Ar žinote tokią šalį?
Kur griaunama šeima. Norint sugriauti valstybę ir kultūrinį visuomenės sociumą, pirmoji užduotis yra sugriauti šeimą. Jos centre stovi motinos autoritetas. Visuomenė turi būti įtikinta, kad gimdyti yra neperspektyvu, kad vaikais apsikrauna tik moterys, kilusios iš žemiausio visuomenės sluoksnio. O daugiavaike motina tapti norėtų tik paskutinė kvaiša. Ir būtent tokia ji visuomenėje būtų laikoma.
Turi būti pasiekta, kad vaikus auginti būtų sunki, nepraktiška ir brangi užduotis.
Ar žinote tokią šalį?
Kur griaunamas šalies švietimas. Ne vadovėliai ir ne programos lemia švietimo kokybę, o mokytojo autoritetas. Švietimo sistemos centre būtent jis. Norima pasiekti, kad mokytojo profesijos nenorėtų niekas rinktis. Mokytojas turi uždirbti tiek, kad pastoviai būtų priverstas pakilti streikuoti. Tokiu atveju mokytojas dalyje visuomenės praras savo autoritetą, nes ta dalis mano, kad mokytojas iš principo negali streikuoti. Vėliau numetus lyg šuniui kaulą simbolinį priedą ir mokytojams grįžus į mokyklas, jais nusivilia ir kita dalis. Ta dalis, kuri palaikė mokytojus, bet nusivylė jais, kad taip pigiai parsidavė.
Vaikų teisės, tai dar viena sritis, kuri tiesiog sunaikina mokytojo autoritetą. Mokytojas priverstas ieškoti būdų ir verstis per galvą, kaip „įkalbinti“ mokinį siekti gerų mokymosi rezultatų. Taip mokytojui supančiojus rankas jis tampa visiškai neįgalus ir praranda bet kokius pagarbos likučius.
Pastoviai keisti programas ir vadovėlius, apkrauti juos bereikalingų ataskaitų ir planų rašymu ir taip daryti mokytojo darbą nepatraukliu.
Ar žinote tokią šalį?
Kur griaunamas įkvepiantis pasakojimas apie tautos didvyrius. Apšmeižiant juos, išsityčiojant, surandant jų užmerktose akyse „krislą“ ir pateikiant jį kaip baisiausią nuodėmę. Pasamdant talentingus rašytojus, kad jie kurtu pseudoromanus apie juos (Žali), kuriuose visaip niekintų jų asmenis ir išsityčiotų iš žmonių, kurie nebegali apsiginti. Didvyriai turi būti apkaltinti visais įmanomais blogais darbais. Tam reikalui galima panaudoti NKVD sukurptas bylas, pateikiant medžiagą juose, kaip objektyvų tyrimą. Menininkai savo „performansais“ turi išsityčioti iš šalies vėliavos vaizduodami ją suteptą lyg tai šokoladu, lyg tai kažkokia kitokios prigimties medžiaga. Žinomas dainininkas turi viešai išsityčioti iš susideginusio didvyrio aukos. Ir visiems jiems, lyg burtininko lazdele pamojus turi atsidaryti koncertų, teatrų ir meno galerijų salės. Žurnalų viršeliuose ir TV laidose jie be konkurencijos. Kai kurie net „pagerbiami“ nacionalinėmis premijomis.
Ir visa tai tam, kad atimti iš tautos sektinus pavyzdžius.
Ar jūs žinote tokią šalį?
Kur griaunamas kaimas. Smulkūs ir vidutiniai šeimų ūkiai, kurie yra užspaudžiami neįgyvendinamais sanitariniais ir gyvūnų gerovės reikalavimais, o iš kitos pusės besikeičiančios kainų konjunktūros, priversti uždaryti šeimų verslus ir papildyti miesto darbininkų gretas.
Ir tai supranta jo griovėjai, nes kaimas yra tautos aruodas iš kurio tauta nuolat pasipildo gyvybės syvais. Sunaikinus smulkius ir vidutinius ūkius ir jų žemes perėmus agrokoncernams, nebeliks nei tautos, nei valstybės. Tik latifundijos ir vergai dirbantys plantacijose.
Ar jūs žinote tokią šalį?
Kurioje visais įmanomais būdais bandoma seksualizuoti jaunimą. Užtvindyti portalus ir televiziją informacija su iškreiptu seksualiniu turiniu. Palaipsniui įgyvendinti lytinį švietimą, o iš tikro luošinti jaunus žmones. Lytinis švietimas turi apimti vis jaunesnius ir jaunesnius vaikus. Visa tai tam, kad visuomenę paversti individų banda turinčia tik vieną tikslą – tenkinti savo troškimus.
Tokioje visuomenė, kurioje pirmoje vietoje bus instinktų tenkinimas, nebebus nei vyrų, nei moterų, nei vaikų, nei tėvų. Ji kažkuo primins laukinių gyvūnų kaimenę.
Ar jūs žinote tokią šalį?
Dar ne? Aš horizonte ją jau matau. Susitelkime. Nacionalinio susivienijimo numeris rinkiminiame sąraše – 2.
Politinė reklama
