Kai per ketverius metus teišeina: vaivorykštinis suoliukas (1 vnt.) ir vaivorykštinė perėja (1 vnt.).
Seimo rinkimų kampanija praėjo kaip dūmas, neblaškomas vėjo. Nepastebima tokia. Naivi ir beviltiška. Toks keistas jausmas: lyg skaitytum istorijos skyrių apie Romos žlugimą, artėjantį trečiąjį Abiejų tautų respublikos padalinimą ar 1939-uosius. Išoriškai kaip ir viskas gerai: vaikai gražiai sugulę, rugiai žaliai sužėlę. Politikai gražiai kalba, šalis klestėte klesti: dar niekada negyvenome taip gerai… Kažkur paausyje aidi patrankų salvės. Guodžiamės, kad toli. Kad gal pavyks atsipirkti… Pinigais, aukojimais ir deklaratyviomis frazėmis apie tėvynės meilę. Sprendžiame problemas, kurių… nėra. Kad nespręstume esamų.
Ką rodo šie rinkimai? Kol liaudis purslojasi, kabindama vieni kitiems vatnykų etiketes ir grasindama nesusipratėliams bausme iš Vakarų, kuri tiems nesusipratėliams nuoširdžiai px, konservatorių antroji vieta liudija reikšmingą šalies lūžį. Visada smagu stebėti rinkimų rezultatus, kai eina pirmieji, mažųjų apylinkių balsai. Ir kaip jėgų santykis pasikeičia, kai suskaičiuojami biuleteniai didžiųjų miestų, o konkrečiai, sostinės rinkimų apylinkėse. Politinių jėgų laukas pasikeičia neatpažįstamai. Taigi, konservatorių sėkmė liudija viena: nematyti dviejų Lietuvų yra tas pats, kaip nematyti dramblio kambaryje, kai jis ten yra.
Sostinės rinkėjų neatbaidė tai, kas kitu atveju būtų vadinama vertybių krize: nei Baltcap skandalas, nei ministrų pasiskraidymai (kito ministro koDletas droviai rūko kamputyje) neveikia. Tokie neveikimai – akivaizdus raktas į sostinės biurų planktonų kartonbučiuose sėkmės paslaptis. Verslas tampa biurslu ir sėkme laikomas ne gebėjimas ką nors naujo kurti ir diegti, o patogiai prisičiulpti prie dosnaus valstybinio sektoriaus tešmens. Tuo iš esmės paaiškinama ir antrosios Lietuvos nesėkmė: nepaisant visuotinės trinkelizacijos, čia progų prisisiurbti prie valstybės biudžeto kur kas mažiau. Žinoma, kritikai sakys, kad konservatorių elektoratas labai drausmingas. Aha, o kiek tų drausmingųjų kasmet darniomis gretomis išžygiuoja kryžiaus žygin į dausas?
Juos pakeičia sostinės – įsikalbėtos sėkmės – elektoratas. Ir neturėkit iliuzijų, kad tai meilė. Vilniaus ir konservatorių santuoka grynai iš išskaičiavimo. Kam geriau paeis Balcap stiliaus projekčiukai, kai nachaliavu nukomunizdinta 40 (galimai ir daugiau) liamų, už tuos ir balsuos. Kol valdžia pezės apie kosmosus ir vienaragius, tol ir rinks. O kai nepaeis ar apsivogs – ups, kam nepasitaiko? Nes kartonbučiai patys neapsimokės ir lizinginės mašinos pačios neišsipirks. Ir jei manote, kad valstybinis švietimas ir valstybinė medicina stekenami veltui, galite ir toliau taip manyti…
Esminė ir labai pavojinga tendencija, už kurią buvo linčiuojamas kunigas Ričardas Doveika, yra auganti baimės atmosfera valstybėje.
O jei nemanysite, valdžiukė ras priemonių perauklėti. Esminė ir labai pavojinga tendencija, už kurią buvo linčiuojamas kunigas Ričardas Doveika, yra auganti baimės atmosfera valstybėje (savo mintį jis pagrindė apklausos duomenimis). Baimės kalbėti apie esmines problemas. Vos prieš porą savaičių pasirodė kita apklausa, kuri iš esmės teigia tą patį. Trečdalis visuomenės pripažįsta, kad esama nesaugumo ir baimės viešai išsakyti savo poziciją visuomenę jaudinančiais šeimos sampratos klausimais (Šaltinis: https://www.tv3.lt/…/visuomenes-nuomones-tyrimas…).
