Lietuvos tėvų organizacijos. Laikas pornografijos vartojimą pripažinti visuomenės sveikatos problema

propatria.lt

XXI amžiuje nebeįsivaizduojame gyvenimo be interneto. Tačiau yra ir kita medalio pusė – vaikai ir paaugliai naudodami informacines technologijas neišvengia ir didelės rizikos patirti neigiamų pasekmių savo sveikatai. Problemos gali kilti dėl interneto naudojimo trukmės – čia svarbu vadovautis mokslininkų rekomendacijomis. Taip pat žalingas gali būti turinys, pavyzdžiui pornografija. Tai yra kenksminga smegenims ir gali sukelti kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo ir priklausomybės vystymąsi. 2022 metais įkurta Europos vaikų skydo platforma (angl. European Child Shield Platform), vienijanti teisės ir medicinos ekspertus pornografijos tema, taip pat virš 30 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių prevencijos ir pagalbos teikimo priklausomybės klausimais, iš 19 ES valstybių. Platformos tikslas – rasti politinius sprendimus, kaip apsaugoti vaikus, pradedant pripažinimu, kad internetinė pornografija yra visuomenės sveikatos problema, ir skatinant dalytis gerąja patirtimi, medžiaga ir žiniomis visoje Europoje. Šios platformos vardu Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, kartu su Rengimo šeimai asociacija išsiuntėme valstybės institucijoms ir politikams dokumento, teikto Europarlamentarams vertimą į lietuvių kalbą, tikėdamiesi, kad informacija bus labai aktuali ir naudinga mūsų šaliai. Vienas iš siūlymų – įtraukti pornografiją į priklausomybių sąrašą tarptautinėse psichikos sveikatos klasifikacijose (PSO; APA).

Dėl didžiulių „laimės hormono“ dopamino dozių išsiskyrimo atlygio sistemoje pornografijos vartojimas gali būti lyginamas su alkoholio, metamfetamino ir kokaino vartojimu. Dažnas smegenų aktyvinimas gali lemti didesnį stimuliavimo poreikį ir polinkį ieškoti naujos ir ekstremalesnės seksualinės medžiagos. Dopaminas reikalingas gerai nuotaikai ir energijos lygiui palaikyti, tad jo išsekimas kelia irzlumą, depresiškumą bei skatina žmogų kartoti su pornografija susijusius veiksmus. Galiausiai pornografijos vartojimas gali sukelti struktūrinius ir funkcinius pokyčius smegenų dalyse (corpus striatum bei prefrontalinės žievės), atsakingose už sprendimus, suvokimą, ateities planavimą ir kt. (Kuhn, S., Gallinat, J., 2014).

Pornografija sukuria nerealų lytinių santykių įvaizdį, kuris įtakoja lūkesčius dėl seksualumo realiame gyvenime. Didžioji dalis turinio yra smurtinio pobūdžio (fizinė ir žodinė agresija nukreipta prieš moteris, jų kūnas čia vaizduojamas kaip objektas vartojimui). Tai skatina agresyvų elgesį realių lytinių santykių metu. Taip pat didina santykių ir emocines problemas, žeidžia savigarbą, skatina kūno kompleksų vystymąsi bei gali sukelti net seksualinę disfunkciją, kuri dėl smegenų pripratimo prie pornografinio turinio paūmėja suaugus.

Airijos St John of God Ligoninės Psichologijos skyriaus vedėjas Fergal Rooney EP konferencijoje pasakė: „Airijoje egzistuoja specialus gydymas asmenims, priklausomiems nuo pornografijos. Priklausomybę kuria didžiulės dopamino dozės. Stebima: sutrikę santykiai, izoliacija; negebėjimas palaikyti įprastų fizinių seksualinių santykių, net susijaudinti;  kyla agresija, smurtinis elgesys su kitais ir net savimi, savęs žalojimas“.

Statistika šauna į kosmosą – Europos šalių vaikai ir paaugliai masiškai žiūri žalingą turinį

Žvelgdami į Europos šalių statistiką apie vaikų ir paauglių pornografijos vartojimą (detaliau žr. dokumente) matome didėjančią tendenciją:

– pažiūrėti pornografiją yra „lengva arba labai lengva“ atsakė 90 proc. 14–24 metų jaunuolių Prancūzijoje, 89 proc. vaikų Čekijoje, 77 proc. 15–18-mečių Danijoje, 73 proc. 12–14 metų vaikų Lenkijoje;

– dažnai ir reguliariai vartoja pornografiją nurodė 90 proc. ir 80 proc. 13–18 metų jaunuolių Ispanijoje, 51 proc. 12–13 metų berniukų Prancūzijoje, 51 proc. vaikų prieš savo 15-ąjį gimtadienį Danijoje;

– ieško hardcore pornografijos* net 76 proc. 13–18 metų paauglių Ispanijoje;

– Danijoje 49 proc. pornografiją žiūrinčių jaunuolių teigia, kad jaučia nenugalimą potraukį žiūrėti pornografiją, o net 43 proc. jaučiasi tam tikra prasme nuo jos priklausomi.

Naujesnių tyrimų apie situaciją Lietuvoje neradome, „EU Kids Online 2020“ nuo 2017 m. rudens iki 2019 m. vasaros atlikto tyrimo duomenimis Lietuvoje pornografinius vaizdus tais metus matė 12 proc. 9–11 metų amžiaus vaikų, 27 proc. 12–14 metų amžiaus vaikų ir 38 proc. 15–16 amžiaus vaikų. Prancūzijos atveju nuo 2017 m. iki 2022 m. pornografijos vartojimas pakilo 9 procentiniais punktais, manome, kad ir Lietuvos duomenys realiuoju laiku yra ženkliai didesni.

*moterys tuose vaizduose yra mušamos, smaugiamos ir kitaip žeminamos. Tokia „produkcija“ radikaliai žemina moterį. Kita vertus, šių vaizdų prisižiūrėję jaunuoliai mėgina savo „patirtį“ imituoti gyvenime, ima palankiau vertinti prievartavimą (Flood, 2009).

Platformos narė, Prancūzijos Psychology and Health Processes Laboratory klinikinė psichologė, turinti tarptautinę patirtį ir besispecializuojanti pornografijos vartojimo srityje Maria Hernandez-Mora EP konferencijoje pasakė: „Niekas neturi tokio poveikio kaip pornografija mūsų visuomenėje. Kadangi ji nelaikoma rizikinga, o pagalbos medicinoje praktiškai nėra: 95 procentai pacientų pradėjo žiūrėti žalingą turinį būdami jaunesni nei 12 metų ir visi prisimena pirmuosius vaizduos, kurių negali ištrinti iš galvos. Ispanijoje eksponentiškai kyla prievarta ir pedofilija nes pornografija tai normalizuoja. Smurto erotizacija kelia sunkias pasekmes. Vartojimas kelia seksizmą, prievartą prieš moteris. 80 procentų vartotojų atkuria matytus vaizdus realybėje. Toliau jie ieško vis aštresnių vaizdų, tai kelia gėdą. Studijos rodo, kad tai kelia priklausomybę. Tai nekainuoja, yra laisvai prieinama. Galima tai vadinti skaitmeniniu narkotiku, heroinu, kuris patenka per akis. Simptomai – pyktis, depresija, kaltė, fiziniai ir psichologiniai veiksniai, izoliacija, taip pat veikia mokymąsi.“

Teisinių sprendimų paieška ir geroji praktika

Įvairiose šalyse ieškoma geresnių teisinių sprendimų siekiant apsaugoti vaikus nuo ankstyvo kontakto su pornografija. Tai pagrinde apima didesnių galių suteikimą Ryšių reguliavimo tarnyboms, privalomą amžiaus patikrą interneto svetainėse (Italija, Prancūzija, Vokietija), kuriose pateikiamas žalingas turinys ir jei šis turinys yra prieinamas vaikams – jų blokavimą. Danija siekia, kad būtų rastas veiksmingas europinis sprendimas.

Italijoje sistemos, galinčios filtruoti nepilnamečiams netinkamą turinį ir blokuoti vyresnei nei aštuoniolikos metų auditorijai skirtą turinį, turi būti įtrauktos į elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis ir iš anksto nemokamai aktyvuotos.

Prancūzijoje iš esmės draudžiama mokiniams naudotis bet kokios rūšies elektroninių ryšių priemonėmis vaikų darželiuose, pradinėse mokyklose ir žemesnėse vidurinėse mokyklose, taip pat „vykdant bet kokią su mokymu susijusią veiklą, kuri vyksta ne jų patalpose“, išskyrus vidaus nuostatuose aiškiai apibrėžtas aplinkybes („įskaitant naudojimą švietimo reikmėms“) ir vidaus taisyklėse aiškiai apibrėžtos vietose.  Vidurinėse mokyklose [licėjuose] iš principo draudimo nėra, tačiau mokyklos taisyklėse gali būti nustatyta, kad mokiniams draudžiama naudotis tokiais prietaisais.

Platforma parengė siūlymus teigiamų pokyčių link 

Siūlymai apima įvairias sritis, čia pateikiame sutrumpintą informaciją, aktualią vietos lygmeniu, tarptautinius siūlymus detaliau skaitykite dokumente:

1. Investuoti į patikimesnius, aprašomuosius mokslinius tyrimus apie vaikų, ypač paauglių, pornografijos vartojimą: ieškant bendro sutarimo dėl priklausomybės nuo pornografijos diagnozavimo ir šio sutrikimo konceptualizavimo, tiriant individualius pažeidžiamumus, kurie sukelia priklausomybę ir smurtinį seksualumą.

2. Visuomenės sveikatos politika: stiprinti pornografinių svetainių kontrolę ir blokavimą, kad būtų išvengta ankstyvo kontakto su pornografija; rengti nacionalines prevencijos programas apie pornografijos vartojimą ir jos fizinį, psichologinį ir psichosocialinį poveikį; įsteigti specializuotus priklausomybės nuo pornografijos gydymo skyrius visuomenės sveikatos priežiūros skyriuose (Lietuvoje – atitinkamai Respublikiniuose priklausomybės ligų centruose – vert. past.).

3. Švietimas: stiprinti visuomenės informavimą, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į pornografijos vartojimo pasekmes; įtraukti į universitetų (pvz., medicinos, psichologijos, edukologijos) mokymo programas kursus apie neigiamų pornografijos vartojimo pasekmių supratimą ir pagalbą.

4. Politiniai ir teisiniai sprendimai siekiant riboti žalingo turinio prieinamumą ir vartojimą: stiprinti vyriausybių, interneto serverių ir pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant vaikų, tėvų ir šeimų asociacijas, bendradarbiavimą; privaloma veiksminga amžiaus patikra, „numatant sankciją nedelsiant užblokuoti (interneto svetainę, kurioje pateikiamas nepilnamečiams žalingas ir prieinamas turinys – vert. past.)“; pagal nutylėjimą įjungti Tėvų kontrolės sistemą naujuose skaitmeniniuose įrenginiuose ir interneto paslaugose.

5. Pagalba vaikams, tėvams ir mokykloms: stiprinti tėvus skaitmeninio švietimo ir nepilnamečių apsaugos nuo internetinės pornografijos srityje; drausti naudotis išmaniaisiais telefonais, mobiliaisiais telefonais ar kitais prie interneto prijungtais įrenginiais mokyklos patalpose; įjungti interneto turinio filtravimą mokyklose ir viešose vietose.

Mums taip pat svarbus grįžtamasis ryšys, todėl kreipėmės į įvairias institucijas, norėdami išgirsti apie jau sukauptą patirtį ir atliktus darbus šioje srityje, bei jų atsiliepimus apie dokumente pateiktus siūlymus, patirtį ar nuomonę, ko reikėtų teigiamam pokyčiui pasiekti Lietuvoje.

Taip pat, renkame informaciją, kur Lietuvoje gali kreiptis asmuo, patiriantis sunkumų dėl nebekontroliuojamo pornografijos vartojimo, kokia pagalba jam gali būti suteikta.