Lietuvoje populiarėjanti teisminė mediacija daugeliui dar nežinomas žodžių junginys, tačiau jos sėkmės istorijos vis dažniau nuskamba žiniasklaidoje, o teisininkų pastangos populiarinti šią įvairiausių ginčų sprendimo procedūrą, kaip rodo statistika, duoda vaisių. Taikių susitarimų tarpininkaujant mediatoriams Lietuvoje skaičiai per metus auga dvigubai, o bylinėjimosi išvengusios šalys sutaupo pinigų ir laiko, kurių neabejotinai pareikalautų teismo procesas, bei dažnu atveju išsiskiria be priešiškumo, kurį neišvengiamai padiktuotų teismo verdiktas.
„Teismas nėra ta instancija, kur išsprendus ginčą kartu atkuriami ir tarpusavio santykiai. Tiesiog teismų funkcija yra ne ta. Teismai nagrinėja ginčus. Teismų sprendimai yra grindžiami išimtinai teisės aktais, materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis bei teismų formuojama praktika. Siekiant keisti situaciją, reikia žinoti, jog egzistuoja ir alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, kuriais galima ne tik išspręsti kilusį ginčą, bet taip pat atkurti ginčo šalių tarpusavio santykius, sutaupyti daug laiko ir lėšų. Vienas tokių būdų – mediacija“, – sako aktyvi mediatorė, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė.
Įstatymo nuostatos ir anksčiau numatė galimybę civilinę bylą nagrinėjimo metu teisme baigti taikos sutartimi, tačiau tai, kad taikaus ginčo sprendimo paieškoje dalyvauja ir tam tikri teismo deleguoti kvalifikuoti tarpininkai – teismo mediatoriai – yra pakankamai nauja praktika mūsų šalyje. Lietuvoje pirmieji teisminės mediacijos procesai prasidėjo praėjusiame dešimtmetyje, bet sparčiai populiarėti ėmė tik pastaraisiais metais.
Greičiau, efektyviau ir taikiai
Pagrindinis teisminės mediacijos tikslas – padėti šalims nesibylinėti teismo procese, o padedant kvalifikuotiems tarpininkams susitarti tarpusavyje. Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti tiek civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar jų kolegija, tiek bet kuri bylos šalis. Teisminė mediacija gali būti skiriama visuose bendrosios kompetencijos teismuose, jai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų.
Specialistai sutaria, kad neabejotini teisminės mediacijos privalumai yra mažesnės laiko ir lėšų sąnaudos, kuriomis vis tiek pasiekiamas kompromisinis tikslas. Pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos ginčą vidutiniškai sprendimą pavyksta pasiekti per keletą mediacijos sesijų, trunkančių po 2-3 valandas – nepalyginamai greičiau nei teisminio proceso metu.
Be to, teisminės mediacijos dalyviai patiria mažiau neigiamų emocijų nei teisminio proceso metu, o sėkmės istorijos rodo, kad taikų sprendimą galima pasiekti net sudėtingiausiose situacijose.
Sprendžiant ginčą šiuo būdu galima kontroliuoti jo eigą ir rezultatus, o pasiekus bendrą sprendimą gali būti atkurti geri besiginčijančių pusių santykiai ir abipusė pagarba. Kaip sako Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, pagrindinis skirtumas ginčo šalims, kad sprendimą priima jos pačios.
„Šalys pačios susitaria, kaip bus išspręstas jų ginčas. Vienaip ar kitaip, tai yra jų pačių sprendimas, šalys pačios nusprendžia, kaip plėtosis jų tarpusavio santykiai. Po bylos užbaigimo taikos sutartimi šalys gali toliau sėkmingai bendradarbiauti ir išlikti taikiuose santykiuose“, – akcentuoja aktyviai įvairiose bylose medijuojantis A. Maciejevski.
Teisminės mediacijos būdu sprendžiant ginčą yra patiriama mažiau priešiškumo, o pasiekus taikų sutarimą atsiranda didesnė tikimybė, kad ji ir bus vykdomas geruoju. Pavyzdžiui, santuokos nutraukimo bylos metu svarbu išsaugoti gerus buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius, tam, kad būtų užtikrinamos jų vaikų teisės ir teisėti interesai ateityje.