Gebėjimas kalbėti sudėtingiausiais, nepatogiausiais klausimais yra demokratijos rodiklis. Ir jei trečdalis visuomenės bijo būti užlodyti, vadinasi, problemas imame slėpti po kilimu. Ir tampame visuomene, kurioje nuomonės skirstomos į valdžios ir neteisingą. Ar ne iš tokios visuomenės prieš trisdešimt ketverius metus išėjome? Drakonas mirė, tegyvuoja… drakonas? Tik įtakotukai jau taip intensyviai nebeloja: supranta, kad pernelyg uolūs artimiausius ketverius metus gali nebegauti užsakymų.
Tampame visuomene, kurioje nuomonės skirstomos į valdžios ir neteisingą.
Dar vienas dalykas iš ko nuoširdžiausiai žvengiu, tai mūsų košerinių politikų ir politologų beigi žurnalistų kova su propaganda. Standartinis kovos su propaganda algoritmas yra toks: pirmiausiai papasakojama, ką propagandonai teigia (pageidautina su mažiausiomis smulkmenomis), o tik po to, pačioje straipsnio pabaigoje parašoma: tai propaganda, melagiena etc. Su „vatnyku“ ir „antisemitu“ Žemaitaičiu ir jo „Nemuno aušra“ kovojo taip sėkmingai, kad šioji veik garantuotai atsidurs vyriausybėje.
Aišku, kai kas galės paskui ketverius metus krokodilo ašarom raudoti, kad ir vėl išrinko „ne tuos“. Kadangi, mėlyna padangė, Žemaitaičio vardas vienaip ar kitaip košerinėje žiniasklaidoje per savaitę be jokių Užs. Nr. buvo paminėtas viso labo… 82 kartus. Ponas Žemaitaitis tapo tikru baubu rinkėjams mobilizuoti: balsuokite už košerinius, nes gali ateiti… šitas antisemitas (pardon už kalambūrą).
Apie kokią visiems lygią politinę sistemą tada kalbame? Jei vienus nemokamai reklamuoja visa sisteminė žiniasklaida, o kiti, švelniai tariant, ignoruojami. Priminkite man, kada apklausose pasirodė, pavyzdžiui, Nacionalinio susivienijimo pavadinimas? Ir, o stebukle, kažkokiu ypatingu būdu ši jėga ėmė ir surinko 2,87 proc. balsų, kai buvo prognozuota vos 0,8? Ar ne veidrodžiai kreivi?
Antisemitizmas Lietuvoje – puikus pavyzdys, kaip sėkmingai galima spręsti… nesamas problemas.
Antisemitizmas Lietuvoje – puikus pavyzdys, kaip sėkmingai galima spręsti… nesamas problemas. Pirmiausia, tam, kad visuomenėje tarptų antisemitizmas, viena svarbiausių jo dedamųjų dalių turi būti tas neapykantos objektas, kitaip sakant, konkrečios tautybės asmenys. Nežinau kaip dabar, tačiau prieš kelerius metus, kai domėjausi, visame Rokiškio rajone nebuvo nė vieno žydų tautybės asmens.
O tai ko tada nekęsti, atleiskite už durną klausimą? Apskritai, su žydais susiję klausimai Lietuvoje kartais pasiekia absurdo lygį. Kai manęs paklausia, ką aš manau apie žydus apskritai, atsakau vienu sakiniu: mano Dievas yra žydas. Antra, kiek šios tautybės žmonių pažįstu, visi yra malonūs ir visokeriopai gerbtini žmonės. Neigti Holokaustą, kai jį gali pačiupinėti – vos už 5 km nuo mano gimtojo miesto yra nužudytų žmonių kapai, gali tik elementarus idiotas.
Apie Palestinos ir Izraelio konfliktą mano atsakymas tas pats – mano Dievas yra žydas. Be to, 2023 m. spalio 7-osios ataka yra šlykšti. Tai mano asmeninės nuostatos. Kad ir kokios jos bebūtų, niekaip negali paveikti tarptautinio klimato, nė vieno konkretaus žydo ar antisemito likimo. Deklaruoti save doru ir teisingu šiuo atveju nereikalauja jokių pastangų. O štai išspręsti regionų, švietimo ar medicinos problemas… Čia jau vien tik lozungų nebepakanka.
