Linas Karpavičius. Kam Vytautui karūna?

Istorija su valdovų insignijomis įgauna prastą kvapelį. Gal net pasakyčiau smarvę. Ir tai kažkodėl manęs nestebina.

Šiandieną politinėje erdvėje tvyro tokia nuomonė (est takojie mnenije tovarišči), kad lietuviai anot K. Donelaičio kaip kokie „būrai vyžočiai“ negalėjo turėti savo valdovų, valstybės, istorijos. Todėl tokių dalykų, kurie primintų didingą praeitį geriau net nerasti. Nereikia priminti „baudžiauninkams“, kad jie ne baudžiauninkai. O tai ims anot V. Kudirkos ir pradės stiprybę iš praeities semti (Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia). Istoriją reikia uždaryti po devyniais užraktais ir svarbiausia nerasti to, kas tai primintų ir simbolizuotų. Tegul toliau kapstosi savo mėšlinoje kasdienybėje.

FB vis išmeta jauną gražuolę „istorikę“, kurios reklama remiama kažkieno, kažkokiomis lėšomis. Ji be atvangos saldžiu balseliu bando jaunus, nieko nesuprantančius žmones sudominti Lietuvos didikų gyvenimo momentais: ką valgė, kaip merginosi, su kuo miegojo, kur tuštinosi ir panašiai. Tai ir yra naujoji buities istorija skirta vergams, bet ne piliečiams. Piliečiai visada siekia valstybingumo, nes tik jį turint galima laiduoti pilietines piliečių teises. Ar ne taip piliečiai?

Beje, mūsų Lietuvos Respublikos piliečio pase užsienio kalbomis jau nerasite žodžio pilietis. Angliškai pilietis yra „citizen“. Mūsu pase įrašyta „turėtojas“ (bearer), prancūziškai toks pat „turėtojas“ (titulaire), o turėtų būti „citoyen“. Apie tai rašiau dar 2022 metais:

https://www.facebook.com/linas.karpavicius.7/posts/1608178116250675

Kodėl? Todėl, kad „Lietuvos valstybė“ jau yra komercinė įmonė, turinti savo rejestro kodą. Ji atsakinga už šios teritorijos administravimą. O komercinė struktūra negali turėti piliečių. Tik gyventojus, darbuotojus, turėtojus, fizinius asmenis, kurie turi tik savo kūną ir ekonominius interesus. Ir daugiau nieko.

Tas pats ir su valstybinėmis įmonėmis, ministerijomis, tarnybomis.

Kai tik bus baigta privatizuoti igničius, urėdijas, geležinkelius, jūrų uostus, Lietuvos kelius, paštą bus pereita prie ligoninių, mokyklų, tarnybų ir ministerijų, o po to už skolas UAB „Lietuvos Respublika“ bus perimta naujųjų šeimininkų. Kas yra šio UAB’o akcininkai nežinau, bet tikrai ne mes. Mūsų pasas – tai tik leidimas keliauti. Tačiau kol kas nežinomų akcininkų valdomas „komercinis darinys“ smagiai skolinasi ir tempia mus visus į bedugnę. Naujiems šeimininkams, kurie perims mūsų valstybės aparatą su visais vergais (fiziniais asmenimis), nereikia „baudžiauninkų“, turinčių valstybinės sąmonės likučius. Todėl tos atrastos karūnos kai kam yra lyg kaulas gerklėje, nes jos yra mūsų didingos istorijos dalis ir jų priblėsęs blizgesys akina ir glumina už sočios putros šaukštą parsidavusius respektabilius ponus.

Nenustebčiau sužinojęs, kad yra žinoma ir Vytauto Didžiojo palaikų vieta. Tokio atradimo būtų ryškiai per daug nuolankiems „būrams“. Dar žiūrėk, prisimins, kad yra laisvi ir orūs žmonės. Kaip reikės tada nuraminti?

Ir tai ne pirmas atvejis, kada bandoma „nerasti“ mūsų valstybingumo įrodymų.

Čia rašiau apie kasinėjimų „trilerį“ Leipalingyje: https://www.facebook.com/linas.karpavicius.7/posts/1879326275802523

Ir tai dar ne viskas. Entuziastai niekada nebūtų atradę Vitkaus-Kazimieraičio palaikų, nes ryžosi neteisėtai iš kasinėjamo sklypo padaryti tunelį į šalia esantį, kuriame netikėtai ir rado vado palaikus. Tik įsivaizduoju kas jiems būtų nutikę jei garsaus pokario pasipriešinimo kovotojo palaikai būtų nerasti. Ieškotojai-entuziastai būtų užtampyti po teismus. O viskas tik todėl, kad kažkas numatė labai nedideles apsaugos zonas aplink buvusią NKVD būstinę. Atrodo, kad nkvedistai aukas turėjo laidoti tik po langais.

Ir vėl kai kam „korta nepaėjo“. Aktyvistai rado Lietuvos didvyrio palaikus. Vėl kibirkštėlė, kuri neleidžia užgesti lietuvio širdyje valstybingumo liepsnai ir „akcininkams“ įbaudžiavinti tautą.

Bet mes jiems lengvai nepasiduosime. Saugokite A. Šapokos istoriją. Jos kaina tik kils.