Glostomos kojos, bandymas priliesti intymias vietas, gąsdinimai – tamsi ir šokiruojanti Lietuvą užplūdusių ir pavėžėjais įsidarbinusių užsieniečių elgesio pusė. Lietuvoje nuolat aidi nusiskundimai dėl nederamo pavėžėjų elgesio, moterys jau ilgą laiką garsiai kalba, kad dažnai nesijaučia saugios.
Atrodo, užtektinai problemų dėl tokios situacijos, tačiau jeigu kaltinimai priekabiavimu arba smurtavimu yra kiek retesni, tai istorijos apie nesaugiai vairuojančius ir Kelių eismo taisykles pažeidinėjančius pavežėjus yra Lietuvos kasdienybė.
„Jau daugiau kaip dešimtmetį vairuoju motociklą. Pastaraisiais metais su kitais motociklininkais per pasikalbėjimo įrangą vieni kitus vis įspėjame, kad priekyje važiuoja „Prius“, kurį geriau aplenkti.
Pavežėjimo paslaugas teikiantys užsieniečiai kursto tautiečių įsiūtį: lengvatos ir įstatymų spragos – ne pagrindinės bėdos
Tie užsieniečiai „Prius“ vairuotojai pavojingi visiems eismo dalyviams, bet motociklininkai jautresni, nes motociklo avarija dažniausiai baigiasi rimtesniais sužalojimais“, – tvirtino 32 metų Paulius Leika. Avarinių situacijų, kurias sukelia „Prius“ vairuotojai Vilniaus centre, vyras mato kasdien po kelis kartus
Pavežėjai nepaiso ištisinių linijų, nerodydami posūkio signalo staiga nusprendžia sukti. „Mano draugė irgi važinėja motociklu. Neseniai abu skirtingais motociklais važiavome Vilniuje, kai „Prius“ iš pirmos juostos pradėjo apsisukinėti per ištisinę liniją ir visiškai užblokavo kelią, – draugė pranėrė vos per centimetrą neįlėkusi į „Prius“. O jo vairuotojas užsienietis nuvažiuodamas jai dar pamojavo“, – pasakojo P.Leika.
Motociklininkas girdėjo daug istorijų, kai padarę avariją pavežėjai tiesiog pasišalina iš įvykio vietos vengdami susidurti su pareigūnais, mat jų dokumentai nėra tvarkingi. Vyras ir pats dažnai važiuoja su pavežėjais, tad atkreipė dėmesį, kad kartais jo paimti atvyksta visai ne tas vairuotojas, kuris turėtų atvykti, kaip rodo programėlė.
„Programėlėje gali matyti vairuotojo vardą ir jo licencijos numerį. Yra buvę, kad atvažiavo neva Gediminas. Bet tas Gediminas yra tamsaus gymio ir lietuviškai nekalba. Iš to galima daryti išvadą, kad viena paskyra, kuriai išduota licencija dirbti pavežėju, naudojasi bent keli žmonės“, – teigė P.Leika. Vyras atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – kadangi pavežėjai užsieniečiai nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai kurie lietuviai taip pat pradėjo jais sekti, todėl netvarkos gatvėse vis daugiau.
Pasigenda reguliavimo
Saugaus vairavimo ekspertas 56 metų Vitoldas Milius, feisbuke sukūręs atsakingai vairuoti skatinančią grotažymę VairuodamasVairuok, socialiniame tinkle taip pat kėlė klausimą, ar užsieniečiai pavežėjai Lietuvos keliuose nėra bėda.
Po patyrusio vairuotojo, beveik visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Antarktidą, vairavusio V.Miliaus įrašu pasipylė komentarai, kuriuose lietuviai skundėsi nuolat matantys, kaip užsienietis pavežėjas sukelia avarines situacijas. Jau kelerius metus galioja reikalavimas pavežėjams vairuoti tik specialiu ženklu pažymėtą automobilį, be to, dažnas užsienietis pavežėjas yra tamsesnio gymio, todėl nesunku atpažinti, kad prie vairo sėdi ne lietuvis. V.Milius įsitikinęs, jog dalis bėdų keliuose kyla dėl to, kad užsieniečiai nepažįsta miesto, kuriame veža žmones, o avarines situacijas sukelia aiškindamiesi maršrutą. Digital Matter icon Be to, daug užsieniečių atvyksta iš šalių, kuriose vairavimo kultūra kitokia nei Lietuvoje, tad savo vairavimo įpročius jie atneša ir į mūsų šalies gatves.
