Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija turi būti įvardinta valstybės teisės aktu

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga išplatino pareiškimą dėl DĖL 1941 M. BIRŽELIO 22-28 D. SUKILIMO 80 M. SUKAKTIES IŠKILMINGO PAMINĖJIMO.

Pareiškime, adresuotame Seimo pirmininkei, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Pirmininkui skelbiama, kad sovietams okupavus Lietuvą, prieš 81 metus lapkričio 17 d., Berlyne, Kazio Škirpos bute, įvyko Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) steigiamasis susirinkimas, kurimame dalyvavo K. Škirpa, E. Galvanauskas, R. Skipitis, A. Maceina, būsimi Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS) nariai J. Jankūnas, A. Valiukėnas, K. Brunius. Viso 27 asmenys.

Vienijosi ir užsienyje likę Lietuvos diplomatai. Jie sudarė Lietuvos tautinį komitetą. Komiteto pirmininku buvo išrinktas E. Galvanauskas, pirmuoju pavaduotoju Lietuvos diplomatijos šefas St. Lozoraitis. Komiteto nariais tapo K.Škirpa, E. Turauskas. Viena vieta buvo palikta Amerikos lietuvių delegatui.

Jų visų tikslas buvo Lietuvai išlikti kaip tautai, pasinaudojus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos konfliktu atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. LAF nariai pasirašė steigiamąjį aktą, kuriuo ragino visas lietuvių aktyviąsias jėgas sutelkti kovai už Lietuvos išlaisvinimą iš komunistinio jungo. Visos LAF paslaptys buvo išlaikytos iki pat karo pradžios.

Prieš pat karą ir jam prasidėjus ėmė aiškėti, kad vokiečiai keičia savo politiką, kaip prieš tai buvo padariusi okupuojant Lietuvą, Sovietų Sąjunga. Buvęs JAV pasiuntinys Kaune, 1941 m. liepos viduryje pastebėjo, kad Lietuva priešinasi abiem: raudoniesiems ir naciams.

Nežiūrint į tai, kad prasidėjus karui, LAF pirmininkas, laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovas K. Škirpa Vokietijoje buvo izoliuotas, sukilimas įvyko.

1941 m. birželio 22-23 dienomis sukilimas apėmė visą Lietuvą. Kai į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė, sovietų armija, sukilėlių buvo išstumta. Lietuva buvo išvaduota nuo sovietinio okupanto. Birželio 23 d. per Kauno radiofoną buvo ištransliuota visam pasauliui deklaracija, paskelbusi Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, kad sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė (LLV). Lietuvos išvadavimo kovose žuvo per 2000 sukilėlių.

Sukilimas ir LLV paskelbimas, birželio 25 d. vokiečiams užėmus Kauną buvo netikėtas ir labai nemalonus, nors vokiečių karinė vadovybė sukilėliams buvo palanki. 1941 m. rugpjūčio 13 d. vokiečių civilinės valdžios Lietuvoje generalinio komisaro A.T. von Rentelno įsakymu LLV buvo paleista. L. Prapuolenis kartu su 29 LAF, LLV nariais ir kitais žinomais Lietuvos žmonėmis pasirašė protestą-memorandumą adresuotą A. Hitleriui. Į tai naciai reagavo žaibiškai – LAF būstinė buvo užimta. L. Prapuolenis ir kiti aktyvistai buvo suimti, atsidūrė „Dachau“ ir kitose koncentracijos stovyklose.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Lietuvos visuomeninės patriotinės organizacijos kasmet mini 1941 metų Birželio sukilimo metines. Pastaruoju metu LLKS organizavo tokius paminėjimus kartu su baikeriais Kaune, Obeliuose ir Vilniuje prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje. Sukilėlių garbei buvo iškilmingai keliamos vėliavos, apdovanojami renginio dalyviai, vaišinami kareiviška koše.

Šiais metais Lietuva, birželio 23 d. švęs garbingą sukilimo 80 metų sukaktį. Todėl kreipiamės į Seimo pirmininkę, kad šis JUBILIEJUS, 2021 m. birželio 23 d. būtų iškilmingai paminėtas Seime.

Manytume pribrendo laikas, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija būtų įvardinta ir valstybės teisės aktu. Tuo pačiu kreipiamės į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkus, kad 1941 m. Birželio 80 sukilimo sukakties paminėjimas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę. Prie iškilmingo paminėjimo prisijungs ir Lietuvos Respublikos visuomeninės patriotinės organizacijos,- sakoma pareiškime.