Parengta pagal delfi.lt ir lrytas.lt informaciją.
Prieš dešimtmetį BNS išplatino informaciją, kad Lietuvos premjeras lankėsi Astravo AE statybos aikštelėje.
Premjeras dviračiu mins ir pro Baltarusijoje planuojamos AE vietą
Baltarusijoje atostogaujantis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius dviračiu ketina važiuoti pro vietą netoli sienos su Lietuva, kur Baltarusija planuoja statyti atominę elektrinę. Premjeras dviračiu mins ir pro Baltarusijoje planuojamos AE vietą.
„Mūsų maršrutas toks, kad mes minsime visiškai pro šalį tos deklaruotos statybos vietos. Galbūt galėsime ir patys įsitikinti, kaip tie planai yra realizuojami”, – Žinių radijo laidai „Pozicija” telefonu iš Baltarusijos kalbėjo A.Kubilius.
Jis pabrėžė, kad Baltarusijos planai statyti atominę netoli Lietuvos sienos, Astravo rajone, nėra tinkami. „Tą esu ne vieną kartą kalbėjęs ir Baltarusijos premjerui Sergejui Sidorskiui, ir prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Baltarusiai, viena vertus, deklaruoja, kad šį projektą plėtoja ir vysto, kita vertus, pusiau kviečia mus prisijungti.
Nedrįsčiau pasakyti, kurioje stadijoje projektas yra – tikrai realizuojamas ar dar tik paišomas”, – teigė A.Kubilius. Jis teigė girdėjęs ir baltarusių siūlymą atominės elektrinės projektą daryti Baltarusijos-Lietuvos, o gal ir Baltarusijos-ES projektą. Premjeras viliasi, kad Lietuva ir Baltarusija, plėtodamos gebėjimus tartis dėl svarbiausių tarpusavio projektų, prieis ir prie klausimo, ar baltarusiams tikrai apsimoka statyti atominę elektrinę ten, kur jie pradėjo planuoti.
Kartu su atostogaujančiu premjeru dviračiais važiuoja ir ūkio ministras Dainius Kreivys bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Gegužės mėnesį Aplinkos ministerija pareiškė, kad Baltarusijos numatoma statyti atominė elektrinė Astravo rajone Lietuvai yra nepriimtina. Daugiau kaip 2 tūkst. megavatų galios Baltarusijos atominę elektrinę ketinama statyti šalia Lietuvos esančiame Michailiškių kaimelyje, Astravo rajone. Nuo šio kaimelio iki Lietuvos sienos yra apie 20 kilometrų, Vilnius nutolęs per 55 kilometrus.
****
Lietuva siekia perimti linijas su Baltarusija: ką gali reikšti būsimi teisiniai jos veiksmai neaišku net ekspertams
lrytas.lt 2021m. birželio 7 d.
Lietuvai imantis teisinių veiksmų siekiant kontroliuoti elektros linijas su Baltarusija po to, kai Minskas leido Astravo atominei elektrinei (AE) komercinę elektros gamybą, kai kurie BNS kalbinti energetikos ekspertai vertina tai kaip akivaizdų ženklą, kad Baltijos šalims nesiseka susitarti dėl Astravo elektros boikoto.
Tačiau jie negali pasakyti, ką iš tikrųjų galėtų reikšti būsimi teisiniai Lietuvos veiksmai – ir Energetikos ministerija, ir elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ pateikė tik lakoniškus komentarus. Vis dėlto kai kurie ekspertai prognozuoja, jog procesas bus ilgas.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad „Litgrid“ pranešimą dėl BRELL sutarties pažeidimo dar turi patvirtinti Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, išduodantys pažymas dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. „Manau, kad tie teisiniai procesai nebūtų nei trumpi, nei lengvi, nei greiti“.
Perimti linijų kontrolę – skambus pareiškimas Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui iškėlus tikslą iki Joninių susitarti su latviais ir estais dėl efektyvaus Baltarusijos elektros boikoto ir tam būtinos prekybos su Rusija metodikos, energetikos ekspertas Rytas Staselis mano, kad veikiausiai susitarti nepavyksta.