Lygiai taip ir su tuo nelemtu partnerystės klausimu. Kad tik tai būtų mūsų problemos. Ketverius metus pešėmės apie nieką, pravardžiuodami vieni kitus tai vaivorykštiniais, tai homofobais. O naudos? Vienas vaivorykštinis suoliukas, viena vaivorykštinė perėja ir kelios eisenos su būgnais ir boa šaliais. Sukiršinta ir supjudyta visuomenė. Kaip sakant, laimės pilnos kelnės.
Ir kanapių legalizavimo klausimas išnyko, kaip dūmas, neblaškomas vėjo. Kaip ir tai siūliusi šaltibarščių spalvos partija tuoj išgaruos iš Seimo.
O štai pedagogai, apsiskaičiavę, kad algos taip ir nepakilo, neišnyko. Trūkstami vadovėliai iš šventos dvasios neatsirado. Įpusėjus tretiesiems karo Ukrainoje metams, apsigraibėme, kad slėptuvių ir priedangų neturime. Komendantūros tik kuriamos. O šalies gyvenimą kelioms dienoms gali sutrikdyti paprasčiausia audra.
Pustrečių metų karo, o mes tebespangstame, kaip elektra krausime automobilius. Kelias valandas, pavojaus akivaizdoje. Kaip gerai atsisakyti grynųjų. Iki kokio nors lietaus užpilto serverio ar nuhakintų duomenų. Tebespangstame.
Trisdešimt ketvirtaisiais laisvės metais dasigyvenom iki to, kad lietuvių kalbą viešajame beigi paslaugų sektoriuje jau turime vėl ginti įstatymais.
Kalbame, kad reikia saugoti ir ginti savo šalį. Prisileidę svečių šalių „inžinierių“ beigi „gydytojų“. Trisdešimt ketvirtaisiais laisvės metais dasigyvenom iki to, kad lietuvių kalbą viešajame beigi paslaugų sektoriuje jau turime vėl ginti įstatymais. Vos prieš kelias dienas nelegaliai laikomu ginklu buvo nušautas advokatas, vykdantis savo pareigą. Klausimas, kiek dar nelegalių ginklų klaidžioja, kokie jie, ir ar tą valandą X jie nebus nukreipti į mūsų karius, policininkus, civilius žmones?
Kaip ruošiamasi spręsti dviejų Lietuvų klausimą, kai skilimas jau akivaizdus? Skiriasi viskas: problemos, lūkesčiai, interesai. Kaip prie vieno stalo susodinti tas dvi Lietuvas? Eilinį kartą vienus išvadinus vatnykais ar runkeliais? Ignoruojant ir apsimetant, kad to nėra?
Valstybės erozija jau matoma. Kol kas nežymi. Lyg ir viskas dar veikia. Kaip ir 1939-aisiais: kai madinguose salionuose grojo muzika ir buvo valgomi kanape. Gatvėmis važinėjo ponų automobiliai. Kilo bankų ir įstaigų pastatai. O Kauną damos vadino mažuoju Paryžiumi. Viskas buvo gerai. Kol…
Apie tai reikia kalbėti. Ne apie vatnikus ir antisemitizmą, ne apie partnerystes ir socialinių lyčių kiekį. Apie realias problemas. Spręsti jas reikia realiai ir greitai. Galvojant ne tik apie lozungus, bet ir apie sprendimų pasekmes. O tai bus, kaip su „Nemuno dešra“. Patys prisiprašėt.
Šaukštų barškinimas po pietų – apetito nekelia!
Galima rašinėti ką tik nori, niekas nesikeis. Vienus mulkius valdžioje pakeis kiti, o Sistema kaip buvo pedo-pederastinė su ryškiai išreikštais „košeriniais“ elementais, tokia ir liks.
Tik dėl konservatorių antrosios vietos nesu tikras, juk balsų skaičiuotojai pas mus kvalifikuoti, pirmas VRK balsų perskaičiavimas ir G. Paluckas atsidūrė trečioje vietoje. Jei taip kas perskaičiuotų balsus bent pusėje apygardų, ypač ten, kur konservatoriai išėjo į antrą turą.
Ironijos samprata labai „kultūringiems“ yra nepažįstama? Spėju, kad autorė tokias frazes rašo sulygindama šiandienius provakarietiškus vagis su jų broliais Mordore. Apie tai nepagalvojote?