Vilniuje – seksualinis pavėžėjo išpuolis prieš nepilnametę: policija pateikė detalių
Pavyzdžiui, Indijoje vairavimo kultūros apskritai nėra, o dirbti į šią šalį iš Europos savo darbuotojus siunčiančios kai kurios didelės bendrovės sutartyse netgi nurodo, kad ten jiems draudžiama vairuoti, nes tai per daug pavojinga. „Kadangi esu vairavęs kone visose šalyse, iš kurių jie atvyksta, net iš vairuotojo elgesio gatvėje lengvai suprantu, kas vyksta. Kiti lietuviai, kurie neturi tokios patirties, ne visada supranta, ką tas užsienietis prie vairo išdarinėja, nes jo veiksmai Europos vairuotojams nėra įprasti.
Tarkime, užuot sustojęs ir išsiaiškinęs maršrutą, kuriuo turėtų važiuoti, užsienietis tai daro važiuodamas itin lėtai – 10 ar 20 km per valandą greičiu. Taip susidaro spūstis, o kiti vairuotojai spėlioja, kad gal tas „Prius“ sugedo. Kitas dalykas, kad atvykėliai sugeba sukti iš antros ar trečios juostos į dešinę, nes jiems taip reikia. Dar gerai, kad jie nevažiuoja prieš eismą ar per raudoną šviesoforo signalą, nes Indijoje, jei nevažiuoji per raudoną, esi kvailas, mat trukdai kitiems. Esu matęs, kaip užsieniečio vairuojamas „Prius“ apsisuko Vilniuje, vidury Šeškinės kalno, per ištisinę juostą.
O daliai vairuotojų iš šiltesnių kraštų papildomų iššūkių kelia žiema, nes jie apskritai nėra matę sniego ir niekada nevairavo slidžiu keliu. Vis dėlto labiausiai kritikuočiau ne tuos žmones, kurie, atvykę iš trečiųjų šalių, savo gyvenimą lipdo taip, kaip jiems atrodo. Buvo laikas, kai ir lietuviai ieškojo būdų išgyventi. Man labiausiai kliūva teisinis reguliavimas. Jei įsileidžiame užsieniečius ir leidžiame jiems dirbti tokį atsakingą darbą kaip žmonių pavėžėjimas, privalome turėti kokias nors taisykles.
Net ir savo reikalais važiuodamas gali sau ir kitiems pridaryti bėdos, todėl reikia, kad Lietuvoje vairuotojais dirbantys užsieniečiai būtų išmokyti, kaip dalyvauti mūsų šalies kelių eisme“, – pabrėžė V.Milius.
Kalbėti nėra poreikio?
Vienos didžiausių Lietuvoje veikiančių pavėžėjimo paslaugų tarpininkių „Bolt“ duomenimis, leidimą teikti pavėžėjimo paslaugas mūsų šalyje turi per 20 tūkst. asmenų. Duomenų apie pavežėjų kilmės šalis „Bolt“ nerenka.
„Tačiau pagal tai, kokią kalbą programėlėje yra pasirinkę vairuotojai, matome, kad dauguma – daugiau kaip 70 proc. „Bolt“ vairuotojų – yra lietuviai. Manome, kad pavežėjų iš užsienio šalių dalis sudaro apie 30 proc., o maždaug pusė pastarųjų – ukrainiečiai“, – teigė „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius. – Liudininkas pasakojo, kad su jūsų bendrovės pavežėju pateko į avariją, po kurios jau praėjo du mėnesiai, bet jis vis dar negali atgauti tame automobilyje prarastų daiktų. „Bolt“ atstovai teigia, kad niekaip negali susisiekti su vairuotoju. Kaip tai įmanoma? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Pacevičiaus.
