2018 m. kovo 5 d. nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos interesas“, „Ukrainos ekonominis bendradarbiavimas“, Ukrainos Tarptautinio vystymo, Piliečių gynybos paramos (vadovas Stasys Kaušinis) fondai Kijeve surengė apvalaus stalo diskusiją „Profesinių sąjungų ir darbo teisės transformacija“. Į šią diskusiją buvo pakviestas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkas Petras Grėbliauskas, Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, ir darbuotojų atstovė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Daiva Kvedaraitė.
Ukrainos nevyriausybinės organizacijos (NVO) suinteresuotos, kad Ukraina būtų priimta į Europos Sąjungą, todėl pageidavo perimti Lietuvos patirtį reformuojant profesines sąjungas ir darbo teisę – Ukrainoje iki šiol galioja sovietinis Darbo kodeksas.
Tuo tarpu Lietuvoje 2017 07 01 įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, kuriame įgyvendinamos 16 svarbiausių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos: 1. Tarybos darbuotojų saugos ir sveikatos direktyva 91/383/EEB; 2. Tarybos informavimo apie darbo sąlygas direktyva 91/533/EEB; 3. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo; 4. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl darbo ne visą darbo dieną; 5. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo; 6. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl darbo pagal terminuotas sutartis; 7. Tarybos nediskriminavimo darbe direktyva 2000/43/EB; 8. Tarybos užimtumo direktyva 2000/78/EB; 9. Tarybos verslo perdavimo direktyva 2001/23/EB; 10. Europos Parlamento ir Tarybos informavimo ir konsultavimo direktyva 2002/14/EB 11; 12. Europos Parlamento ir Tarybos moterų ir vyrų lygių galimybių direktyva 2006/54/EB ; 13. Europos Parlamento ir Tarybos darbdavio nemokumo direktyva 2008/94/EB ; 14. Europos Parlamento ir Tarybos laikinojo įdarbinimo direktyva 2008/104/EB ; 15. Europos Parlamento ir Tarybos nelegalaus darbo direktyva 2009/52/EB; 16. Tarybos vaiko priežiūros atostogų direktyva 2010/18/ES.
P. Grėbliauskas informavo Ukrainos NVO atstovus apie Lietuvos 2017 m. Darbo kodekso (DK) naujoves. Lietuvos DK išplečia galimybes sudaryti įvairių viso 9 rūšių darbo sutartis: Pagal DK 66 str. darbo sutarčių rūšys yra šios: neterminuota darbo sutartis; terminuota darbo sutartis; laikinojo darbo sutartis; pameistrystės darbo sutartis; nenustatytos apimties darbo sutartis; projektinio darbo sutartis; darbo vietos dalijimosi darbo sutartis; darbo keliems darbdaviams sutartis; ir sezoninio darbo sutartis. DK numato papildomus darbuotojų atleidimo pagrindus, sutrumpina įspėjimo apie atleidimą terminus ir sumažina darbdavio mokamas atleidžiamam darbuotojui išeitines išmokas. Pagal DK 57 str. 1 d. darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: 1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline; 2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų; 3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę; 4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju; 5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Pagal DK 57 str. 8 d. atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (buvo iki6 mėnesių), o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Iki 2017 m. išeitinės išmokos dydis buvo iki 6 VDU.
Papildoma išmoka iš specialaus valstybės fondo yra · 1 VDU – kai darbo santykiai trunka nuo 5 iki 10 metų; · 2 VDU – darbo santykiai trunka nuo 10 iki 20 metų; · 3 VDU – darbo santykiai trunka daugiau nei 20 metų. DK neliko drausminių nuobaudų. Pagal DK 58 str. 4 d darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Pagal Ukrainos Darbo kodeksą atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva profesinės sąjungos narį reikalingas profesinės sąjungos sutikimas. Pagal Lietuvos DK 168 str. atleidžiant iš darbo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamą darbuotojų atstovą reikalingas ne profesinės sąjungos, o valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus sutikimas, kuris gali būti neduotas jeigu darbuotojų atstovas yra atleidžiamas dėl jo profsąjunginės veiklos.
Pagal DK 169 str. išimtinėms informavimo ir konsultavimo funkcijoms darbdavio iniciatyva turi būti sudaryta Darbo taryba, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Tik tuo atveju, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma.
Skirtingai nuo Ukrainos, kur darbo ginčus nagrinėja įmonėse sudaromos darbo ginčų komisijos, Lietuvoje visus darbo ginčus tame tarpe ir grąžinimo į darbą bylas nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos, kurias sudaro darbo inspekcijos, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai.
