Lina Vaitkutė. Čia plaka Mažosios Lietuvos širdis

Dabar pats palankiausias metas aplankyti tuos Lietuvos kampelius, kurie jau seniai žadina mūsų smalsumą, bet į kuriuos nuvykti dėl vienų ar kitų priežasčių vis atidėliojome. Ilgos dienos, saulėti šilti orai, laisvi savaitgaliai ar išsvajotos atostogos – ar begali būti geresnės sąlygos susipažinti, tarkim, su tokiu įspūdingu mūsų šalies regionu, kaip Pagėgių kraštas.

Deramai surikiavę savo kelionės maršrutą, turėsime tikrai įdomią išvyką, suteiksiančią galimybę aplankyti tas istorines vietas, kur kažkada gyveno turtinga ir narsi skalvių gentis, kur sraunūs Nemuno vandenys juosia šventąjį Rambyno kalną, o gausybė legendų ir mitų lydi gausius krašto piliakalnius, dvarvietes, urbanistiniais paminklais laikomus miestelius… O norint viską suplanuoti kuo racionaliau, kelionės pradžioje galima užsukti į Vilkyškių miestelį, kuriame įsikūręs Pagėgių krašto turizmo informacijos centras. Jo darbuotojai atsakys į visus dominančius klausimus. Vilkyškiai drąsiai gali tapti jūsų kelionės starto pradžia, juolab, kad jų istorija susijusi su tokiais įdomiais faktais, apie kuriuos tikrai ne visi esame girdėję.

Miestelis su Juodojo katino ženklu

Tai – senas miestelis, išsidėstęs ant jo vardu pavadinto kalvagūbrio keterų, ten, kur jas kerta Šilutės – Jurbarko plentas. Miestelio senoji dalis yra laikoma urbanistiniu paminklu, mat yra išsaugojusi XVI – XVII a. būdingą pagrindinių gatvių tinklą, aikštės išplanavimą, XIX a. pabaigos Klaipėdos krašto architektūrai būdingus pastatus. Iš tolo matyti aukštas miestelyje esančios evangelikų liuteronų bažnyčios bokštas. Šis 1896 m. iškilęs raudonų plytų pastatas, sovietmečiu nuniokotas ir paverstas pašarų sandėliu, dabar atgijęs naujam gyvenimui.

Už Vokietijoje gyvenančių buvusių parapijiečių ir LR vyriausybės skirtas lėšas bažnyčia atrestauruota, atkurti prieškariu jame buvę vitražai, kurių autorė – garsaus skulptoriaus Vinco Grybo anūkė, iš Vokietijos atgabenti vargonai. Čia vargonuoja evangelikų liuteronų kunigo žmona Laura Kairienė; jos ir kitų aktyvių žmonių iniciatyva šioje bažnytėlėje kasmet vyksta tarptautinio vargonų muzikos festivalio koncertai. Klebonijos pastate įrengta nuolatinė ekspozicija, skirta vokiečių išeivijos rašytojui Johanesui Bobrovskiui.

Miestelio centre stovi dar XVII a. įkurto dvaro rūmai ir senosios arklidės. Vieni jų jau restauruoti, kiti tvarkomi. Jūsų žvilgsnis būtinai užklius už istorinius įvykius menančių paminklų. Vienas skirtas Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems vilkyškiečiams, kitas – atminti žmonėms, atsikrausčiusiems į Vilkyškius iš Zalcburgo krašto. XVIII a. rykštė – maras iššlavė vietos miestelius ir kaimus, ir prūsų valdžia pasikvietė į tuščias vietas dėl religinių įsitikinimų persekiotus zalcburgiečius. Paminklas, vaizduojantis suklypusią vežimo ieną, simbolizuoja jų sunkią kelionę iš kalnuotosios Austrijos į mūsų kraštą.

Pieno perdirbimo tradicijas tęsia Vilkyškiuose prieškariu veikusi pieninė; jos produkciją su „Juodojo katino“ ženklu dabar žino visi; jos, skanios ir sveikos, galima įsigyti firminėje šios įmonės parduotuvėje specialiomis kainomis.

Kur linksminasi raganos

Išvažiavus iš Vilkyškių, tiesiog neįmanoma neaplankyti už poros kilometrų nuo miestelio centro esančio gamtos paminklo – Raganų eglės. Jai – per pusantro šimto metų; 2007 m. atūžusi vėtra nulaužė vieną iš aštuoniolikos jos kamienų, tačiau ir be jo ji atrodo labai įspūdingai. Tai – kruopščiai raganų saugomas medis: šios pasakiškos miško būtybės kasmet birželį čia rengia savo tradicinę puotą, jojimo ant šluotų varžybas, visus atėjusiuosius vaišina stebuklingais viralais ir moko visokių raganiškų burtų. Na, bet ir kitu laiku jos neatsisako svetelių priimti ir į teatralizuotą ekskursiją juos pakviesti, tereikia tik iš anksto dėl jos susitarti, paskambinus į Pagėgių krašto turizmo informacijos centrą.