– Panašiose situacijose „Bolt“ veikia pagal vidines nuostatas.
Gavę informaciją apie incidentą susisiekiame su keleiviu ir įsitikiname, ar niekas nebuvo sužeistas. Dažniausiai tokiais atvejais kompensuojame kelionės kainą. Klientai, supratę, kad pavežėjo automobilyje ką nors paliko, per 24 val. gali susisiekti su vairuotoju per „Bolt“ programėlę. Tą patį gali padaryti ir daiktus radę vairuotojai. Paliktus daiktus klientams dažniausiai pavyksta atsiimti be didesnio vargo. Jei daiktų pasigendama vėliau nei po paros, klientai gali susisiekti su mūsų specialistais, o šie, gavę raštišką sutikimą, su vairuotoju arba su keleiviu pasidalija kito asmens kontaktais.
Vis dėlto palikus daiktą pavežėjo automobilyje patariame keleiviams kreiptis ir į policiją, nes nei „Bolt“, nei pavežėjai nėra atsakingi už pamestus daiktus. Nors pavežėjus skatiname saloną apžiūrėti po kiekvienos kelionės, vairuotojas gali nepamatyti, pavyzdžiui, už sėdynės užkritusio daikto. –
Kaip „Bolt“ kontroliuoja, kad viena pavežėjo paskyra nesinaudotų keli vairuotojai?
– Vairuotojams skirtoje „Bolt“ programėlėje veikia dirbtinio intelekto sprendimas, kuris iš nuotraukos atpažįsta, ar pavėžėjimo paslaugą teikia tas pats asmuo kaip ir vairuotojo pažymėjime esančioje nuotraukoje. Programėlėje prašoma pasidaryti asmenukę, o sistema atvaizdus sulygina. Sistema atpažįsta, jei fotografuojamas ne žmogaus veidas, o nuotrauka, todėl taip reikalavimo apeiti neįmanoma. Asmenukės nepateikę arba tapatybės patvirtinimo negavę vairuotojai pavėžėjimo paslaugų teikti negali. Toks tapatybės patvirtinimas kartojamas nuolat.
– Kodėl iš pavežėjų nereikalaujama mokėti valstybinę kalbą?
– Kalbėjimosi poreikis naudojantis „Bolt“ pavėžėjimo paslaugomis yra nedidelis – 99 proc. kelionių įvyksta be žodinio kontakto, jo prireikia tik išimtiniais atvejais. „Bolt“ programėlėje kelionės maršrutas, atvykimo ir išlaipinimo taškai ir netgi tarpinės stotelės yra pažymimi dar prieš užsakant kelionę, o atsiradus būtinybei programėlėje įdiegtos technologijos leidžia bendrauti raštu – tekstas išverčiamas automatiškai.
Skundų, susijusių su kalba, gauname labai mažai, į juos iš karto reaguojame, jų vis mažėja. Be to, nuo praėjusių metų liepos naujai registruojantys užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą vairuotojai privalo turėti ir B1 lygio anglų kalbos žinių sertifikatą.
– Kaip yra apdrausti „Bolt“ paslauga besinaudojantys keleiviai?
– Kiekvienas vairuotojas privalo turėti privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, o besidrausdamas turi nurodyti, jei planuoja vykdyti komercinę keleivių vežimo veiklą. Tuomet jam išduodamas didesnės rizikos draudimas. Leidimas vežti keleivius – už kelis eurus Leidimą už atlygį lengvaisiais automobiliais vežti keleivius išduoda Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Toks leidimas kainuoja 8 eurus, išduodamas palyginti lengvai ir galioja neterminuotai.
