Linas Karpavičius. Apie Vokietijos brigadą ir valdžios nepilnavertiškumą

Nusiraminkite. Brigada Lietuvoje bus ir tai buvo aišku tą pačią dieną kada apie tai dar puse lūpų buvo užsiminta viešai. Bet tai yra bloga žinia.

Visa ši drama apie tai ar bus Lietuvoje Vokietijos brigada ar nebus, tėra tik spektaklis apdumti lengvatikius. Brigada bus. Galiu lažintis. Spektaklis reikalingas tik tam, kad kažkas laimėtų papildomų politinių taškų ir iškiltų kaip tautos ir valstybės gelbėtojai. O jūs, atėję prie balsadėžių tai prisimintumėte ir įvertintumėte. Jokios apgaulės – tik rankų miklumas. Kaip pasakytų Ostapas Benderis. Taip lygioje vietoje iš oro kaupiamas politinis kapitalas, kuriam iš tikro nėra priežasčių atsirasti.

Na tiek to, negi gaila to kapitalo. Imkite tiek kiek pajėgiate panešti, bet kodėl šalies saugumo sąskaitą ir bandant mums parduoti geriausiu atveju katę maiše, o blogiausiu – Trojos arklį.

Taigi, kas toji mūsų „sąjungininkė“ Vokietija?

Nežinau kodėl Lietuva savo saugumo užtikrinimui pasirinko (galimai toks buvo bendras sutarimas su NATO) šią valstybę, bet blogesnio pasirinkimo iš visų galimų, pasirinkti buvo neįmanoma. Vokietija – tai pralaimėjusi Antrąjį pasaulinį karą šalis. Jos karinė galia yra pakirsta. Visus 75 metus po karo, vokiečių tautai buvo skiepijamos kaltės, nepilnavertiškumo ir pacifistinių idėjų samplaika. Karine prasme tai yra neįgali valstybė su neįgalia kariuomene, kuri net už savo valstybę vargiai pakovotų.

Priminsiu, kad pačios Vokietijos saugumu rūpinasi JAV karinis kontingentas. Kaip gali mus efektyviai ginti ir garantuoti mūsų saugumą šalis kuri pati yra ginama? Ir ginama jau 75 metus.

Lietuvos politikų noras turėti vokiečių brigadą šalyje man primena vaiko įgeidį turėti brangų žaislą. Bet kadangi „mama“ tokio žaislo kaprizingui vaikėzui pirkti nesiruošia, bet vietoje to pasiūlo pigų ir niekam nereikalingą pakaitalą. „Vaikas“ nurimsta, gauna politinių dividendų, o tauta gavusi eilinę dozę raminamųjų, užmiega ramiu miegu. Juk mus saugo Bundesveras. Visi laimingi.

Vokietija negali mūsų apginti

Šalis, kurios karinis biudžetas siekia vos 1,5% BVP, kai tuo tarpu, pavyzdžiui Lenkija, deklaruoja siekį pasiekti 5%. Jei jau turėti kitos šalies karinį kontingentą tai gal tikslingiau būtų pasitarti su lenkais, rumunais ar britais. Kaip ne kaip Suvalkų koridoriaus problema tiesiog verčia mus ieškoti bendrų sprendimų būtent su Lenkija.

Lenkija šiandien yra viena labiausiai motyvuotų NATO šalių ginti savo teritoriją nuo užpuolimo. Mūsų tikslai kaip niekada yra artimi ir sutampantys. Įdomu, kodėl Lenkija įgyvendindama savo gynybinę doktriną nesikreipia pagalbos į Vokietiją?

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad logistikos ir ekonominio efektyvumo požiūriu, Vokietija Lenkijai turėtų būti optimaliausias NATO partneris. Bet Lenkija kviečiasi amerikiečius. Lenkai puikiai supranta, kad iš šito „ožio“ (Vokietijos) pieno (naudos) nebus. Nei šalis bus apginta, o ir su Rusija bet kada už nugaros gali susitarti.

Šiandien pasiekė žinia, kad Lenkija net atsisako jai siūlomos vokiečių turimos oro gynybos sistemos „Patriot“. J. Kaczynskis trečiadienį davė interviu valstybinei naujienų agentūrai PAP ir pasakė, kad Berlyno pasiūlymas yra „įdomus“, tačiau „Lenkijos saugumui būtų geriausia, jei Vokietija perduotų šią įrangą ukrainiečiams“. Lenkai puikiai supranta kad negali savo šalies įspausti į galimas geopolitines žnyples ir tapti Vokietijos ir Rusijos neaiškių susitarimų įkaitais.

Sakysite nesąmonė?

Truputis istorijos. Kokia šalis stipriausiai priešinosi Baltijos šalių nepriklausomybėms siekiams?

