Piššššš…….toks garsas pasigirsta kai išeina oras iš didelio baliono… Arba nuskamba garsus oi oi oi, kai šauni sau į kojas… Arba pasigirsta jobkibenifenimatj, kai krenti kartu su šaka nuo aukšto medžio…
Būtent taip „tata“ apsikvailino ant visos Lietuvos. Na gerai , kad tik apsikvailinęs būtų tik „tata“. „Tatai“ viskas jau seniai kaip vanduo nuo žąsies, bet juk apsikvailino ir ištisa armija komsomolcu su iniciatyva, kurie skubėjo paskelbti „gerąją“ žinia iš neklystančiojo aureolę turinčios personos.
Ir pasileido kūlvirsčiais vienas per kitą. Šaukdami ir mosuodami „tatos“, lyg kokio mesijaus žodžiu.
Gerai, kad visą dieną buvau užsiėmęs ir veiksmą per FB stebėjau pripuolamai. Ir štai netikėta atomazga. Atomazga maloni ir sudedanti taškus ant „i“.
Pasirodo „tata“ pacitavo tik sau naudingą mažytę dokumento dalį. Savame stiliuje tikėdamasis, kad tauta „sukramtys”, „suvalgys” ir „nurys” pagal „tatai“ suteiktą pasitikėjimo prezumpciją. Deja, tauta užaugo. Katės maiše taip lengvai neparduosite. Pasirodo dokumentą sudaro net 8 mašinraščio lapai. Dokumente viskas aiškiai išdėstyta ir iš jo turinio galima numatyti kas yra ta paslaptingojį persona „R“.
Čia jau ir Makaraitytė su savo „tyrimu“ nepadės.
Dokumento vertimas su mano penkiais komentarais:
„Šaltinis (Petrov, išskirta mano) turėjo susitikimą su „R“. Pastarasis džiaugėsi susitikimu ir nors perspėjo, kad susitikimui galės skirti 15-20 minučių, susitikimas užtruko daugiau nei valandą. Pasiektas susitarimas pratęsti susitikimus. Tuo pačiu „R“ nesutiko susitikinėti su kuo nors kitu, pasakęs, kad visada sunku nustatyti tam tikrą savitarpio pasitikėjimo ir supratimo laipsnį.
Ryšium su jo pateikta informacija prieš „R“ yra ruošiama provokacija. Jis padėkojo už rūpestį ir ramiai sureagavo pasakęs, kad jam žinoma apie tai. Bet kaip šaltinis pajuto, kad kažkokia silpna vieta pas „R“ yra, ir atrodo, kad smūgis bus nukreiptas į jį. Nežiūrint į „R“ optimizmą, šaltiniui susidarė įspūdis, kad provokacijos neutralizuoti gali nepavykti.
Pirma pastaba: jei „R” būtu Vytautas Radžvilas, prieš jį nereikėtų organizuoti jokių provokacijų, kadangi po Kovo 11, jis nebuvo jokiose valstybinėse pareigose. Nei išrinktas, nei paskirtas.
„R“ išreiškė pasitenkinimą tuo, kad Maskvoje įsiklausė į „liberalų“ balsą. Būtent taip jis įvertino ekonominių sankcijų atlaisvinimą kai kurioms sąjunginio pavaldumo įmonėms, nenaudojimą demonstracinių priemonių iš kariuomenės ir LKP (platformininkai, išskirta mano) pusės. Jo žodžiais, respublikoje susidarė sąlyginai rami padėtis, kuri leidžia kristalizuotis politinėms jėgoms.
Kartu „R“ savikritiškai pažymėjo, kad pervertino Lietuvos politikų galimybes prispausti radikalus. Jis vėl pažymėjo būtinybę sukurti parlamente centro kairės bloką ir papasakojo apie naujųjų Sąjūdžio lyderių darbą šioje kryptyje. Jiems dalinai pavyko atplėšti nuo Sąjūdžio daugumos Aukščiausioje Taryboje, eilę žinomų žmonių ir turėti daugumą AT Prezidiume (Kuzmickas, Gudaitis, Laurinkus, Petrovas ir kt. – viso 8 iš 13.
