Linas Karpavičius. 2024 gegužės mėnesį Lietuva išsirinks monarchą

2024 gegužės mėnesį Lietuva išsirinks monarchą.

Taip, nesuklydote, būtent monarchą. Nuo tikro monarcho skirtumas tik toks, kad titulas nepaveldimas ir neturi tokios pompastikos ir gilių tradicijų.

Lietuvos piliečiai išsirinks naująjį valdovą, kuris reprezentuos, simbolizuos, vienys ir atstovaus Lietuvos valstybę. Ir nieko daugiau.

Skaitant socialiniuose tinkluose batalijas dėl naujojo Lietuvos Prezidento darosi neramu, kad tautiečiai nelabai supranta ką gali ir ko negali Lietuvos Prezidentas. Tipiškas tautietis karštligiškai ieško naujojo mesijaus ir gelbėtojo, kuris ateis ir geležine ranka įves tvarką, jam pačiam patogiai prie televizoriaus gurkšnojant alų.

NEĮMANOMA.

Prezidentas yra neįgalus pateisinti į jį sudedamus lūkesčius, nes konstitucija aiškiai apibrėžia jo atsakomybių ribas. Atmetus visus procedūrinius niuansus, Lietuvos Prezidentas ir jo rinkiminės apeigos atlieka daugiau tautos psichologo vaidmenį ir padeda tautiečiams išgyventi kitus penkerius metus viliantis, kad jau per kitus rinkimus kažką pakeisime.

Taip, asmenį pakeisime, bet ne daugiau. Naujas Prezidentas ir toliau tik reprezentuos, atstovaus, telks ir „ramins“ tautą. Ir tai yra gerai. Todėl nesuprantu vieno – kodėl žmonės į Prezidento rinkimus deda tiek daug vilčių. O apie tai toliau.

Temperatūra „virdulyje“ kaista ne juokais ir sistema nori rinkimų pagalba nuleisti garą, bet ne tik.

Šie rinkimai yra ypatingi, todėl manau pamatysime beprecedentį skaičių kandidatų. Tam yra ir objektyvių priežasčių. Vieną iš jų žino kiekviena sisteminė partija: jei nenori likti didžiosios politikos šalikelėje turi trūks plyš kelti kandidatą.

Prezidento rinkimai vieni iš tokių, kuriuose nesvarbu laimėti, bet būtina dalyvauti norint išlaikyti elektoratą parengties padėtyje.

„Valstiečiai“ jau turi, socialdemokratai manau neatsiliks, liberalai jau kruta. Didžiausia intriga pas konservatorius ir laisviečius. Juk neįmanoma neturėti savo kandidato, nes priešingu atveju galima užleisti „vietą po saule“ Europarlamento ir Seimo rinkimuose. Kitais metais susidėlioja tokia situacija, kad jau nuo gegužės mėnesio valstybė patenka į rinkiminį siautulį, kuris gali atnešti kai kam labai netikėtus rezultatus. Prezidento rinkimai vieni iš tokių, kuriuose nesvarbu laimėti, bet būtina dalyvauti norint išlaikyti elektoratą parengties padėtyje. Ypatingai jei tas elektoratas migruojantis ir persidengiantis. Pavyzdžiui tarp konservatorių ir liberalų, tarp liberalų ir laisviečių.

Todėl manau, kad kels savo kandidatus ir konservatoriai, ir laisviečiai, ir vardanlietuviečiai…..bus įdomu.

O kur dar nepartiniai kandidatai, kurių ilgą sąrašą pradeda pats jo Ekscelencija. Toliau eina I. Vėgėlė, E. Vaitkus, Celofanas, M. Varaška (Kazlų Rūdos meras). Neaišku kaip bus su D. Grybauskaitės apsisprendimu, nors pagal vangiai renkamus peticijos raginančios stoti į kovą parašus, manau ji nesiryš. Nors……

Patys aktyviausi dalyvių skaičiumi buvo 2002–2003 metų prezidento rinkimai (pirmas turas gruodžio mėn., antras turas sausio). Juose pareiškė norą kandidatuoti net 23 kandidatai. Registravosi 16, dalyvavo 10 kandidatų. Kaip žinia, laimėjo R. Paksas.

Spėju, kad per šiuos rinkimus rekordas bus sumuštas ir tam bus panaudotos visos priemonės. Ažiotažas ir politinė temperatūra turi pasiekti aukščiausią laipsnį, intriga suvešėti, o kandidatų margumynas turi atitikti net išrankiausio rinkėjo skonį. Pridėkime ir dar tą viltį, kuri yra kaip liga apėmusi daugumą tautiečių, ir šį kartą tikrai ji bus kažkieno motina. Net neabejoju.

Bus pabandyta pažadinti ir tuos, kurie niekada nėra balsavę. Manau šiems Prezidento rinkimams tiktų šūkis – kiekvienam piliečiui po kandidatą. Tikslas vienas – pakelti ir atvesti į rinkimus rekordinį skaičių rinkėjų.

Fokusas yra ne į Prezidento rinkimus, fokusas į referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Tauta, besistumdanti prie rinkiminiė urnų ir naiviai besitikinti kažką pakeisti, bus apgauta eilinį kartą. Fokusas yra ne į Prezidento rinkimus, fokusas į referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Trūks plyš referendumas turi įvykti. Tokia yra iškelta užduotis sistemai ir tam ji persivers per galvą. Nenustebčiau, kad būtų dalinamas alus ir skalbimo milteliai, kaip referendume dėl stojimo į ES.

Sistema turi daugumą balsuojančių už, bet niekaip nesurenka 50 procentų +1 balsas nuo visų esančių rinkėjų sąrašuose, ko reikalauja šalies pagrindinis įstatymas – Konstitucija. Tam tikslui reikia užaktyvuoti ateiti į rinkimus kaip galima didesnį rinkėjų skaičių. Ažiotažas aplink šiuos Prezidento rinkimus tam puikiai pasitarnauja. O toliau tikimasi, kad propaganda ir techninis referendumo aptarnavimas atliks savo darbą. Tauta naiviai nesupranta kodėl dviguba pilietybė Lietuvai yra spąstai.

Todėl kviečiu nusiraminti, laimės gražiausias arba gražiausia. Kam mums negražus Karalius ar negraži Karalienė.