„Ko gero, pirmiausia tai rodo, kad nepavyksta susitarti su Latvija ir Estija dėl bendrų metodų, todėl yra ieškoma veiksmų, kurie galėtų paskatinti arba derybas, arba tam tikrus sprendimus. Jis mano, kad „jeigu jau Lietuva laikosi tokios griežtos pozicijos, kad mūsų infrastruktūra yra mūsų, o ne bendra Baltijos šalių infrastruktūra, tai Lietuvos pozicija griežtėja“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas mano, kad šiuo atveju kalbama būtent apie fizinio elektros srauto su Baltarusija mažinimą, „galbūt atjungiant vieną ar kitą liniją“. Tačiau jis pabrėžia, kad oficialios formuluotės gana aptakios. „Mano interpretacija, – kad tai yra teisinis pranešimas, perspėjimas BRELL žiedo dalyviams, taip pat Latvijos ir Estijos perdavimo operatoriams, kad Lietuva gali imtis fizinių veiksmų ribojant elektros perdavimą iš Baltarusijos į Lietuvą.
A.Sekmokas, komentuodamas galimus teisinius „Litgrid“ veiksmus, svarstė, kad Astravo AE pradedama komercinė veikla pažeidžia vadinamąjį Lietuvos antiastravinį įstatymą pagal force majeure aplinkybes. Jis mano, kad net jeigu Latvija ir Estija neskaičiuos pralaidumų tarp Lietuvos ir Baltarusijos latvių prekybai elektra su Rusija, tai nereiškia, kad perdavimo linijas kontroliuoja Lietuva. „Manau, kad tai yra skambus pareiškimas – perimti linijų kontrolę. Kol egzistuoja BRELL sutartis, tai linijų kontrolė priklauso nuo BRELL sutarties ir negalima vadinti, kad Lietuva jas kontroliuoja. Iš esmės, perdavimo linijas kontroliuoja dispečerinė Maskvoje“, – sakė A.Sekmokas.
R.Staselis užsiminė, kad linijų kontrolei galėtų būti pasitelkiama ir drastiškų priemonių, tarkime, linijų remontas. „Kokie būdai susigrąžinti? Jų yra įvairių, taip pat – ir gana drastiškų. Jeigu „Litgrid“ paskelbia, kad Baltarusijos-Lietuvos pjūvio jungtyse bus atliekamas remontas, tai tiek žinių: nei Latvija, nei Estija čia ypatingų argumentų neturės.
Rusijos ir Estijos operatoriai laukia išsamesnės „Litgrid“ informacijos „Litgrid“ praėjusį ketvirtadienį informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos, operatorius apie pradedamą teisinį procesą dėl Lietuvos ir Baltarusijos elektros jungčių kontrolės perėmimo. Pasak „Litgrid“ generalinio direktorius Roko Masiulio, licencijos išdavimas komercinei Astravo AE veiklai turi tiesioginės įtakos BRELL sutarties vykdymui, todėl Lietuva imasi teisinių svertų siekiant užtikrinti, kad Astrave pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos rinką.
Rusijos elektros perdavimo sistemos operatorė „SO JES („Sistemnyj operator JES“) BNS patvirtino gavusi „Litgrid“ laišką apie kilusias force majeure aplinkybes, „trukdančias „Litgrid“ visapusiškai įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus pagal BRELL sutartį ir pagal jo pagrindu priimtus kitus susitarimus“. Rusijos operatorės valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Pavluška atsakyme BNS pridūrė, kad „Litgrid“ atsisakymas vykdyti dalį BRELL sutartyje numatytų funkcijų ir galimi pokyčiai naudojant ir valdant Baltarusijos ir Lietuvos jungtis“ nereiškia BRELL sistemos veiklos nutraukimo, taip pat tai nelems jokių techninių problemų Rusijos sistemai.
Estijos operatorė „Elering“ BNS taip pat patvirtino gavusi laišką iš „Litgrid“, tačiau daugiau šiuo metu komentuoti negali.