Pats „R“ ir kiti liberalūs lyderiai mano, kad pirmutinis uždavinys yra pasiekti susitarimą su Maskva paskelbiant moratoriumą visiems AT nutarimams tame tarpe ir nepriklausomybės atstatymo aktui. Tačiau kalba gali eiti tik apie laikiną šių aktų sustabdymą ir turint patikimas garantijas. Liberalai mano, kad Lietuva turi turėti su SSSR ekonominę uniją, kuri būtų panaši į Europos sąjungos. Jie supranta, kad tokia unija turi ir tam tikrą politinę priklausomybę (pirmiausia numatant tam tikrus strateginius ir gynybinius SSSR interesus), bet pripažįstant visišką šalies nepriklausomybę sprendžiant vidaus reikalus ir diversifikuojant ekonominius ir kultūrinius šalies ryšius.
Didžiausia liberalų jėga – išnaudojant atidirbtas Sąjūdžio struktūras, kontroliuoti Lietuvos viešąją nuomonę. Taip, paskutiniu metu bet kam tapo matomu, kad AT palaikymo manifestacijas organizavo tik ekstremistinė LLL, surinkdavusi tik 200-300 žmonių. Sąjūdis susilaiko nuo valdančiųjų politinių jėgų palaikymo ir tai rodo apie kintančias nuotaikas Lietuvoje.
Būtent ši organizacijos savybė, padedanti formuoti viešąją nuomonę, Sąjūdžio lyderiams padeda įtakoti politinius lyderius, kurie nėra organizuoti regioniniu ar klanų principu, tokius kuriuos turi Kauno radikalai arba jų šalininkai iš kūrybinių organizacijų (pirmiausia teatro veikėjai).
Sąjūdžio liberalai panašu, kad atsisakė remtis Brazausku, kaip potencialiu bloko lyderiu ir dabar į pirmą planą iškeliama E. Vilko kandidatūra.
Bet darbas sukuriant tvirtą bloką dar nebaigtas ir tam dar reikia laiko. „R“ nuomone situacija dar nėra subrendusi ir reikia papildomo ir aktyvaus darbo iš jų pusės. Kaip jis išsireiškė apgailestaudamas, kad užsitęsė naujų Sąjūdžio struktūrų formavimas ir tai trukdo daugiau kištis į politinių procesų eigą. Tačiau, šis procesas eina į pabaigą ir po „R“ susitikimo su šaltiniu, jis vyksta į Kauną susitikti su nauja taryba, kuris yra daugiau liberalus ir galės pasipriešinti radikalams jų pačių lizde.
Antra pastaba: „R“ turi vykti į susitikimą su nauja Kauno Sąjūdžio taryba. Manau visi, kas tuo metu „sukosi“ politikoje gali prisiminti kas gi buvo tas žmogus iš Vilniaus. Suprantama, kad žino ir pats „patriarchas“, bet nesako…
Aptariant Prunskienės kelionės klausimą, „R“ davė jai aukštą įvertinimą. Jis džiaugėsi, kad Premjerė suprato, kad į Vakarų pagalbą neverta dėti vilčių ir reikia aktyviai ieškoti kompromiso su Maskva. Prunskienė iškovojo visuomenės akyse daug taškų ir tai jai leido išsireikalauti didesnius įgaliojimus vyriausybei. Kartu su tuo ji pirmą kartą apkaltino radikalus „neprofesionalumu“ ir „tiesioginiu parlamentiniu valdymu, kur dešinė ranka nežino ką daro kairė“.
Tačiau „R“ jos atžvilgiu išsaugo tam tikrą nepasitikėjimą ir mano, kad ji pasirodė ne iki galo ryžtinga nepareikalavusi nepaprastųjų įgaliojimų.
„R“ atkreipė šaltinio dėmesį, kad Prunskienė kalbėdama spaudos konferencijoje, kurią transliavo televizija, kreipėsi į Sąjūdį prašydama padėti pertvarkant valdžios struktūras. Deja jis pats mano, kad geriau su ja bendrauti per tarpininkus, nes „ji gali parduoti“ – paaiškino jis.
„R“ praneša, kad sėkminga Prunskienės kelionė Landsbergiui ir Saudargui iššaukė nepasitenkinimą. Saudargas, kurio po bendros kelionės į Skandinaviją ji nebesiruošė daugiau kartu imti, ėmėsi priemonių, kad sutrukdytų kelionei į Šiaurės Ameriką. Kelionės metu, per emigrantų sluoksnius, buvo bandoma išprovokuoti Prunskienę neapgalvotiems pareiškimams. Tuo tikslu Landsbergis skambino į Vašingtoną.
Gegužės pradžioje Sąjūdžio seimo taryba pakvietė Landsbergį, kad išklausytų ataskaitą apie nuveiktus darbus. Liberalai tikėjosi padaryti jam spaudimą ir priversti pasitraukti. Tačiau pokalbis nepavyko nes su Landsbergiu atvyko Čepaitis. Viskas baigėsi tuo, kad jiems abiem teko išklausyti daug kritikos jų adresu.
„R“ vertina Landsbergį kaip vidutinę asmenybę, bet su didelėmis ambicijomis ir dideliu valdžios troškimu. Sąjūdžio pirmininku jis tapo atsitiktinai, bet jam iš karto patiko valdžios atributai ir kovojant įvairioms grupuotėms jis pasirinko radikalus, kadangi jų demagoginėse formuluotėse ir žemoje kultūroje jis galėjo spindėti manieromis ir kalba. Verta nepamiršti ir tai, kad jo tėvas ir senelis buvo žinomos figūros nacionalinėje istorijoje. „R“ nuomone Landsbergis yra nesugebantis turėti savo politinę liniją, neryžtingas ir paprasčiausiai bailus.
Dabar Landsbergis bando vesti dvigubą žaidimą. Iš vienos pusės jį gąsdina tai, kad jis tapo radikalų įkaitu. Jie jį lydi visose viešuose pasirodymuose įskaitant ir spaudos konferencijas. Jo naudai pajungė LLL lyderį Terlecką. Iš kitos pusės, jausdamas, kad slysta žemė iš po kojų jis apeliuoja į Sąjūdį. Taip neseniai jis asmeniškai kreipėsi į „R“ prašydamas viešai pasmerkti Terlecką.
Trečia pastaba. Kadangi pats Landsbergis kreipėsi į tą žmogų, tai jis ir puikiai žino, kas yra tas paslaptingasis „R“. Pasirodo, kad šis žmogus, teigdamas, kad „R” gali būti V. Radžvilas meluoja ir dar užsiima šmeižtu. Kas meluoja, tas ir …,
Bet jis atsisakė motyvuodamas, kad Landsbergis pats tapęs Terlecko įkaitu tai turėtų padaryti pats.
Šaltinis paklausė „R“ ar teisingas yra pastebėjimas, kad yra vedama aktyvi veiksmų koordinacija radikalų ir Lygos tarpe, ir, kad planuojamos kažkokios bendros akcijos tarp Terlecko ir Butkevičiaus (vienas iš aršiausių radikalų užimantis krašto apsaugos departamento vadovo postą). „R“ patvirtino, kad taip viskas ir yra, ir pažymėjo, kad ši sąjunga yra pavojinga. Šia kryptimi ruošiamos akcijos, kuriomis būtų diskredituojami žinomi ir įsitikinę komunistai iš savarankiškos LKP ir kai kurie nauji Sąjūdžio lyderiai, tame tarpe ir prieš „R“.
Jo žodžiais, radikalai praradę įtaką Sąjūdžiui, bando kompensuoti tai aktyvizuodami veiklą per įvairias radikalias organizacijas – Lygą ir Šiaulių Sąjungą. Lyga elgiasi vis aršiau naudodama visas psichologinio poveikio masėms priemones. Tačiau su šauliais radikalai susidūrė su sunkumais, „R“ žodžiais (kuriuos patvirtina ir kiti šaltiniai) – sąjungos vadovas Bankauskas – žmogus ganėtinai blaivaus mąstymo realistas ir avantiūrose dalyvauti nenori.
Tarp pačių radikalų vyksta tam tikras jėgų persiskirstymas. Eilei žmonių išėjus į ministerijas, deputatų klube atsilaisvino vietos dėl kurių dabar vyksta kova. Šaltinis pastebi, kad į stiprias pozicijas išeina Vladimiras Jarmolenka. Ganėtinai apsišvietęs technokratas turintis gerus ryšius tarp rusiškos inteligentijos. Už minkštos išvaizdos slepiasi labai kietas charakteris, jis gudrus, turi gabumų konspiraciniam darbui. „R“ nei paneigė, nei patvirtino šiuos pastebėjimus, bet pažadėjo surinkti duomenis.
Kita iškeliama figūra – Uoka (Kazimieras Uoka, mano pastebėjimas). Bendraudamas su šaltiniu jis aiškiai pasakė, kad jokių kompromisų su Maskva būti negali, kad negalima nė per žingsnį atsitraukti prieš sankcijas. Jis deda dideles viltis į užmegztus ryšius su Konfederacija, susikūrusiai Kemerove ir su streikų komitetais sukurtais Vorkutoje ir Donbase. Uokos nuomone, kylantis darbininkų judėjimas ypatingai pasireikš Rusijoje ir pakirs valdžios pagrindus Maskvoje, dėka to Lietuvai pavyks pabėgti iš centro gniaužtų.
„R“ mano, kad Uoką galima paveikti, bet pripažįsta, kad Uoka yra garbėtroška ir emocionalus žmogus ir, kad jo romantizuotas tikėjimas darbininkų judėjimų jį gali nuvesti labai toli. (ta prasme klystkeliais – pastaba mano). Šaltinis nepajautė pas „R“ įsitikinimo, kad Uoka gali tapti jo sąjungininku. Tuo tarpu Uokos pozicijos Lietuvoje auga ant akių, jis vis aktyviau užmezga neformalius ryšius su darbininkų judėjimais už respublikos ribų.
Pokalbyje jis iškėlė mafijos vaidmens klausimą. „R“ patvirtino, kad Kauno mafijos įtaka auga, bent jau ūkiniame respublikos gyvenime tuo pačiu labiau pasireiškia ir politikoje. Ji jau kontroliuoja naftos produktų rinką, supirkdama juos iš karinių dalių, bei iš šešėlinių vertelgų Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. „R“ žodžiais, su mafija yra surišti pats AT pirmininko pavaduotojas Motieka, Butkevičius o taip pat kiti Kauno grupės veikėjai (išskyrus Stankevičių, kuris yra įsitikinęs antitarybininkas).
Gegužės 18 šaltinis susisiekė su „R“ telefonu, kad gautų paskutinę informaciją. „R“ mano, kad įvykiai vystosi teisinga linkme ir bręsta Landsbergio nušalinimas. Jis tvirtina, kad uždarame AT posėdyje, kuris įvyko kovo 16 d., buvo sprendžiama kas turės vykti į derybas ir Landsbergio kandidatūra patytė „triuškinantį pralaimėjimą“.
Ketvirta pastaba: norint žinoti uždaro posėdžio nuotaikas reikėjo suktis toje aplinkoje. Kaip žinome Vytautas Radžvilas po kovo 11, jokių postų nei AT nei MT neužėmė.