Lietuvos Darbo kodeksą užbaigia 255-260 straipsniai, kurie reglamentuoja lokautą, kai darbdavys gali sustabdyti neleisti dirbti pav. streikuojančių darbuotojų darbo sutartis.
2000 metais subyrėjus Sovietų sąjungai Lietuva ir Ukraina gavo finansinę paramą reformuoti sovietines ir remti naujas besisteigiančias profsąjungas. Kaip buvo išleistos šios lėšos Ukrainos nevyriausybinės organizacijos nežino.
Lietuvoje profesinės sąjungos neteko sanatorijų, socialinio draudimo, profsąjungų narystė sumažėjo nuo 100 proc. iki 8 proc. padidėjo socialinė atskirtis, nes valdantieji tik kalbėjo apie progresinius mokesčius, o BVP dalis, tenkanti socialinėms reikmėms, nesiekia 25%, kai ES šalyse 50 % BVP tenka nedarbo socialiniam draudimui ir kt., o darbuotojai nebijo netekti darbo. Lietuvoje dėl to emigracija išaugo. Lietuvos Vežėjų profesinė sąjunga svarstant naują Darbo kodeksą siūlė leisti visiems darbuotojams dalyvauti valstybės valdyme per tarpukaryje Lietuvoje veikusius Darbo rūmus, kurie pokario Austrijoje ir Vokietijos žemėse įgalino greitai atstatyti karo sugriautą ekonomiką.
Negana to priimant 2017 m. Darbo kodeksą buvo užgniaužtas socialinis dialogas, atleistas Trišalės tarybos Sekretoriatas, o silpnoms profesinėms sąjungoms buvo pagrasinta ir jos pritarė darbdaviams ir investitoriams naudingam Darbo kodeksui. Tokius pavojus reformuojant darbo teisę mes nurodėme Ukrainos nevyriausybinėms organizacijoms.
Į diskusijos dalyvius Ir Lietuvos ambasadą Kijeve kreipėsi Ukrainos piliečiai negalėdami gauti žalos atlyginimo iš Lietuvos bendrovių.. Spaudoje buvo skelbta, kad 2017 metais Lietuvos darbo birža leido 5.5 tūkst. užsieniečių trečiųjų šalių piliečių atvykti ir dirbti Lietuvos respublikoje, iš jų 1346 leidimai dirbti buvo išduoti tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojams
Kijeve į Lietuvos atstovus kreipėsi Ukrainos pilietis, kurio tėvas, dirbdamas krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvos UAB „Agrologistika” (Tilžės 60-301, Klaipėda), buvo komandiruotas krovinių gabenimui ES šalyse, dirbo naktimis be tinkamo poilsio Italijoje pasijuto blogai ir 2017. gruodžio 29 mirė. Mums yra žinomi ir kiti Ukrainos piliečių, dirbusių Lietuvos bendrovėse krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais mirčių atvejai. Pvz., UAB „ME transportas“ darbe mirė du Ukrainos piliečiai. Vienas iš jų Yuriy Sviatukha Iš paskutinės komandiruotės grįžęs prašė išmokėti jam darbo užmokestį. Vairuotojui nebuvo duoti atsiskaitymo lapeliai, neturėdamas pragyvenimui lėšų jis patyrė stresą, buvo hospitalizuotas ir 2015 m. spalio 19 d. ligoninėje mirė.
Kalvarijų pasienio poste Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga įsteigė vykstančių į ES šalis komandiruotų darbuotojų konsultacinį punktą ir numato steigti dar kelis konsultacinius punktus. Į konsultacinį punktą kreipėsi net keturi Vilniaus UAB „VITESKA“ dirbę vairuotojai Leonidov 0leksandr , Valentyn Brekhunov, Ropchan Sergii ir Kraiter Jurii, kurie skundėsi, kad bendrovė iš jų darbo užmokesčio vykdė nelegalias rinkliavas . vadinamas „bačka“ arba „stenka“, kurias atleidus buvo žadama grąžinti , tačiau bendrovės vadovas Nerijus Uldukis atsisakė tai padaryti.
Be to su vairuotojais nebuvo tinkami atsiskaityta, nesumokėti visi dienpinigiai, mokėjimo pavedimuose, kurie buvo rašomi jiems nesuprantama lietuvių kalba nebuvo nurodoma mokėjimo paskirtis „dienpinigiai“ ir kt. Apie tokią Ukrainos piliečių diskriminaciją Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga informavo Valstybinę darbo inspekciją ir Susisiekimo ministeriją.
Fotonuotraukos:
