoma aprėpti ir kontroliuoti vien todėl, kad jų nėra numatyta įstatyme. Įstatymas buvo kuriamas tada, kai nebuvo normalaus interneto, nebuvo taip paplitusių trumpųjų žinučių. Todėl, pavyzdžiui, nelabai galime reikalauti, kad lietuviški simboliai žinutėse būtų prilyginti lotyniškiems.

„Ar mes galime reikalauti, kad greta prekės ženklo būtų informacija lietuvių kalba, kai nėra to įstatyme? Tokiu atveju pažeidžiamas Vartotojų teisių gynimo įstatymas ar Kalbos įstatymas? Tai pagrindiniai dalykai, – vardijo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas. – Pagaliau aktualija – vežėjai Lietuvoje nemoka lietuvių kalbos. Kokia tragedija yra važiuoti vaikui su žmogumi, kuris jį veža ir nemoka lietuviškai! Bet mokėti lietuviškai Kalbos įstatymas nereikalauja.“ Taigi, pasak D.Smalinsko, nuspręsta bandyti pakeisti įstatymą.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis akcentavo, kad prieš daug metų priimtas Valstybinės kalbos įstatymas ne tik užtikrino valstybinės kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo srityse, bet labai aiškiai įvardijo, kad esame kalbos tauta ir kalbos valstybė. „Įstatymo ideologija labai paprasta – kalba yra vienintelis dalykas, kuris mus visus lietuvius jungia. Šiandien man labai keistai atrodo universitetų rektorių siekis leisti jiems nemokėti valstybinės kalbos“, – stebėjosi A.Antanaitis. – Nesvarbu, kada buvo sukurtas Valstybinės kalbos įstatymas, jį mes gerbiame. O kokia bus ateitis?“

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko, pirmiausia mes turime apsispręsti, kad lietuvių kalba yra ne tik valstybinė, bet ji vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Įstatymas, kaip ir nacionalinio saugumo strategija, labai aiškiai sako, kad turime vykdyti lietuvių kalbos politiką, kaip ir gynybos politiką, ir pan.: „Daugelis valstybių, kurioms rūpi valstybinė kalba, turi ilgalaikes strategijas. Keista – Lietuva tokios strategijos neturi. Taigi mūsų uždavinys yra tokią strategiją sukurti.“

Trečia, anot A.Antanaičio, lietuvių kalba turi likti mokslo ir informacinių technologijų kalba, nes šiandien perdėtas tarptautiškumo reikalavimas susina terminijos plėtrą, mums reikia sąmoningų pastangų neatsilikti nuo kitų valstybinių pasaulio kalbų raidos.

„Ketvirta, lietuvių kalba turi išmokti sugyventi su kitomis kalbomis. Šiandien jaučiame daugybę didelių kalbų iššūkių, bet nesame susitarę su jomis. Šiandien sureikšminame anglų kalbą, kaip kadaise mus slėgė rusų kalba. Visos kalbos yra geros, bet išmokti su jomis sugyventi yra šio laikotarpio uždavinys. Valstybinė kalba su niekuo neturi konkuruoti“, – neabejoja A.Antanaitis.

Penkta – reikėtų parengti ir įgyvendinti efektyvią mokymo sistemą užsienio lietuviams. Anksčiau lietuvybę išsaugodavo 4 kartos, dabar lietuvybė prarandama per vieną kartą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas akcentavo, kad šeštas svarbus dalykas yra lietuvių kalbos prestižas. „Šiandien pakanka pereiti Vilniaus gatve, paklausti verslininkų, kaip jie nori pavadinti savo įmones, ir suprasi, kad baudžiauninko ir provincialo sindromas mumyse yra labai gyvas. Kitų kraštų plunksnos daug kam gražesnės“, – sakė jis.

Didžioji Britanija paliko Europos Sąjungą, ar tai reiškia, kad anglų kalbos vaidmuo Europoje sumenks ir teks, pavyzdžiui, labiau orientuotis į prancūzų kalbą? „Airijos antroji kalba yra anglų, taip pat ji yra viena iš Maltos kalbų. Anglų kalba tapusi tarptautine ir čia ne tiek svarbu, yra Europos Sąjungoje valstybė ar ne, – kalbėjo A.Antanaitis. – Niekas nesikeis. Keistis galėtų tik tada, kai kita kalba, sakykime, prancūzų arba vokiečių, imtųsi ypatingų priemonių, kad išsiveržtų į pirmaujančios kalbos vietą. Juk kadais prancūzų kalba buvo tarptautine kalba. Paskui ją nukonkuravo anglų.“

Anglų kalba Briuselyje skambės

Pirmąją darbo dieną po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos Europos Komisija patvirtino, kad anglų – kaip darbo kalbos – nebus atsisakyta.

Prieš tai Prancūzijos Senato Europos komitetas pareiškė, kad anglų kalba įsigali ES institucijose kaip vienintelė kalba. Tai, anot jų, dėl „Brexit“ būtų „paradoksalu“.

Komisijos atstovas sakė, kad oficialių ES kalbų sąrašas yra aiškus. Jis, įstojant į Bendriją naujoms narėms, vis ilgėjo. Jei būtų norima sąrašą pakeisti, tam vienbalsiai turėtų pritarti šalys narės. Britams pasitraukus iš ES, anglų oficiali kalba dabar yra tik Airijoje ir Maltoje. Tačiau šios abi ES šalys kadaise pasiekė, kad oficialiomis kalbomis būtų pripažintos ir airių bei maltiečių kalbos.

Tekstai tam tikroms procedūroms Europos Komisijoje, pavyzdžiui, kassavaitiniams komisarų posėdžiams, pateikiami trimis darbo kalbomis: anglų, prancūzų ir vokiečių.