„Uždaras posėdis pranoko mano lūkesčius“ – pasakė „R“. „Aš galvojau, kad bus apsiribota aštriu pokalbiu ir problemų iškėlimu ir nesitikėjau, kad sprendimas bus priimtas taip greitai“ 19 dienos posėdyje, kaip mano „R“, Prunskienė sieks užtvirtinti sėkmę, bet Sąjūdis galvoja ją paremti jei ji patirs pasipriešinimą iš radikalų pusės. Bet kokiu atveju po AT posėdžio yra numatytas ir Sąjūdžio vadovybės posėdis.
Iš kitos pusės „R“ dalyvavo Ministrų Tarybos posėdyje.
Penkta pastaba: Vytautas Radžvilas negalėjo dalyvauti MT posėdyje nes kaip ir anksčiau minėta, neturėjo tam jokių įgaliojimų, kuriame buvo aptariama teisinė reforma ir pirmiausia apie konstitucinį teismą.
Anksčiau Motieka atmetė MT galimybę inicijuoti įstatymus baimindamasis teismų įstatymo. „R“ išsisuko nuo tolesnio įstatymo aptarimo telefonu, bet paminėjo, kad jis atveria kelią Landsbergio nušalinimui. Matomai tai surišta su tuo, kad iškilo klausimas dėl prezidento posto įsteigimo ir tokiu atveju išplaukia Brazausko kandidatūra, kas leistų aplink jį apjungti visas sveiko proto jėgas.
Susitikimo metu šaltinis paklausė „R“ ar jam reikalinga kažkokia pagalba. Jis atsakė, kad jo nuomone kol kas to nereikia nes situacija tam dar nėra subrendusi. Telefonu jis kalbėdamas patvirtino, kad įvykiai klostosi greičiau nei tikėtasi ir greitu laiku tokios pagalbos gali prireikti. Šaltiniui susidarė įspūdis, kad „R“ jaučia informacinį badą , todėl, kad turi prieigą tik prie vienpusės informacijos, nors ir svarbios. Būtų tikslinga jam per operatyvinės informacijos perdavimo kanalus perduoti ir tarybinės pusės poziciją, tam, kad jis susidarytų objektyvesnį ir realistiškesnį vaizdą. Kartu, susitikimo metu „R“ aiškiai pasakė, kad su niekuo iš vietinių šaltinio „draugų“ , jam asmeniškai nežinomų, jis susitikti nenori.
Prunskienės pokalbis Maskvoje vertinamas teigiamai todėl, kad jame matoma išeitis iš aklavietės. Šeštadienį 12 valandą numatytas AT posėdis, kuriame ji papasakos apie derybas ir išdėstys Maskvos poziciją. Tikimasi, kad ji paprašys įgaliojimų didesnėms nuolaidoms. Tačiau visus įkvėpė jos pasakymas, kad Maskva nereikalauja atšaukti kovo 11 akto. Tai gali atverti galimybes gauti leidimą kitoms nuolaidoms, kurių reikalauja Maskva.
Netikėtu įvykiu tapo MT atstovo spaudai Juršėno spaudos konferencija AT Prezidiume, kuris vėl iškėlė prezidento institucijos įkūrimo klausimą. Ši idėja gavo pritarimą tarp naujųjų Sąjūdžio vadovų ir artimiausiu laiku gali būti bandoma ją prastumti per AT. Prezidento institucijos įkūrimas vienareikšmiškai reikš Landsbergio nušalinimą.
Pagal pirmus atgarsius, susidaro įspūdis, kad dialogo su Maskva pradžia iššaukė teigiamas reakcijas ir davė pradžią radikalų išstūmimui.
P.S. Yra nepatikrinti duomenys, kad tam tikrų machinacijų aukštuose sluoksniuose Vilniuje dėka, Prunskienė negalėjo išskristi specialiuoju lėktuvu, o turėjo skristi reisiniu. Taip siekta ją pažeminti.
IŠVADA: pagal mūsų užduotį pratęsti šaltinio kontaktą su „R“.
VEIKSMAI: pranešimo kopiją nusiųsti į Lietuvos TSR KGB „Z“ valdybą.