Tikrindama, ar užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas nėra suklastotas, LTSA taiko keletą metodų: fizinę dokumento apžiūrą, įvertinimą pagal konkretaus dokumento požymius ir apsaugos žymes, informacijos įvertinimą ir sutikrinimą per duomenų bazes, alternatyvius patikros metodus bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Pernai LTSA lietuviams išdavė 5144, užsieniečiams – 2257 pažymėjimus teikti taksi ar keleivių pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje. Šiemet iki balandžio 10 d. lietuviams išduota 1590, užsieniečiams – 581 pažymėjimas.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio duomenimis, 2023 metais policija užregistravo 885 pranešimus apie įvykius, kuriuose dalyvavo pavežėjai. Šiais metais iki balandžio 8 dienos registruoti 287 tokie pranešimai. Didžiąją dalį registruojamų pranešimų sudarė įvykiai apie rastus ar pamestus daiktus, vagystes ir sukčiavimus bei kitus viešosios tvarkos pažeidimus.
Pagavo su suklastotais pažymėjimais
Mindaugas Bajarūnas
Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas „Per pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai dalyvavo 47 bendrose priemonėse su kitomis valstybės institucijomis – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Migracijos departamento, Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojais, apskričių policijos, LTSA, Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais.
Buvo patikrinti 1464 užsienio valstybės piliečiai, nustatyti 26 nusižengimai ar nusikalstamos veikos. 32 patikrinimuose pažeidimų nenustatyta. Patikrinimų metu nustatyta 17 asmenų (po 1 Moldovos, Kazachstano ir Tadžikistano, 2 – Baltarusijos, po 3 Uzbekistano ir Kirgizstano, 6 Azerbaidžano piliečiai), kurie viršijo teisėto buvimo Lietuvoje laiką. Jų atžvilgiu priimti 9 sprendimai dėl grąžinimo į užsienio valstybes, 3 asmenys (Azerbaidžano, Baltarusijos ir Moldovos piliečiai) nubausti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnį įspėjimu arba bauda iki 300 eurų.
Vienos Ukrainos pilietės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos. Per patikrinimus taip pat nustatyti 5 suklastoti vairuotojo pažymėjimai, kuriais naudojosi Kirgizijos, Kenijos ir Nigerijos piliečiai.“
Atvykėlių skaičius nuolat didėja
Balandžio mėnesio duomenimis, Migracijos departamentas buvo išdavęs per 115 tūkst. leidimų užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Daugiausia leidimų gyventi Lietuvoje įvairiais pagrindais balandžio pradžioje turėjo Ukrainos piliečiai – per 74 tūkst. Beveik 63 tūkst. tokių leidimų buvo išduota Baltarusijos, per 15 tūkst. – Rusijos piliečiams.
Leidimus gyventi Lietuvoje gavusių atvykėlių iš tokių šalių kaip Uzbekistanas, Kirgizija, Indija, Azerbaidžanas, Kazachstanas skaičius per pastaruosius trejus metus padidėjo nuo kelių iki keliolikos kartų.
Pavyzdžiui, tokių atvykėlių iš Tadžikistano skaičius padidėjo dar labiau: 2021 m. sausį leidimus gyventi Lietuvoje turėjo vos 315 tadžikų, šių metų balandį – jau 6539.
Tvarką siekia griežtinti
Susisiekimo ministerija Seimo pavasario sesijai pateikė Kelių transporto kodekso pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti daugiau reikalavimų norintiems tapti taksi vairuotojais ar pavežėjais. Įstatymo projektu siūloma aiškiau reglamentuoti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymą: patikslinti leidimų išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką; papildyti reikalavimus subjektams, siekiantiems gauti ir jau gavusiems keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais leidimus; nustatyti pareigas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais leidimų turėtojams, keleivių vežimo organizatoriams ir taksi dispečerinėms. Vienas siūlomų reikalavimų subjektui norint gauti leidimą vežti už atlygį keleivius lengvaisiais automobiliais – turėti galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos
kategorijos motorinę transporto priemonę), ir ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą. Minėtų valstybių išduotus vairuotojo pažymėjimus siūloma pripažinti tinkamais vykdyti pavėžėjimą, nes šiose valstybėse teisės vairuoti transporto priemones įgijimo pagrindai ir procedūros yra lygiavertės ar artimos Lietuvoje nustatytai teisės vairuoti įgijimo tvarkai, šalių avaringumo rodikliai ir vairavimo kultūra atitinka aukštus ES eismo saugumo reikalavimus.
