Bandykime atsukti laiką atgal ir pasitelkime jau žinomą įvykių chronologiją.
Taigi, kas žinoma.
Spalio 6 d.
Anot Vilniaus miesto tarybos nario A. Nemunaičio, „BaltCap“ kreipėsi į VMS dėl projekto indeksavimo.
Lapkričio 23 d.
VŽ praneša, kad „BaltCap“ fondas nutraukia su Š. Stepukoniu darbo sutartį.
Lapkričio 30 d.
BNS praneša, kad „BaltCap“ viduje nustačius lėšų išeikvojimą fondas kreipėsi į prokuratūrą.
Gruodžio 13 d.
VŽ rašo, kad „Gabrielius Grubinskas, sostinės savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas, teigia, jog institucijos gavo koncesininko kreipimąsi dėl indeksavimo, kuris motyvuojamas dėl karo Ukrainoje išaugusiomis statybos darbų kainomis“.
Šiame projekto etape statybos darbams jau yra reikalingas bankinis finansavimas, o bankiniam finansavimui užtikrinti itin svarbu išspręsti statybos kainų, išaugusių dėl karo Ukrainoje, indeksavimo klausimą. Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi sutarties šalių ir atsakingų kontroliuojančių institucijų dialogą ir aktyviai sprendžia šį klausimą. Pasiekus susitarimą dėl indeksavimo apimties klausimas bus pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams.
Tą pačią dieną pranešta, kad Nacionalinio stadiono Vilniuje statyba iš esmės sustabdyta – ją tikimasi atnaujinti, kai bus baigtos derybos dėl kainos indeksavimo, pranešė naujienų agentūra BNS remdamasi projektą įgyvendinančios investicijų bendrovės „BaltCap“ valdomos įmonės komentaru.
Gruodžio 18 d.
Vilniaus savivaldybės direktorius A. Bužinskas LRT laidoje komentuodamas sustabdytas statybas teigia, jog „nieko dramatiško nevyksta“, bei tikina, jog savivaldybė iš koncesininko nėra gavusi jokių indikacijų apie ketinimus netęsti projekto.
Gruodžio 21 d.
VŽ praneša, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonė, pagal koncesijos sutartį statanti Nacionalinį stadioną Vilniuje, teisme sulaukė pirmojo objekto rangovo sostinės statybų bendrovės „Veikmės statyba“ ieškinio.
Gruodžio 28 d.
S. Gustainis, vienas „BaltCap“ vadovaujančių partnerių, teigia, jog „vienintelė žala, kurią stadiono projektas patyrė dėl Š. Stepukonio, yra reputacinė“.
Nacionalinio stadiono kompleksą Vilniuje statanti fondų valdymo bendrovė „BaltCap“ teigia, jog buvusio fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Š. Stepukonio atleidimas neturi įtakos projektui ir jo kainai.
Bendrovės teigimu, abejonių užsakovams – kai kuriems Vilniaus politikams – kilo nutraukus sutartį su Š. Stepukoniu dėl jo galimai padarytos finansinės žalos.
„Tokie svarstymai neturi jokio pagrindo – visus fondo patirtus nuostolius kompensuos „BaltCap“ iš savo kišenės, o projekto pristabdymas yra susijęs su diskusijomis dėl statybos kainų indeksavimo“, – pranešė bendrovė.
Sausio 22 d.
G. Grubinskas, Vilniaus savivaldybės atstovas, VŽ patvirtino, kad sausio 24 d. vyksiančiame sostinės tarybos posėdyje indeksavimo klausimas svarstomas nebus.
Sausio 25 d.
Privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ kreipėsi į teismą, kur iš Š. Stepukonio, buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio, kazino grupės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“ bando prisiteisti keliolika milijonų eurų.
Fondo valdomos įmonės (UAB „Žvirgždaičių energija“, UAB „Nullus“ ir UAB „Moelta“) prašo pripažinti nuosavybės teisę į pasisavintą 16,6 mln. Eur vertės finansinį turtą ir išreikalauti iš atsakovų jų sąskaitose esančius elektroninius pinigus.
Nurodoma, kad iš „Žvirgždaičių energijos“ galimai pasisavinta 7,744 mln. eurų, iš bendrovės „Nullus“ – 2,047 mln. eurų, „Moeltos“ – 6,8 mln. eurų.
„Nullus“ Kauno rajone įgyvendina švietimo infrastruktūros viešosios ir privačios partnerystės projektą, taip pat stato mokyklą Ukrainos Bučos mieste, netoli Kyjivo.
„Žvirgždaičių energija“ Šakių rajone valdo 30 MW galios vėjo jėgainių parką ir Kaišiadorių rajone, Naujažeryje, statys 60 MW instaliuotos galios saulės elektrinę.
Sausio 26 d.
BNS praneša, kad ikiteisminio tyrimo kontrolę dėl Š. Stepukonio, privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ buvusio fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio, galimai pasisavinto turto perėmė Europos prokuratūra.
LB valdybos pirmininkas G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad už finansų rinkos dalyvio veiklą yra atsakingi jo vadovai ir akcininkai. „Yra taisyklės, kurios apibrėžia investavimo apimtis, labiau iš ribojančios perspektyvos išeina. Lietuvos pensijų fondai darė tokią investiciją, ji nedraudžiama, bet kaip tas fondas tvarkosi viduje, yra labai atskiras klausimas, kuris turi kriminalinio šešėlio. Visa tai aiškinamasi, matysime“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
Sausio 30 d.
Ikiteisminis tyrimas dėl Š. Stepukonio, privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo buvusio partnerio, galimai pasisavinto turto Lietuvoje perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), sako G. Norkūnas, tyrimą kontroliuojančios Europos prokuratūros prokuroras.
O dabar teisėti klausimai, kurie gali kilti kiekvienam šalies piliečiui:
1) Kodėl du mėnesius prokuratūra trypčioja vietoje ir neatlieka savo darbo, kol įsikiša Europos prokuratūra? Kas stabdė prokurorų veiksmus? Politikai? Kurie politikai?
2) Kieno nematoma ranka bandė lėšų grobstymo reikalą paversti grynai „BaltCap“ vidaus reikalu?
3) Kokia yra tikra pasisavintų lėšų suma? Šiuo metu viešojoje erdvėje minimos sumos yra šios – 16 mln., 25 mln., 29 mln., 35 mln. eurų. Labai įdomu stebėti, kaip suma artėja prie indeksuoti prašomos sumos – 40 mln. eurų. Sutapimas?
4) Ar Vilniaus miesto savivaldybės valdančioji dauguma, taip gynusi „BaltCap“ interesus siekiant indeksuoti projekto vertę, norėjo kompensuoti prarastus įmonės pinigus ir vilniečių pinigais uždengti skylę įmonei siekiant pasiskolinti pinigų rinkoje?
5) Šaltiniai sako, kad „Veikmės statyba“ duoda „BaltCap“ į teismą dėl statybų versle tiesiog juokingos sumos – 200 000 eurų. Ar tai reiškia, kad šia įmone nebetiki net partneriai?
6) Ar tikrai įmanoma šiandien „pralošti“ 35 milijonus? Galbūt ir galima, jei esi talentingas žmogus, bet šiais kovos su terorizmo grėsmėmis laikais atlikti pavedimus tokiomis sumomis ir niekam nesukelti įtarimų yra nepaprastai sunku. Žmonėms sustabdo 20 eurų pavedimus įtarę, kad galimai finansuoja teroristus, o čia milijonai. Kaip galima iš įmonės sąskaitos tokias sumas pervesti į asmeninę lošimo namų paskyrą? Alio?
7) Ar gali būti, kad į galimai organizuotą lėšų pasisavinimą yra įtraukta nemažai įvairaus rango lošimo namų ir finansinių institucijų darbuotojų? Šiais informacinių technologijų, kovos su terorizmo finansavimų ir kontrolės laikais nugvelbti 40, 35, 25 ar ir 16 milijonų vienam žmogui yra neįmanoma misija.
8 ) Ar grobstymo schema yra vieno problemų turinčio žmogaus iniciatyva (tai norima visiems įteigti), ar gerai apgalvota ir organizuota grupės žmonių veikla? Suprantama, veikiant valdžios, politikos ir verslo sričių asmenų grupėje.
9) Ar Lietuva ir jos piliečiai tampa puikiu taikiniu įvairaus plauko perėjūnams ir finansiniams aferistams? Ar tik valstybė ir jos piliečiai nėra plėšiami vidury baltos dienos be jokių moralinių skrupulų?
10) Ar mūsų laukia didelis skandalas, kuris sudrebins Lietuvos politinę padangę ir performuos visą Lietuvos politinį žemėlapį? Gal kol kas matome tik ledkalnio viršūnę?
11) Ar dar gyvas Š. Stepukonis?
