Pradžioje susitarkime dėl sąvokų. Čipai ir lustai yra vienas ir tas pats. Čipai daugiau vartojami šnekamojoje kalboje, lustais čipus vadina specialistai.
Pirmieji kompiuteriai užimdavo visą kambarį, kad atliktų pačias paprasčiausias funkcijas, o šiandien išmanieji įrenginiai savo visą funkcionalumą sutalpina į kvadratinio centimetro ar net mažesnio dydžio lustus. Šie įtaisai yra itin svarbūs visų elektroninių ir išmaniųjų prietaisų gamyboje, jie naudojami net ir skalbimo mašinose, o bene plačiausiai – išmaniųjų telefonų, automobilių pramonėje ir 5G ryšio infrastruktūroje.
Lustai yra gabalėliai puslaidininkio, ant jo labai tikslia įranga yra suformuotas didelis tranzistorių ar kitų puslaidininkinių elementų, kurie gali atlikti skaičiavimus ar valdyti elektros grandines, kiekis. Šiuolaikiniuose lustuose telpa dešimtys milijardų tranzistorių. Pavyzdžiu galėtų būti mobiliųjų telefonų elektronika arba kompiuterių procesoriai. Lustai naudojami visuose elektronikos prietaisuose, tarp jų ir automobiliuose, išmaniuosiuose įrenginiuose ir kituose įrenginiuose. Mėgstama sakyti, kad jiems priklauso ateitis.
Anksčiau nešiojamajame kompiuteryje būdavo naudojama dešimtys ar šimtai lustų, o dabar užtenka kelių. Funkcijos, anksčiau buvusios dešimtyje lustų, niekur nedingsta, jos sutalpinamos į vieną lustą. Tokia integracija leidžia atlaisvintą vietą korpuse panaudoti talpesnei baterijai ar tiesiog sumažinti patį prietaisą, dažnai sumažinamos ir elektros energijos sąnaudos.
Itin auganti sritis, kur nuolat didėja lustų poreikis, yra automobilių pramonė, nes vienam automobiliui reikia nuo 100 iki 150 lustų. Kita aktuali sfera yra 5G ryšio infrastruktūra ir patys išmanieji įrenginiai, kurie palaikys 5G komunikaciją. Šiuo metu tai yra sritis, sugeneruojanti patį didžiausią lustų poreikį.
Ateityje be lustų nė iš vietos. Kiekviena bulvių tarka, blenderis ar plaukų džiovintuvas turės lustus. O kaip kitaip apriboti per nuotolį jų vartojimą. Tai įgalins panaikinti buitinės technikos privačią nuosavybę ir vystyti jos nuomos paslaugas. Citybee indaplovė, skalbimo mašina ar dulkių siurblys. Lustų paklausa bus didžiulė. Kažkada galią lėmė kareivių skaičius, vėliau geležinkelių ilgis, dar vėliau interneto greitis, o dabar arba jau greitai – lustų gamybos pajėgumai.
Kas turės lustus, tas bus nepriklausomas. Jei aplamai šiame pasaulyje dar gali būti nuo kažko nepriklausomas. Todėl nė viena pasaulio galia nenorės, kad ši technologija išplistų taip, kad atskiri regionai net teoriškai turėtų galimybę mesti iššūkį ir turėti veiksmų laisvę. O veiksmų laisvę garantuos lustų technologija.
Ir kaip neprisiminsi praėjusių metų lapkričio viduryje viešoje erdvėje susprogdintos Teltonikos direktoriaus A. Paukščio informacinės bombos, kad buvusi vyriausybė jiems kaišo pagalius į ratus ir technologijų miestelis su 6000 darbo vietų pakibęs ant plauko.
Tada tai pasirodė kaip dar vienas buhalterės liapsusas. Ko norėti iš buhalterių vyriausybės. Kažko nepamatė, kažko nepaskaičiavo, į kažką numojo ranka. Nusikalstamas aplaidumas ir tiek – tada pagalvojome. O pasirodo ne. Tai daug rimčiau. Galimai sąmoninga veikla, kuria siekiama bet kokia kaina sustabdyti lustų gamybą Rytų Europoje, o jei konkrečiai tai Lietuvoje.