Pagalvojau, žinoma. Bet tokio bjaurumo nenaudočiau net su ironija. Be to, švaria kalba pasakyta ironija yra skaudesnė, nes labiau parodo panieką, kai nekartojami padugnės posakiai.
Matote, jūs nerašote ir jūsų neskaito. Todėl ir neįdomu, ką jūs naudotumėt. Ant sofos kiekvienas gali būti olimpiniu čempionu. Rinktis formą turi prabangą tie, kurie kuria turinį. Tai jų teisė ir privilegija. Jūs galite tik rinktis, skaityti ar ne.
Tai ne ironija, o prasčiokiškumas ir vulgarumas. Šlykštu.
Jūs esate visiškai tikras, kad aš nieko nerašau, gudruoli? 🙂
„kai nachaliavu nukomunizdinta 40 (galimai ir daugiau) liamų“
O varge, kokia nevalyva moteris. Parašyti šitokius žodžius yra maždaug tas pat, kas ne tik prišikti ant kilimo, bet dar paėmus šūdo gabaliuką juo kažką rašyti ant sienos kirilica.
Bet liaudžiai patinka. Masės žviegia iš džiaugsmo.
Žviegia kaip kiaulės mėšlyne.
Kadangi tokių posakių galima į valias prisiklausyti gatvėse, bent straipsnyje jų nesinorėtų matyti.
Straipsnis puikus. Užtat komentarai… Kaip čia mandagiau pasakius, alternatyviai protingų.
Negražu pasisavinti Pastebėjimą. Nesi tu pastebėjimas, o straipsnelis – nevykęs.
Citata: nuoširdžiai px.
Ar galite išvis nerašinėti?
per viršininkas atsirado? Tavęs pamiršo atsiklaust, kam rašyti, kam ne.
Mozė išsilavinimą ir tikėjimą gavo iš Egipto žynių.
bet žydeliai viską, ką geriausia žmonija yra sukūrusi moka priskirti sau (pasivagia)
toliau diskutuoti su autore nebeapsimoka…
Kad gi susės ir spręs, ar socdeminės siurbėlės skiriasi nuo konsevatinių siurbėlių, taip, skiriasi simboliai, bet siekiai vienodi, pabaigti išparceliuoti valstybę, o tada galima dingti į savas valdas kas kur prisipirkę kuo toliau nuo visokių karų ir okupantų. Deja, bet adekvačios opozicijos, kuri sugebėtų pritraukti ne 2,kažkiek, o bent 20 procentų, nėra ir nenusimato.
,,Antisemitizmas Lietuvoje – puikus pavyzdys, kaip sėkmingai galima spręsti… nesamas problemas. Pirmiausia, tam, kad visuomenėje tarptų antisemitizmas, viena svarbiausių jo dedamųjų dalių turi būti tas neapykantos objektas, kitaip sakant, konkrečios tautybės asmenys. Nežinau kaip dabar, tačiau prieš kelerius metus, kai domėjausi, visame Rokiškio rajone nebuvo nė vieno žydų tautybės asmens. O tai ko tada nekęsti, atleiskite už durną klausimą? Apskritai, su žydais susiję klausimai Lietuvoje kartais pasiekia absurdo lygį. Kai manęs paklausia, ką aš manau apie žydus apskritai, atsakau vienu sakiniu: mano Dievas yra žydas. Antra, kiek šios tautybės žmonių pažįstu, visi yra malonūs ir visokeriopai gerbtini žmonės. Neigti Holokaustą, kai jį gali pačiupinėti – vos už 5 km nuo mano gimtojo miesto yra nužudytų žmonių kapai, gali tik elementarus idiotas. Apie Palestinos ir Izraelio konfliktą mano atsakymas tas pats – mano Dievas yra žydas. Be to, 2023 m. spalio 7-osios ataka yra šlykšti. Tai mano asmeninės nuostatos. Kad ir kokios jos bebūtų, niekaip negali paveikti tarptautinio klimato, nė vieno konkretaus žydo ar antisemito likimo. Deklaruoti save doru ir teisingu šiuo atveju nereikalauja jokių pastangų. O štai išspręsti regionų, švietimo ar medicinos problemas… Čia jau vien tik lozungų nebepakanka.”
1. ,,Antisemitizmas Lietuvoje – puikus pavyzdys, kaip sėkmingai galima spręsti… nesamas problemas.”
Žemaitaičio vis ir vis pateikiamas žydės Kuklianskos balso įrašas apie NEAPYKANTĄ…
Jeigu tai ne ne antisemitizmas, tai tikrai proSemitizmas (antilietuvizmas).
2. ,,Pirmiausia, tam, kad visuomenėje tarptų antisemitizmas, viena svarbiausių jo dedamųjų dalių turi būti tas neapykantos objektas, kitaip sakant, konkrečios tautybės asmenys.”
Be konkrečių asmenų, kurie ničnieko nereiškia, jeigu jie nesivadovauja, nėra priklausomi nuo indoktrinacijos !!! Šiuo atvėju yra žydiška (judėjiška) indoktrinacija būti aukščiau ir valdyti visus gojus (visas žemės tautas) pagal Jahvės priesaką…
Tai žydiškas šovinizmas !!!
O kur dar informacinėje erdvėje šmėžavusi info apie Izraelio ir JAV atstovų įtaką Lietuvoje… Lietuvos…
3. ,,Nežinau kaip dabar, tačiau prieš kelerius metus, kai domėjausi, visame Rokiškio rajone nebuvo nė vieno žydų tautybės asmens.”
Žydai, ar žydų tautybės asmenys, a?
Kas per žodžiu rezginys?
Jeigu motina žydė, reiškia, jos vaikai žydai. Taškas.
Autore, reikalauju aiškumo.
4. ,,O tai ko tada nekęsti, atleiskite už durną klausimą?”
Nekęsti durno klausimo? Durno klausimo autoriaus?
Nekęsti jahviškos ideologijos kitų žemės tautų atžvilgiu, o kartu ir tos ideologijos adeptų indoktrinuotų šovinizmu…
5. ,,Apskritai, su žydais susiję klausimai Lietuvoje kartais pasiekia absurdo lygį.
Atleiskite, kas pradėjo?
6. ,,Kai manęs paklausia, ką aš manau apie žydus apskritai, atsakau vienu sakiniu: mano Dievas yra žydas.”
Jeigu tavo Dievas yra Jahvė, reiškia esi Stokholmo sindromo auka.
Religinis tikėjimas ir logika… kaip vanduo ir aliejus…
7. ,,Antra, kiek šios tautybės žmonių pažįstu, visi yra malonūs ir visokeriopai gerbtini žmonės.”
Tai kodėl tie ,,malonūs ir visokeriopai gerbtini žmonės”:
— neigiamai žiūri į lietuvių tautines aspiracijas;
— viešai nepasmerkia savo tautietės Kuklianskos už deklaruojama išskirtinę žydų neapykantą lietuviams, už žydų ir lietuvių tarpusavio kiršinimą;
— lietuvius vadindami žydšaudžiais, vengia istorinio fakto, nuo ko tai prasidėjo… o prasidėjo nuo žydų prielankumo komunizmui ir NKVD žydiško elemento… Rainių miškelio…
— dar neseniai prof. Radžvilas dėstė apie Frankfurto žydų neomarksizmą ir siekį sunaikinti baltąją Europą… o Sinica apie kai kuriuos frankfurtiečius…
8. ,,Neigti Holokaustą, kai jį gali pačiupinėti – vos už 5 km nuo mano gimtojo miesto yra nužudytų žmonių kapai, gali tik elementarus idiotas.
O gal pati, autore, esi idij*otė, a?
Kodėl žaidi ne žydų, bet iškreiptos tiesos (nepilnos tiesos) pusėje, aaa?!!
Kas ginčija Holokaustą, ką?
Kodėl kabini idijoto epitetą besiaiškinantiems tiesą, kad Holokaustas privalo būti revizionuotas?
9. ,,Apie Palestinos ir Izraelio konfliktą mano atsakymas tas pats – mano Dievas yra žydas. Be to, 2023 m. spalio 7-osios ataka yra šlykšti. Tai mano asmeninės nuostatos. Kad ir kokios jos bebūtų, niekaip negali paveikti tarptautinio klimato, nė vieno konkretaus žydo ar antisemito likimo. Deklaruoti save doru ir teisingu šiuo atveju nereikalauja jokių pastangų. O štai išspręsti regionų, švietimo ar medicinos problemas… Čia jau vien tik lozungų nebepakanka.”
Mums ir savų dievų per akis, tad nebruk dar vieno godaus ir kerštingo dievo (pagal senesnius biblinius vertimus).
O tavo asmeninės nuostatos puikus koziris semitų žaidime…
——
Kai savi(?) šitokie, tai ir priešų nebereikia.