Sakralinė vieta – Rambyno kalnas

Šiame krašte lankantis būtina užkopti į Šventąjį Rambyno kalną ir nusilenkti čia gyvenantiems Lietuvos olimpo dievams. Jų trejybę – Patrimpą, Patulą ir Perkūną – simbolizuoja skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtos modernios skulptūros. Šis kalnas – sakralinė vieta, kadangi buvęs svarbiausias Skalvos religinis centras. Čia pagonys aukodavo dievams savo aukas; čia kažkada stūksojo legendinė Ramigės pilis, gynusi juos nuo kryžiuočių. Šis kalnas – Lietuvos tautinio atgimimo simbolis, čia Mažosios Lietuvos patriarchų iniciatyva buvo rengiamos Joninių šventės, kurių tradicijos išliko iki šių dienų. Pabuvusieji bent vienose Joninėse ant Rambyno kalno jų neužmiršta niekada.
Itin įspūdingai čia minima ir Baltų vienybės diena.

Gamtos ir vandens sporto mylėtojams

Šio kalno papėdėje įrengta prieplauka, skirta turistiniam laivui, plukdančiam keliautojus į Panemunę. Kažkada šiuo vandens keliu traukdavo skalvių, kryžiuočių pirklių laivai, o dabar jis yra itin mėgstamas turistų. Nuo pavasario iki rudens vidurio čia kursuoja keliautojų pilni laivai. Klausantis gido porinamų legendų, taip gera žvelgti į ant kranto stūksančius miškus, vešlias Nemuno žemupio lankas, savitą Mažosios Lietuvos kraštovaizdį. Dažnai tokius kruizus užsisako draugų kompanijos ar įmonių kolektyvai, vestuves ar jubiliejus švenčiantys žmonės, tuomet kelionės data, trukmė ir maršrutas būna aptariami individualiai. Kadangi tai pasienio zona, reikia turėti tapatybę patvirtinančius dokumentus, o vaikams paimti gimimo liudijimą.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Natūralios gamtos ir vandens sporto mėgėjams Pagėgių krašto šeimininkai taip pat siūlo mėgautis baidarių ir kanojų žygiais Jūros upe, šia viena įspūdingiausių Lietuvos upių. Siūlomi atskiri maršrutai – skirtingo ilgio ir trukmės; įrengtos patogios prieplaukos, veikia vandens sporto priemonių nuomos punktai.

Įstabus kampelis – Bitėnai

Norint širdimi pajusti, kas yra Mažoji Lietuva, privalu apsilankyti Bitėnuose. Tai – prie Rambyno kalno dešiniajame Nemuno krante esanti nedidelė gyvenvietė, palikusi gilų pėdsaką mūsų tautos istorijoje. Būtent čia gimė Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus, lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu steigęs spaustuves Ragainėje, Tilžėje, Bitėnuose ir organizavęs nelegalių lietuviškų knygų gabenimą į Didžiąją Lietuvą. Jo dėka žmones pasiekė lietuvių tautinio atgimimo šaukliai – žurnalai „Aušra“ ir „Varpas“…

Bitėnuose veikusi M. Jankaus spaustuvė dabar yra virtusi muziejumi. Jame eksponuojama buvusios spaustuvės įranga, čia išleisti senosios periodinės spaudos, knygų rinkiniai, laiškai, XIX a. pab. – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos gyventojų buitį atskleidžiantys buities apyvokos daiktai… Lankytojus čia svetingai pasitinka ir labai įdomiai su muziejaus ekspozicija supažindina jo darbuotojai.

Muziejų supanti aplinka taip pat neeilinė. Tai paveikslų galerija po atviru dangumi. Idėja ją įkurti prieš trylika metų kilo vietos kultūros ir istorijos puoselėtojui Eugenijui Skipičiui ir buvo mielai palaikyta Pagėgių savivaldybėje dirbančių žmonių bei vietos verslininkų. Netrukus į plenerą atvyko pirmieji verslininkai, savo darbais labai papuošę muziejaus aplinką. Kasmet Mažosios Lietuvos paveikslų sodas plečiasi, pasipildydamas naujais meno kūriniais, ir dabar lankytojai gali jais grožėtis ištisus metus.

Kiekvienų metų gegužį Bitėnuose vyksta Tarptautinės muziejų nakties šventė, o rugpjūčio mėnesio pradžioje – Sueiga pas Martyną Jankų. Sueigos metu vyksta mokslinės konferencijos, skirtos įvairiems Klaipėdos krašto įvykiams paminėti, koncertai ir kiti renginiai.
Na ir, žinoma, nedera išvykti iš Bitėnų, nenusilenkus iškiliems Mažosios Lietuvos veikėjams, besiilsintiems išskirtinio grožio Bitėnų (Užbičių) kapinaitėse. Čia atgimimo metais buvo perlaidoti Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio ir kt. įžymybių palaikai.

Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF