redakciją paskambinusi moteris papasakojo, kad netoli jos namų nuolat renkasi nepilnamečių būrelis. Vaikai – kitaip vadinti negalima, nors ir norėtųsi, užkabinėja praeivius, net apmėto juos akmenimis, apspjaudo. „Ką man daryti? Kaimynė sakė: rašyk pareiškimą, viską mačiau, paliudysiu. Tačiau jie – nepilnamečiai, kas iš to pareiškimo“, – skundėsi moteris.
Gauja siautėja netrukdomai
Vilniuje jau keletą metų siautėja vaikų gauja, apiplėšinėjanti mažamečius. Vaikams grasinama peiliais, atimami tėvų maistui duoti pinigai. Plėšikus visi gerai žino, tačiau dėl įstatymų, neleidžiančių teisėsaugai bausti mažamečių, gauja siautėja netrukdomai.
Gaujos vadeiva irgi žinomas ir policijai, ir tėvams, ir pedagogams. Tačiau gaujos siautėjimo metu jam dar nebuvo 14 metų. Todėl kokios nors poveikio priemonės nebuvo įmanomos. Vaiko tėvas skundėsi irgi nieko negalintis padaryti. Neduok Dieve, pakeltų ranką ar net paprasčiausiai aprėktų – smurtas prieš vaiką. Kaip nieko negali padaryti ir apmėtyti akmenimis, po kojomis sprogstančiomis petardomis, apspjauti praeiviai. Tiesa, jį nuolat lydėdavo vyresni paaugliai, bet formaliai jie nieko nedarė. Tiesa, šiemet gaujos vadeivai suėjo 14 ir po to jis spėjo vėl keliskart nusikalsti, tad pareigūnai žada jį pričiupti. Tačiau kas garantuos, kad vyresni paaugliai nesusiras kito parankinio, nesulaukusio to sakralinio amžiaus.
Tokių atvejų galima priskaičiuoti šimtais. Tačiau panašu, kad su jais kovoti sunku. Ypač tada, kai vaikas, paauglys, jau susiformavęs ir puikiai žino, kad yra bemaž neliečiamas. Seimo narys Stasys Šedbaras teigia, kad tėvų, nesugebėjusių įskiepyti elgesio pradmenų ir pagarbos tėvams dar vaikystėje, gali laukti liūdna lemtis, kai teks nešioti į pataisos namus siuntinius. Dažnai linguodami galvomis sakome, kad „dabartiniai vaikai visai ištvirko“. Tačiau, reikia manyti, kad ši problema egzistavo daug amžių ir dėl to esame kalti daugiausia patys.
Svarbiausia – tėvai
Vaida Bratcher, Vilniaus 6-ojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė, sako, kad pilietiškumo jausmas turėtų įpareigoti kiekvieną pilietį įspėti netinkamai besielgiantį vaiką, kad taip daryti nedera, ir apie neteisėtus ar paprasčiausiai nekultūringus veiksmus pranešti policijai. Pasak jos, pareigūnai dažnai lankosi mokyklose ir susirenka informaciją, kuriose vietose būriuojasi nuolatiniai tvarkos pažeidėjai. Tuomet pareigūnai ima lankytis šiose vietose dažniau, nors prevencija yra vykdoma nuolatos.
„Tačiau gerai išauklėti vaiką – svarbiausia tėvų pareiga. Vaikui reikia nuo mažens aiškinti ir, svarbiausia, savo pavyzdžiu rodyti, kaip reikia elgtis. Juk vaikai nesąmoningai kopijuoja suaugusiųjų elgseną. Ir negalima manyti, kad vaikas užaugo, pradėjo eiti į mokyklą, ten jį ir išauklės“, – sakė pareigūnė.
