Ligų kontrolė COVID-19 pandemijos metu imuniteto sustiprinimo pagalba

Prof. Algimantas Kirkutis

Turintieji stiprų imunitetą žmonės serga rečiau, o jei ir suserga – tai tik lengva ligos forma. Šį teiginį patvirtina mokslininkai, stebintys sergamumą ir mirtingumą COVID-19 pandemijos metu. Jie konstatavo, kad virusai dažniau pažeidžia asmenų grupes, pasižyminčias susilpnėjusiu imunitetu. Šie žmonės dažnai serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurios apsunkina infekcijos eigą ir sukelia rimtą pavojų jų gyvybei.

Visame pasaulyje pripažintame prestižiniame medicinos žurnale „LANCET“ neseniai paskelbtoje publikacijoje (ČIA) grupė mokslininkų atkreipia dėmesį tai, kad dauguma (96,2 proc.) ligonių, mirusių ligoninėje nuo COVID-19 viruso sukeltos infekcijos, turėjo gretutinių lėtinių ligų. Dažniausiai buvo fiksuota padidinto kraujo spaudimo liga – hipertenzija (69,2 proc.), 2 tipo cukrinis diabetas (31,8 proc.), išeminė širdies liga (28,2 proc.), lėtinė obstrukcinė plaučių liga (16,6 proc.) ir vėžys (16,3%).

Nurodoma, kad dėl silpnesnio imuniteto ši infekcija dažniausiai paliečia vyresnius kaip 60 metų asmenis. JAV, Kinijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių mokslinėje spaudoje pažymimas viruso COVID-19 sukeltos infekcijos pažeistų pacientų sergamumo ir mirtingumo ryšys su jų turimomis lėtinėmis ligomis. Didesnis sergamumas COVID-19 siejamas ir su viršsvorį atspindinčiu didesniu kūno masės indeksu (KMI). Kinijos Liaudies Respublikoje fiksuoti duomenys, kad užsikrėtusiems COVID-19 ir neišgyvenusiems pacientams buvo paprastai stebėtas didelis (> 25 kg / m2) KMI.

Jungtinių tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dokumentuose yra fiksuoti duomenys, kad kasmet žemėje nuo lėtinių ligų, atsirandančių nusilpus imunitetui dėl ydingos gyvensenos, miršta apie 36 milijonai žmonių. Tai yra daugiau kaip 63 % visų registruojamų mirties atvejų. Iš šešių PSO kontroliuojamų pasaulio regionų Europa yra labiausiai paveikta sergamumo lėtinėmis ligomis.

Europoje lėtinės ligos sukelia per 86 % visų mirčių. Tai sudaro net 77 % visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir diabetas yra pagrindinės mirties ir negalios priežastys mūsų regione. Vertinant šiuos ir kitus duomenis, kuriuos pateikia mokslininkai, stebintys sergamumo ir mirtingumo atvejus COVID-19 pandemijos metu, kyla didelis nerimas. Iki šiol nėra įtikinamų atsakymų į svarbius klausimus, ar tikrai teisingai fokusuojame sveikatos apsaugos specialistų pastangas ir turimus išteklius, ar pagrįstai rizikuojame ekonomikos raida ir žmonių gerove.

Visuomenės izoliavimo ir karantino priemonės, kurias šiandien aktyviai taiko Vyriausybė, yra nepaprastai svarbios ir reikalingos. Mes visi besąlygiškai turime joms paklusti ir laikytis griežtos higienos taisyklių. Tačiau, reikia nepamiršti, kad šios priemonės gali duoti tik laikiną apsaugą nuo viruso sukeltos pandemijos.

Karantino priemonės sustabdo infekcijos plitimą, bet negydo užsikrėtusių ir nėra įrankiai, leidžiantieji apsisaugoti nuo tokių infekcijų pasikartojimo ateityje. Be to, kaip rodo praktika, COVID-19 karantino priemonių poveikis turintiems lėtinių ligų pacientams yra įvairialypis. Fizinio aktyvumo apribojimas ir laisvalaikio prailginimas izoliuojant užsikrėtusius arba įtariamus užsikrėtimu asmenis namuose, keičia jų elgseną, didina rizikos veiksnių poveikį sveikatai ir imunitetui.

Socialinis piliečių izoliavimas, kelionių apribojimai yra svarbios priemonės žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis. Kita vertus, šios priemonės gali jiems ryškiau apriboti galimybes užsitikrinti reikalingą sveiką mitybą ir galimybę naudotis prevencinėmis ar sveikatos stiprinimo paslaugomis. Neretai saviizoliacija arba priverstinė izoliacija didina emocinį stresą, sudaro paskatas tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo augimui ir kitų žalingų įpročių suaktyvėjimui.