A.Sekmokas sako, kad nepriklausomai nuo Lietuvos veiksmų, pati Astravo AE grėsmė niekur nedingsta. Jis taip pat santūriai vertino galimybes Lietuvai sutarti su Latvija ir Estija dėl naujos trišalės prekybos su Rusija metodikos. „Tikėtis tokio susitarimo nėra labai realu, galbūt jis ir pavyks, – niekas negali to atmesti.
Tiek laiko derėtis tiesiog neatrodo labai produktyvu“, – sakė jis. T.Janeliūnas mano, kad, įvertinant galimas Astravo AE antrojo bloko perspektyvas, negalima mažinti dėmesio Astravo problematikai. „Manau, kad tikrai laikas imtis kažkokių radikalių žingsnių ir, beje, tas fizinis elektros atjungimas ar sumažinimas, sakykime, pralaidumų būtų vienas iš tokių pakankamai radikalių, kuris pakeistų tą dabartinę de facto situaciją.
Ekspertas R.Staselis atkreipė dėmesį, kad apie Astravo AE projektą šiuo metu yra dar mažiau informacijos nei anksčiau, tačiau kalbant apie antrąjį bloką svarbu atkreipti dėmesį bent į tris veiksnius: elektros rinką, Ukrainos poreikius, Baltarusijos paskolos už jėgainę grąžinimo terminus. „Vienas dalykas yra rinkos – ar vis dėlto A.Lukašenkos režimas suras rinkų, kur tą pagamintą elektros energiją dėti.
Antras klausimas, kaip elgsis Ukraina, dabar apribojusi importą iš Rusijos ir Baltarusijos, ypač žiemą, kada jų elektros energijos balansas yra neigiamas, ukrainiečiai kažkaip nesugeba pasigaminti“, – sakė R. Staselis.
„Ir trečias, irgi ne mažiau svarbus yra tas, kad, jeigu neklystu, 2021 metų dviejų pusmečių sandūra yra tas deadline’as, kada Baltarusija jau turi atidavinėti kreditą Rusijai, nepaisant to, ar jėgainė pastatyta galutinai ir veikia visu pajėgumu, ar veikia kaip nors protarpiais“, – kalbėjo ekspertas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas apgailestauja, kad Lietuvai nelengva tartis energetikos klausimais su Baltijos kaimynėmis. „Nepavyksta kažkodėl susitarti su latviais ir estais, nors atrodytų, kad turėtume susitarti.
Nepavyko dėl dujų sutarti. Dabar Latvija, Estija ir Suomija sukūrė bendrą dujų rinką, Lietuva liko nuošalyje. Tai čia yra toks neraminantis dalykas: kodėl mes tokie išsišokėliai ar kažkokie nesugebantys derėtis? Nes derėtis visada reikėtų“, – sakė jis.
BRELL susitarimas tarp Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos pasirašytas 2001 metais, kai tuometinei perdavimo sistemos operatorei „Lietuvos energijai“ (dabar – „Ignitis grupė“) vadovavo Rymantas Juozaitis, – jo teigimu, panašių precedentų, koks formuojasi dėl „Litgrid“ pradedamų veiksmų, nėra buvę. „Tokių precedentų nebuvo. Pasistumdymai visą laiką buvo, Ukrainos-Rusijos linijų eksploatavimo srityje, bet tokių dar nebuvo. Visuomet būna pirmas kartas.
BRELL sutartis yra susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.
Pernai lapkričio 3 dieną Astravo AE pradėjus bandomąją veiklą ir patiekus pirmuosius elektros megavatus į perdavimo tinklą, „Litgrid“ nustatė 0 MW pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos. Kaip numatyta įstatyme, „Litgrid“ Baltarusijai taip pat neteikia ir avarinio galios rezervo paslaugos.
Baltijos šalys iki 2025 metų siekia desinchronizuotis nuo posovietinio BRELL žiedo ir sinchronizuotis su žemynine Europa