Nepilnamečiams už administracinius nusižengimus atsakomybė atsiranda nuo 16 metų. Už nusikalstamas veikas baudžiamoji atsakomybė atsiranda taip pat nuo 16 metų, tačiau už tam tikras sunkias nusikalstamas veikas nepilnamečiai baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti nuo 14 metų. Jei nepilnametis administracinio nusižengimo arba nusikaltimo padarymo metu nėra sulaukęs amžiaus, už kurį jį galima patraukti atsakomybėn, policija nutraukia tyrimą ir apie tai perduoda informaciją savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriui. Tuomet Vilniaus m. savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrius sprendžia dėl minimalios arba vidutinės priežiūros skyrimo. Vidutinė priežiūra – pati griežčiausia, kurią galima skirti keturiolikmečiams, tai ir yra socializacijos centrai. Jei už ne itin sunkius nusikaltimus vaikas pakliūva pirmą kartą, kviečiami tėvai, kuriems paaiškinama, kad vaikui reikia skirti daugiau dėmesio, daugiau priežiūros, rasti jam daugiau užsiėmimų. Bausti tėvus iš karto irgi neskubama. „Dažnai paaiškėja, kad apie vaikų nusižengimus tėvai sužino iš policijos, nors, jų manymu, jie įdeda daug pastangų jų auklėjimui. Jei suprantantys tėvai, dažnai pokalbio užtenka“, – dalijosi patirtimi bendruomenės policininkė. Jei nepilnamečių poelgiai kartojasi, kaip minėjau anksčiau, informacija perduodama į Vilniaus miesto savivaldybę Administracijos direktoriui ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrių. Tuomet nepilnamečiui gali būti skirta minimali priežiūra: nurodymas lankytis pas specialistus, lankyti dienos centrą, gydyti psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitų įpročių ir potraukių sutrikimus ir t.t.
Vaikai, žinodami savo teises, turėtų žinoti ir pareigas. „Tėvams patarčiau, kad vaikui namie būtų paskirtos tam tikros pareigos: ruošti pamokas, susitvarkyti savo kambarį, išvalyti kilimą, išplauti indus t.t. Pabrėžiu, europinę nuostatą, kad vaikų negalime bausti, reikia integruoti. Pirmą kartą nusikalstamą veiką padaręs nepilnametis gali net būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesukelia teistumo, tačiau vis dėlto nėra besąlyginis. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui teismas skiria auklėjamojo poveikio priemones. Jos gali būti įvairios: nepilnametis gali būti įpareigotas atlyginti žalą, jam gali būti skirti auklėjamojo poveikio darbai iki 100 valandų, jis gali būti atiduodamas tėvas, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ugdyti ir prižiūrėti. Tačiau mūsų sistemoje esama spragų. Dienos centrų yra nemažai, bet kaip tu priversi sūnų ar dukrą juos reguliariai lankyti. Tam reikia milžiniško kolektyvinio visų institucijų darbo. „Policija daro savo darbą, bet, viena, be bendradarbiavimo mes nelabai galime ką nuveikti“, – sakė pareigūnė.
Labai daug darbo reikalauja vaikai su sutrikusiu elgesiu, kuriems reikia ypatingos priežiūros. Ir priklausomų vaikų yra tikrai daug. „Turėtų, matyt, su vaikais dirbti daug daugiau specialistų iš įvairių institucijų, norint pasiekti labai gerų rezultatų. Tačiau negalima sakyti, kad nieko nepasiekiame. Tik visuomenė turėtų daugiau apie tokius atvejus informuoti kompetentingas tarnybas. Pastebėjau, kad daugelį vaikų uniforma vis dėlto sudrausmina, nors policijos tikslas ne bausti, o pagelbėti tokiems vaikams pasikeisti ir tinkamai elgtis“, – sakė V.Bratcher.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Stasio ŠEDBARO komentaras:
Nepasakyčiau, kad reikėtų jauninti amžių ir sukišti tuos vaikus į kolonijas. Tačiau ar tai pasiteisins? Ar, atvirkščiai, nepastūmėsime jų į dar sunkesnius nusikaltimus. Seimas neišspręs visų gyvenimo problemų, priimdamas tokias pataisas. Tačiau esama ir kitų priemonių. Jei pažeidinėjama viešoji tvarka, tam yra specialios tarnybos – policija, viešojo saugumo tarnyba, galų gale miesto viešojo saugumo tarnyba, kuri irgi turi reaguoti. Galų gale yra tėvų atsakomybė už savo vaikus ir juos galima patraukti atsakomybėn už vaikų nepriežiūrą. Jei jau tėvai nesusitvarko su savo vaikais, tai net nežinau, ką pasakyti. Tvarkytis reikėjo tada, kai vaikui buvo 4-5 metukai. Kas kaltas, kad dabar tėvai tik rankomis skėsčioja.
Beje, tokiems vaikams yra dienos centrai, o jei jie net po įpareigojimo atsisako juos lankyti, nebelanko ir mokyklos, yra socializacijos centrai. Nesulaukusiems 14 metų, žinoma, labai ribota atsakomybė. Tačiau išvežti į socializacijos centrus juos galima. Dažnai užtenka keliems mėnesiams ištraukti juos iš buvusios aplinkos, jie keičiasi, įpranta mokytis, dirbti. Tai šiek tiek kolonijos modelis, nes jie ten lyg ir uždaryti, su jais dirbama, skiepijami socialiniai įgūdžiai.
