Venesuelos humanitarinė krizė, į kurią yra pateko ir vietos lietuviai.
Dabartinio Venesuelos prezidento Nicolas Maduro režimas šalį atvedė prie vienos iš didžiausių humanitarinių katastrofų XXI amžiuje. Venesuelos fotografo Rafael Linarez 2017 metų nuotraukose užfiksuotas šalyje siaučiantis badas ir jo padariniai, kurie labiausia atsiliepia vaikams.
Gimdymo sąlygos Venesuelos 2017 metais. Dauguma gimdyvių nepajėgia susimokėti už medicinines paslaugas, lovas ligoninių palatose, todėl jos yra priverstos gimdyti laukiamosiose patalpose, kur pats gimdymo procesas yra tarsi pirmosios pagalbos suteikimas.
Šalyje katastrofiškai trūksta vaisų. Gyventojai ir priversti netgi dešimtis valandų praleisti eilėse, kad galėtų nusipirkti reikiamų vaistų arba vaikščioti po viso miesto vaistines jų beieškodami. Bet ir tai ne faktas, kad tuos vaistus jie gaus nusipirkti netgi tose vaistinėse, kur jų yra pagal gandais pateikiamą informaciją.
Noriu atkreipti dėmesį į Venesuelos lietuvio šeimoje susidariusią kritinę padėtį dėl jo 29 metų sūnui, odontoligijos specialistui, reikalingo insulino, kurio trūksta šalies vaistinėse. Tėvas yra priverstas insuliną slapčia gabenti iš Kolumbijos, papirkinėti Venesuelos pasieniečius, kad jie praleistų jį per sieną, o jis galėtų insuliną pargabenti į šalį ir taip palaikyti savo sūnaus gyvybę. Ir nežinia, kada toks žygis į Kolumbiją dėl insulino gali tapti paskutiniu. Tokią informaciją jis pateikė šių metų kovo 29 dieną.
Rafael Korsako tėvas yra miręs jau anksčiau dėl širdies vaistų trūkumo.
Apie šią padėtį bus papildomai informuota Lietuvos Respublikos vyriausybė. Neseniai elektroniniu paštu ji pranešė, kad kartu su Migracijos Departamentu kuria Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų perkėlimo į Lietuvą iš krizių regionų programą.
Tačiau laiko kurti programai yra nedaug, atsižvelgiant į nuotraukose užfiksuotą situaciją. Reikia siekti, kad ši programa kuo greičiau būtų sukurta ir efektyviai pradėtų būti įgyvendinama.
Albertas Kelmelis
Šitie vaizdai turėtų sukrėsti ne tik Albertą Kelmelį ir Vytautą Budniką. Moralinis jautrumas yra paskutinis tautos ir valstybės gyvybingumo indikatorius. Bet jeigu pro tokius vaizdus abejingai praeina į Lietuvos vairą įsitvėrę ponai Grybauskaitė, Skvernelis ir Linkevičius, o paskui juos ir vadinamoji pilietinė visuomenė su visa jos komunikacijos kanalų sistema, jos ateitis yra daugiau negu apverktina.