Šios ir ankstesnių pandemijų duomenys rodo, kad tinkamai negydant pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, gali pablogėti jų būklė dėl apribojimų susidariusios stresinės situacijos bei ryškėjančios jų nesaugios ekonominės padėties. Pacientų, turinčių lėtinių ligų, galimybių patekti į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines ribojimas bei apsunkinimai atsirandantys siekiant gauti įprastas medicinos paslaugas, o taip pat vykdomų prevencinių programų atidėjimas vėlesniam laikotarpiui gali labai apsunkinti sergamumo lėtinėmis ligomis valdymą. Tai sutrikdo tokių ligonių priežiūrai reikalingą tęstinumą, o tai gali tapti jų lėtinių ligų paūmėjimo ir padidėjusio šios grupės žmonių pažeidžiamumo infekcijoms priežastimi. Mūsų šalies sveikatos priežiūros organizatoriams reikia atkreipti ypač rimtą dėmesį, nes atsižvelgiant į 2019 metų Europos Komisijos pateiktą ataskaitą pagal išvengiamą mirštamumą mes esame paskutinėje vietoje tarp visų ES šalių.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas publikacijoje „diena.lt“ teigė, kad dauguma žmonių mirs ne dėl koronaviruso, o dėl netiesioginės žalos ir atkreipė dėmesį į šio pobūdžio problemas.

Kaip rodo mirtingumo nuo COVID-19 stebėsena, lėtinių ligų prevencija stiprinant imuninės sistemos atsaką į infekciją vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant pandemiją ir reaguojant į COVID-19 viruso sukeltus padarinius. Š. m. kovo 14 d. LRV nutarimo “Dėl karantino LR teritorijoje paskelbimo” 3.4 punktas “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo“, kuriame 3.4.6.1. (2;3) skiltyse nurodoma atidėti visuomenės sveikatos stiprinimo, lėtinių ligų priemonių prevencijos veiklą bei stabdyti visuomenės sveikatos saugos kontrolės planinius patikrinimus. Pirmame etape susifokusavimas į karantiną ir izoliacines priemones davė gerų rezultatų vertinant Lietuvą ES kontekste. Tačiau dabar, kovojant su pandemijos pasekmėmis ir tikintis antrojo pandemijos etapo, laikas pradėti rimtai galvoti apie priemones imunitetui stiprinti ir lėtinių ligų prevencijai vykdyti.

Situaciją galėtų gerinti reikiamas sisteminis atsakingų už sveikatos priežiūrą ir gyvenseną valstybės institucijų dėmesys skiriamas organizmo natūralių apsaugos priemonių suaktyvinimui. Sustiprintas natūralus imunitetas gali daug padėti apsisaugant nuo infekcijos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vis ryškiau atsigaunančios nepelnytai nustumtos į užribį papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros vienas pagrindinių tikslų kaip tik ir yra žmogaus sveikatos ir apsauginių imuninių reakcijų sustiprinimas. Iš patirties žinome, kad gamta ir pirmiausia augalai, yra tos priemonės, kurios geriausiai padeda sustiprinti imunitetą.

Šios kadencijos LR Seimas priėmė labai svarbius dokumentus, aktyvinančius tradicinės mūsų šaliai natūralios holistinės medicinos sritį. Seimas 2020-uosius metus paskelbė vaistinių augalų gydomųjų savybių tyrinėtojos, žinomos visuomenės švietėjos vaistažolių panaudojimo sveikatos stiprinimui ir ligų klausimais, habil. biologijos mokslų dr., Eugenijos Šimkūnaitės metais. Ypač šiuo metu pranašiškai skamba jos teiginys – „ Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti, kur mūsų šaknys“.

Stambiausia ir seniausiai praktiškai taikoma papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros sritis yra gydymas augalais – fitoterapija. Visą gyvenimą skyrusi vaistinių augalų tyrimui ir jų pritaikymui sveikatos apsaugos sistemoje habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė savo darbais įrodė, kad gydymas augalais yra reikšmingas praktiniame gydytojo darbe ypač lėtinių ligų atveju, nes augalų veikliosios medžiagos veikia švelniau ir labiau tinka pagyvenusiems žmonėms.

Remiantis šia gydymo taktika pacientams parodoma galimybė, kaip natūraliu būdu pasukti lėtinio susirgimo eigą savaiminio pasveikimo linkme nevartojant ar vartojant ribotą kiekį cheminių vaistų. Tai pasiekiama pacientui išaiškinus jo ligos atsiradimo mechanizmą, įtikinus jį pakoreguoti gyvenseną taip, kad pašalinti iš jos ligą sukėlusias priežastis ir sustiprinus organizmo imunitetą natūraliomis augalinės kilmės priemonėmis.

Norint suaktyvinti šią sveikatos priežiūros sritį labai svarbu sukaupti reikiamas mokslines žinias ir paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius tokius metodus taikyti praktikoje. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dėstytojai drauge su užsienio partneriais iš Airijos ir JAV jau parengė fitoterapijos bakalauro studijų programą. Ši programa jau yra adaptuota Sveikatos apsaugos ministerijoje ir šiuo metu tikrinama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų kokybės vertinimo centre. Jau šiais metais planuojama priimti pirmuosius studentus į šią studijų programą.

Toks kokybiškai naujas požiūris į sveikatos priežiūrą, greta jau vykdomų vyriausybės priemonių, padėtų išsaugoti daug gyvybių ir susigrąžinti prarastą sveikatą ligoniams, susirgusiems ūmiomis infekcinėmis bei lėtinėmis ligomis.