Vokietija. Ir iš tikro, 1991 metais Vokietija darė viską, kad Baltijos šalys neatsiskirtų nuo Sovietų Sąjungos. Ji bijojo domino efekto ir visiškos sovietinės imperijos griūties. Praėjus vos kelioms dienoms po sausio 13 įvykių Vilniuje, H. Kohlis (Vokietijos kancleris) ir M. Gorbačiovas kalbėjosi telefonu. Skambučio klausęs diplomatas pažymėjo, kad jiedu apsikeitė „širdingais sveikinimais“. M. Gorbačiovas skundėsi, kad neįmanoma judėti į priekį „be tam tikrų griežtų priemonių“, o tai skambėjo taip, tarsi jis būtų turėjęs omenyje Vilnių.

H. Kohlio atsakymas: „Politikoje turi būti atviri aplinkkeliai. Svarbu, kad nepamestumėte tikslo.” Gorbačiovas baigė sakydamas, kad „labai vertina“ kanclerio žodžius.

1995 metai Vokietijos ambasadorius JAV, būsimam Estijos Prezidentui T. H. Ilvesui (tuo metu ėjusiam Estijos užsienio reikalų ministro pareigas) atvirai pasakė, kad Estijos narystė ES prieštarauja Vokietijos interesams. Tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras H. D. Genšeris taip yra pasakęs: „taip, Baltijos valstybės turi teisę įstoti į ES, bet mes viską padarysime, kad jos ta teise nepasinaudotų“.

Lietuvai jau tapus nepriklausoma valstybe Vokietija viską darė, kad netaptume NATO nare. Politikos apžvalgininkai mano, kad šiandieniniai Rusijos svaičiojimai apie NATO pažadą nesiplėsti į rytus, buvo ištarti būtent Vokietijos politikų. Ir iki pat Baltijos šalių įstojimo į Šiaurės Atlanto organizaciją Vokietija buvo Rusijos advokatė. Tik mums palanki JAV pozicija lėmė, kad Vokietija buvo priversta nuryti šią karčią piliulę.

Iki pat 2014 metų ir net iki karo Ukrainoje, tiek Vokietija, tiek Prancūzija sukūrė tam tikrą prekybos sistemą, kurios pagalba Rusija mainais už žaliavas gavo prieigą prie naujausių Vakarų karinių technologijų. Taip ir norisi paklausti Vokietijos, tai kada gi baigsis pas Rusiją raketos, kurios kas dieną naikina Ukrainos infrastruktūrą ir žudo jos žmones?

O gal dar dirba Vokietijos patiekti įrenginiai ir ne tik dirba, bet dar ir gauna naujausius programinės įrangos atnaujinimus? Juk pagal visas prognozes Rusijos raketų rezervai seniausiai turėjo pasibaigti. Tiesiog keistai neišsenkantys rezervai. Paskutinės Rusijos raketos datos vis nukeliamos ir nukeliamos.

Prisiminkime kad ir karo pradžią, kada Ukrainos užsienio reikalų ministras patyrė šoką sužinojęs iš „sąjungininko“, kad pagalbą teikti Ukrainai nebeverta, kadangi Ukrainos dienos suskaičiuotos. Kas garantuos, kad ši brigada padės mums priešintis? O gal bus Berlyne nuspręsta, kad priešintis neverta?

Paskutinis buvusio Didžiosios Britanijos Ministro Pirmininko B. Jonsono atvirumas šokiruoja. „Vokiečių požiūris karo pradžioje buvo, kad jeigu tai nutiks, tai bus tragedija, bet geriau tegu tai įvyksta ir Ukraina palūžta greičiau. Man tai pasirodė pražūtingas požiūris į situaciją, bet galiu suprasti, kodėl jie mąstė būtent taip“, – CNN sakė buvęs britų premjeras. Net šiurpas nueina per nugarą įsivaizdavus, kad taip gali būti pasakyta ir Lietuvos atžvilgiu. Vokietijai mes visada būsime NATO nariais su tam tikru specifiniu statusu.

Šiais neramiai laikais, kada karo šmėkla klaidžioja po Europą, pirmiausia turime pasikliauti savo jėgomis. Didinti kariuomenės kontingentą, gerinti apmokymų bazę, apginkluoti ir apmokyti priešintis pasirengusius šalies piliečius. Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigada „Aukštaitija“, pompastiškai pradėta formuoti 2017 metais tapo užmiršta ir niekam nebeįdomi.

Jūs rimtai galvojate, kad Vokietijos brigada mus apgins geriau nei mūsų pačių brigada? Jei taip, man gaila tokių politikų, kurie apakinti europinių pinigų srautų pamiršo valstybinį mąstymą ir kitos šalies ginkluotosiomis pajėgomis pasitiki labiau nei savo šalies piliečiais.

Jums tiksi laikrodis.