Linas Karpavičius. Vieno mito griuvimas

Labai gaila, bet turiu pranešti kai kam liūdną naujieną. Pasirodo, kad šis didysis kovotojas su globalizmu, su vakarų negerovėmis, tais iškrypusiais vakarais, Vladimiras Vladimirovičius, iš tikro tai buvo bene geriausias Klauso Švabo mokinys. Todėl nuo rytojaus (jau nuo šiandienos), Rusija ištikimai vykdydama Pasaulio ekonomikos forumo valią, įsiveda skaitmeninį rublį.

Taigi, nuo rugpjūčio 1 d. (nuo šiandien) skaitmeninis rublis oficialiai pristatomas Rusijos Federacijoje. Šiaurės Eurazijos teritorija, kuri daugiau nei šimtmetį buvo pasaulinė socialinių ir antropologinių bei ekonominių eksperimentų bandymų vieta, išlaiko savo reputaciją ir ant savo kailio išbando visas naujojo pasaulinio skaitmeninio lagerio naujoves.

Spaudoje blykstelėjo nuogąstavimai, kad Rusijos Federacijai gresia dviejų ar net trijų pakopų pinigų ir finansų sistemos statyba, kurioje dalis gyventojų bus papildyta skaitmeniniais „fantikais”, o valdančioji klasė ir jos tarnai ir toliau gyvens savo „elitiniame akvariume”.

Tokios baimės logika yra suprantama, nes Rusijos Federacija dabartinėje situacijoje jau pradėjo čekistinį NEP-o žlugdymą ir tvirtai eina tuo keliu.

Kalbant apie skaitmeninį rublį, tai yra trečioji pinigų forma po grynųjų ir elektroninių. Skaitmeninių pinigų skaičius bus nedidelis, nes maksimali kiekvienos piniginės papildymo suma (ir ji bus griežtai individuali ir veiks Rusijos Federacijos centrinio banko kontroliuojamoje platformoje) bus tik 300 000 rublių per mėnesį. Be to, šie „pinigai“ negalės būti naudojami kaupimui, o visi skaitmeniniai rubliai turi būti išleisti per tam tikrą laikotarpį.

Tačiau viskas stoja į savo vietas, jei ateityje planuojama uždaryti visus ar beveik visus šalies bankus. Arba apriboti prieigą prie visų jų paslaugų didžiajai daliai gyventojų.

Ir tada atsiranda įdomi schema: beveik visi gyventojai perkeliami į skaitmeną, kurios negalima kaupti, o sandoriai bus vykdomi ribotu formatu, atsižvelgiant į konkretų asmenį. Pavyzdžiui, žmogui bus nustatytas apribojimas naudotis, tarkime, taksi, ir jis negalės juo naudotis daugiau nei tam tikrą skaičių kartų per mėnesį.

Ką sako pats Rusijos centrinis bankas?

„Platforma veiks visą parą, taip pat ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. Operacijos joje bus atliekamos internetu. Skaitmeninis rublis bus naudojamas išskirtinai kaip mokėjimo priemonė, juo naudojantis neteikiamos paskolos ar indėliai – tik daromi pavedimai.

Sandoriams numatomos trijų tipų sąskaitos: vienos fiziniams asmenims, kitos – juridiniams asmenims, trečios – bankams, kaip sistemų operatoriams. Galioja taisyklė „vienas klientas – viena sąskaita“. Tačiau klientai galės pasiekti skaitmeninę piniginę iš skirtingų bankų programų.

Elektroninė prieiga prie banko paslaugų toli gražu nėra vienintelis reikalavimas prisijungti prie sistemos. Klientai turės prisijungti prie Vieningos identifikavimo ir autentifikavimo sistemos. Ten jau registruoti visi „Gosuslug“ vartotojai, kurių yra apie 100 mln. Be to, reikalingas elektroninis skaitmeninis parašas (EDS), kuris turi būti periodiškai atnaujinamas.

Centrinis bankas yra atsakingas už konfliktinių situacijų sprendimą”.

Kam šeimininkams prireikė tokių „pinigų“, savaime aišku. Gyventojų perkėlimas į skaitmeninius „fantikus“ su skaitmeniniu internetiniu valdymu išsprendžia daugybę valdymo ir vartojimo problemų. Viso to žmonėms, žinoma, nereikia, bet niekas jų nuomonės ir neklausia.

Jei sąmokslininko atsuktuvu prie viso to prisuktume kinų socialinio reitingo idėją, tada skaitmeninis ateities GULAG’as taps suprantamas ir logiškas.

Tačiau ir taip pat aišku, kodėl šių naujovių išbandymo poligonu pasirinkta tokia gana didelė šalis kaip Rusijos Federacija. Šiaurės Eurazija yra senas ir nusistovėjęs socialinių ir antropologinių eksperimentų bandymų poligonas, o jos gyventojai yra be galo kantrūs ir paklusnūs.