„Teismo sprendimas gali būti palankus vienai šaliai iš dviejų arba nė vienai. Tad gali būti, kad abi šalys bus nepatenkintos. Išsprendus ginčą taikiai, abi šalys padaro nuolaidas, abi žino ir sutaria, koks tas sprendimas priimamas“, – pabrėžia teisėjas.
Taip pat medijuojant ginčą yra užtikrinamas konfidencialumas (teisminės mediacijos metu nėra rašomas protokolas ir nėra daromas garso įrašas), teisės aktai draudžia šalims remtis kaip įrodymais civilinėse bylose dokumentais, kurie buvo parengti teisminei mediacijai ir tuo tikslu, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš procedūrų nenurodydama pasitraukimo priežasčių.
Dažnam svarbus ir finansinis aspektas – teisminė mediacija yra nemokama, o ją užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.
Sparčiai populiarėja
Kaip sparčiai populiarėja teisminė mediacija gerai iliustruoja statistika. Teisminės mediacijos komisijos (TMK) 2017 metų veiklos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad pernai įspūdingai išaugo tiek teisminės mediacijos procesų civilinėse bylose, tiek po jos pasirašytų taikos sutarčių skaičius, taip pat didėjo norinčių tapti teismo mediatoriais gretos.
2017 m. teisminei mediacijai perduota beveik dvigubai daugiau civilinių ginčų nei 2016 m. – 540 (2016 m. – 313, 2015 m. – 123). Beveik pusėje vykusių teisminės mediacijos procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.
Inicijuotų teisminės mediacijos procesų civilinėse bylose skaičiai taip pat iškalbingi: 2017 m. pabaigtų procesų skaičius – 519 (2016 m. – 275). Pasirašyta taikos sutarčių – 230 (2016 m. 114).
Sprendimą priima patys
Teisminę mediaciją Lietuvoje vykdo specialiai tam parengti teisėjai, advokatai, teisėjų padėjėjai ar kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Šiuo metu teismo mediatoriaus statusas Lietuvoje yra suteiktas beveik 400 asmenų, iš jų – 71 teisėjui.
Taikos sutarties, dėl kurios sąlygų vyksta teisminė mediacija, pagrindinė paskirtis yra rasti kompromisinį susitarimą ginčo dalyviams pačiomis priimtiniausiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad visus proceso dalyvius turi vienyti bendro sprendimo paieškos tikslas.
„Jeigu šalys iš tikrųjų norėjo mediacijos, jeigu jos sugeba konstruktyviai į tai žiūrėti ir lanksčiai ieškoti galimo ginčo sprendimo, žiūri pragmatiškai – tikimybė susitarti yra labai didelė“, – įsitikinęs A. Maciejevski.
Teismo mediatoriai turi išsiaiškinti visus ginčo motyvus, besiginčijančiųjų interesus, su bylos baigtimi šalių sietinus lūkesčius, galimo teismo sprendimo įgyvendinimo sąlygas. Mediatoriai, kaip ir patys ginčo dalyviai, gali teikti pasiūlymus, kaip reikėtų spręsti ginčą taikiu būdu. Tačiau dauguma mediatorių pažymi, kad svarbiausia, jog ginčo šalys jaustųsi patys priėmę sprendimą.
„Teismo mediatorius ginčo nesprendžia, o padeda šalims pačioms atrasti galimą ginčo sprendimo būdą. Dėl to teismo mediatorius turi gebėti neatskleisti galimo ginčo sprendimo būdo ir likti nešališkas viso proceso metu“, – pastebi D. Žvinklytė.
Anot jos, teismo mediatorius padeda skirtingoms šalims suprasti, dėl kokių priežasčių kilo ginčas, parodo joms, kad sprendžiamoje situacijoje yra galimi ir kiti alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, leidžiantys efektyviau pasiekti visus tenkinantį rezultatą.
