Linas Karpavičius. Negaliu tylėti. Referendumas dėl dvigubos pilietybės

Pasipylė makaronai kokių dar nesu matęs. Kokie visi susirūpinę lietuvybės išsaugojimu, kokie visi pergyvenantys dėl emigrantų, kokie visi patriotai.

Kaip surinkti apie 1,2 milijono balsų UŽ taip niekas ir nežino. Patys Lietuvos politikai nuosekliai dirbo, kad paverstų Lietuvos žmones apolitiškais (reikia pasakyti jiems tai pavyko), o dabar postringauja apie tai kaip reikėtų užmotyvuoti žmones ateiti į referendumą. Patarčiau panaudoti seną ir gerai išbandytą metodą – skalbimo milteliai ir alus. Tikrai veikia.

Vieni siūlo imti pavyzdį iš Estijos ir pirmą kartą Lietuvoje panaudoti elektroninio balsavimo galimybę. Siūlantys nutyli, kad elektroninis balsavimas puikiai pasiteisino ir Rusijoje. Maskvos savivaldos rinkimuose tai buvo išbandyta ir pranoko visus valdžios lūkesčius. Rezultatai nustebino net ir visko mačiusius valdžios atstovus. Netikit, paklauskit Putino.

Aktyvią paruošiamąją veiklą šiuo klausimu išvystė ir pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB). Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija įgaliojo Seimo pasiruošimo referendumui darbo grupę kreiptis į teisininkus dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio teisinio įvertinimo bei į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) su prašymu paspartinti internetinio balsavimo galimybių studijos atlikimą.

Tik PLB valdybos pirmininkė Dalia Henke, taip aktyviai agituojanti už dvigubą pilietybę, negali paaiškinti kodėl tie užsienyje gyvenantys lietuviai, kuriems taip verkiant reikia dvigubos pilietybės įstatymo, patys neateina į referendumą. Kažkoks nesusipratimas.

Į bendrą chorą įsitraukia ir buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Reikia pažymėti, kad šiuo klausimu sutaria visos politinės jėgos – tiek seni komunistai, tiek naujieji marksistai. Kaip sakoma obuolys nuo obels….

Linkevičius pastebi, kad praeitame referendume už pasisakė 72 procentai dalyvavusių. Tai buvusiam ministrui teikia vilties – „tai reiškia, kad Lietuvos žmonės išsakė savo tvirtą nuomonę, kuri turėjo tapti užduotimi politinėms partijoms, Valstybės vadovams – visiems, kas aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime – pagaliau mobilizuotis, susitelkti ir išspręsti šį klausimą“.

Toliau buvęs ministras apgailestauja, kad „plėsti pilietybės suteikimo, grąžinimo, išsaugojimo išimtis įstatymu neįmanoma – apie tai po eilinio pabandymo Seime 2017 metais aiškiai pasisakė Konstitucinis teismas. Mažinti kartelę Referendumo įstatymo reikalavimams keisti Konstitucijos I skirsnyje esančius straipsnius entuziazmo taip pat nėra, nes tame skirsnyje aptariama ne tik pilietybė, bet ir teritorijos vientisumas, mūsų šalies sostinė ir kiti valstybinės reikšmės fundamentalūs dalykai“. Nors graužk nagus kaip nesiseka.

Bet senas komjaunuolis nebūtų komjaunuolis jei nepraėjęs pro užtrenktas duris, neįlipęs pro langą, nebandytų patekti pro kaminą. Aureka, išeitis yra: „jei tikrai nuoširdžiai norima spręsti problemą iš esmės, tiesiog būtina pakeisti tą gelžbetoninę formuluotę į lankstesnę: nedrausti mūsų piliečiams būti ir kitos valstybės piliečiais, pilietybės išsaugojimo sąlygas apibrėžti specialiuoju Konstituciniu įstatymu“.

Toliau lieja krokodilo ašaras buvęs Lietuvos komsomolo lyderis: „stebina, kad daugelis oponentų vis tiek užsispyrusiai dramatizuoja situaciją. Kodėl mes dabar iš to vis darome tragediją? Ar čia pavydas, ar čia kiti dalykai? Daugelis mūsų tautiečių dėl įvairių aplinkybių išvyko į užsienį. Kažkas neturėjo darbo, kažkas ieškojo geresnių sąlygų išsilavinimui. Bet juk tai nėra nusikaltimas ar juo labiau išdavystė. Dirbdamas užsienio reikalų ministru įvairiuose pasaulio kampeliuose susitikinėjau su mūsų bendruomenės atstovais. Puikiai supratau, kad jie nieko neprašo. Jie tiesiog nori labai žmogiškai suprantamo dalyko – patvirtinimo, kad jų saitai su Tėvyne nenutrūko. Tai jiems svarbu ne tiek teisine prasme, kiek moraliniu požiūriu. 22 Europos Sąjungos valstybės leidžia turėti ne vieną pilietybę ir tik penkios – ne: Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai ir Slovakija. Lietuvoje jau seniai nebėra tų 3 milijonų, apie kuriuos dainavo Marijonas. Ar mums tikrai reikia taip šykščiai ir nevalstybiškai elgtis? Ar tikrai moralu mūsų mažai, nykstančiai tautai skirstytis į ateivius ir išeivius?“

Nors prie žaizdos dėk tokius seno komjaunuolio makaronus. Būtent. Tuoj, tik pirmiau nusiimsime nuo ausų.

O dabar apie esmę.

Ne lietuviai ir ne išeiviai jiems rūpi. Tai tik priedanga. Šie velnių prisiėdę politikai turi kitą planą, kurį greitai ir pateiksiu. Tas planas gal ir nėra blogas, bet kodėl taip slepiamas nuo savo šalies piliečių? Spręskite patys.

Dabar LR Pilietybės įstatyme yra 11 išimčių, leidžiančių „atskirais atvejais“ turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos pilietybę pagal įvairias išimtis atkūrė ir dvigubą pilietybę įgijo 13992 žmonės, daugiausia turintys Brazilijos, Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos pilietybes.

Stop. Matome, kad pagrinde išimtimis pasinaudojančius sudaro trijų šalių piliečiai. O kur lietuvių pamėgtos Norvegija, Airija, Didžioji Britanija, JAV……Nėra. Nėra čia ir Lenkijos su Rusija, kur yra nemažai žmonių su Lietuva turėjusių ryšius.

Dar visai neseniai buvo galima aptikti sąrašus žmonių, kuriems išimties tvarka buvo suteikiama pilietybė neprarandant jo turimos pilietybės. Tik visiško atsitiktinumo dėka sąrašuose mirga vardai Abraomai, Moisiejai, Aaronai, Saros ir Feinos. Neapsikentę viešumo valdžios žmonės nutarė įslaptinti asmenis, kuriems suteikiama dviguba pilietybė. Dabar skelbiami tik inicialai – A.S. I., B.T.K. ir taip toliau. Duomenų apsauga atsako klerkai.

Toliau apie Pietų Afrikos Respubliką. Ką bendro turi Lietuva su šia šalimi? Gal ten yra mūsų piliečių, kurie priėmė PAR pilietybę ir dabar nori susigrąžinti Lietuvos. Kur tau. Bet ten yra nemaža žydų bendruomenė, kurios protėviai dar iki Pirmo pasaulinio karo apleido lietuviškas Rusijos imperijos gubernijas. Paklausite, o prie ko čia Brazilija? Gal ten lietuvių palikuonys pasiilgo tėvynės ir nusprendė vėl tapti Lietuvos piliečiais? Kur tau. Brazilija yra pagrindinė PAR žydų repatriacijos kryptis.

Kai kurie šaltiniai pateikia apie 250 000 judėjų kilmės žmonių skaičių, kurie laukia galimybės kreiptis dėl Lietuvos pilietybės.

Kaip sakė vienas visiems gerai žinomas klasikas „kas gali paneigti“, kad Lietuva ruošiamasi paversti Izraelio protektoratu? Žmonės kalba, kad Šurajevas ir Ohmanas nėra nei švedai, nei rusai, nei ukrainiečiai. Dabar suprantate kodėl taip pasielgė D. Sabonis? Ieškokite izraelitų savo geneologijos medyje. Kol nevėlu……

O lietuvių, priėmusių kitų šalių pilietybę problemas, galima išspręsti paprastesniu keliu, Lietuvio kortos (Lenko kortos analogas) įvedimu. Tai būtų analogas asmens dokumentui, patvirtinantis lietuvio kilmę ir suteikiantis lengvatų lietuviams, gyvenantiems ne Lietuvoje. Asmuo, turintis Lietuvio kortą, po trijų mėnesių gyvenimo Lietuvos teritorijoje įgyja teisę nuolat apsigyventi Lietuvoje, jiems numatomas nemokamas gydymas, įvažiavimo viza – nemokama. Lietuvio korta užtikrina daugkartinį įvažiavimą į Lietuvą, ji prilyginama vizai, leidžiančiai nuolat gyventi Lietuvoje. Asmenų, turinčių Lietuvio kortą, vaikai įgyja vienodas teises į mokslą ir stipendijas, kaip ir Lietuvos piliečiai. Asmenys su Lietuvio korta, turintys leidimą gyventi, galės dirbti Lietuvoje, gauti bedarbio pašalpą, kitas socialines garantijas, įsigyti nekilnojamą turtą, užsiimti ūkine veikla.

Straipsniai, kurių medžiaga pasinaudojau:

https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/linas-linkevicius-dar-karta-apie-pilietybe.d?id=93183907

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vrk-paskaiciavo-reiketu-virs-1-1-mln-pasisakiusiuju-

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/04/17/news/viltis-pilietybei