Buvusi vyriausybė greitai susigaudė kas kame ir galimai pradėjo kaišioti pagalius Teltonikai į ratus. Ir ne tik su elektros linijos atvedimu. Dėl problemų su sklypų formavimu projektas gali netilpti į terminus. Priminsiu, kad projekto įgyvendinimo terminas baigiasi 2027 metais. Trys metai jau praėjo, o darbams galo nematyti.
Tai dar ne viskas. Gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą. Kaip žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.
A. Paukštys šį sprendimą komentavo taip: „Mes už Europos Sąjungos ribų eksportuojame 37 proc., tai va į Lotynų Ameriką, Pietų Aziją ir Saudo Arabiją eksportuojame trečdalį apyvartos. Nukerta mums trečdalį apyvartos ir iš tikrųjų sunku suvokti kodėl.“
Man jau nesunku. Tiek buvusi, tiek ši vyriausybė sugadins bet kokią iniciatyvą. Lustų gamybos Lietuvoje nebus.
Dar du trys metai ir abi vyriausybės galės reikšti apgailestavimą, kratytis atsakomybės ir badyti pirštais viena į kitą.
Tuo metu, viename iš savo interviu A. Paukštys paminėjo, kad yra gavęs labai palankių pasiūlymų investuoti į tokią gamybą Italijoje ir JAV, bet atsisakė, norėdamas, kad jo investicijos atitektų jo tėvynei – Lietuvai.
Šiandien, sausio 16 dieną, mus pasiekė žinia, kad JAV siekdama apsisaugoti, kad pažangiausios technologijos nepasiektų Rusijos ir Kinijos, ribos dirbtinio intelekto vystymui naudojamų lustų eksportą. Išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, kurių sąraše be abejo yra ir Italija.
Beje, sąraše nėra nė vienos Rytų Europos valstybės. Nei Lenkijos, nei Austrijos, nei Turkijos. Lustų eksporto apribojimas gali reikšti tik vieną iš dviejų. Arba Rytų Europa (tame tarpe ir Lietuva) yra laikoma nepatikima partnere iš kurios gali bet kada rusai pasiimti ką tik nori, arba Rytų Europa tikslingai negaus naujausių technologijų, kad neįgautų daugiau savarankiškumo ir politinio svorio. Intermariumo projekto košmaras sapnuojasi ir Rytams, ir Vakarams. Čia turėtų būti klaustukas.
Vietoje epilogo
Praeis dar du metai ir Teltonikos projektas žlugs. A. Paukštys su pinigais pasitrauks į Italiją. Abiem vyriausybėms (tiek buvusiai, tiek esamai) tai gali būti didelis smūgis. Ne kurie politikai jau dabar drebina kinkas. Ką gi daryti? Ogi panaudoti ginklą, kuris suveiks 100 procentų: A. Paukštys gamina įrangą Rusijai.
Būtent tokią informaciją viešai paskleidė A. Januška, neoficialiai konsultavęs buvusį užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį. Jei tikėsime pletkais turguje, tai A. Januška yra žmogus, kuris neoficialiai ir galimai Lietuvoje atstovauja vienos, o gal kelių valstybių interesams. Dabar turėti vieną šeimininką nemadinga.
Na ir užsispyręs tas vyras A. Paukštys. Jis vis dar Lietuvoje ir kovoja. Bet Teltonikos išstūmimas iš Lietuvos jau prasidėjo.
Kada Rusijai alpstant reikia lustų, organizuoti Rusijos panosėje gamybą, reiškia erzinti alkaną tigrą už stiklo padėtu mėsos gabalu Bet ar tas svarbu NS monomanams, kurie visur mato tik Landsbergį ir Šimonytę
Ir ko ,sakau, tam Landsbergiui prisireikė Taivano? Kad, užmezgęs komunistams ir Prezidentui taip nepatikusį ryšį, pats sau imtų kaišioti pagalius į ratus? Nebus tų lustų visoje Rytų Europoje, bet Lietuvoje, aišku, dėl Landsbergio kaltės . Taip pas mus priimta – jei tik kas, kaltas Landsbergis
Cenzūra atsisuko užpakaliu,
Gyvenimas patapo „rakom”!