Šiandien nepaprastai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime atlieka informacinės priemonės, žiniasklaida, televizija, pramoginės laidos ir kino filmai. Tai panašu į psichologinį karą, kurį pralaimi žmonija. Tik klausimas kam?
Efektyviausia priemone paveikti masinę sąmonę
Stulbinanti jėga čia yra televizija. Juk televizorius dažnam yra tapęs tikru šeimos nariu. Kažkada mūsų namuose jis būdavo visada įjungtas. Taip jaukiau, kai kažkas kalba. Nors aš gal neteikiu tuo metu dėmesio, tam kas yra kalbama ir tos informacijos mano sąmonė nefiksuoja, bet yra pas žmogų toks „slaptas stalčiukas“ – pasąmonė, kurioje viskas nugula ir pasirodo pačiu netikėčiausiu momentu.
Televizija tapo savotišku užkoduotų signalų perdavimo įrenginiu ir efektyviausia priemone paveikti masinę sąmonę. Televizijai, kaip informacijos perdavimo priemonei, būdingi du aspektai. Pirmas mozaikinis, kai kiekvienas pranešimas, atrodo, veikia atskirai vienas nuo kito, kaip santykinai išsamus fragmentas, nesusijęs su aiškiais priežasties ir pasekmės ryšiais su kitais programos elementais ir antras aspektas, rezonansinis, kai atskiri šios mozaikos taškai pradeda tarpusavyje sąveikauti ir vėliau auditorijos sąmonėje susijungia į vientisą liniją.
Abu televizijos bruožai padidina momentinio poveikio svarbą žmogaus suvokimui. Tai stiprus emocinis poveikis, kuris iš esmės virsta paslėptu smurtu prieš žmonių auditorijos sąmonę. Ir nesvarbu ką norima įteigti ar parduoti žmonėms – muilą, politines partijas ar elgesio modelį.
Apie muilą ir politines partijas viskas aišku. Dauguma žmonių jau supranta kaip ši reklama vyksta ir kaip ji veikia žmogaus sąmonę. Bet su idėjomis ir elgesio modeliais, kurie įsiskverbia per emocijas – yra sunkiau. Šias idėjas masinės informavimo priemonės puikiai „parduoda“ užaudrindami žmonių reakcijas. Taip Hamas kovotojai, matomai konsultuojami gerų patarėjų prieš Vakarų žurnalistų kameras įsigudrino kurti žiaurius vaizdus ir rodyti sužalotus vaikus bei verkiančias motinas, tikėdamiesi taip paveikti Vakarų šalių viešąją nuomonę ir reikia pasakyti jiems tai puikiai sekasi. Covid epochos laikotarpiu vienu metu skleidžiama visuotinė baimės atmosfera, daug žmonių privertė savanoriškai tapti pasaulinio eksperimento aukomis. Ir dabar valstybė ir piliečiai gali būti nurengti vien gerai užkūrus karo baimės laužą. Emocija yra raktas, kuris užrakina kritinio mąstymo centrus ir tam tikrame laiko intervale priverčia žmogų paklusti tai linijai, kurios nori šio spektaklio užsakovas. Taip žmogus laisva valia pritaria sprendimui, kuriam be emocinio parengimo, gali būti, kad nebūtų pritaręs niekada.
Žmonijos elgesio programavimas
Atliekami specialūs tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kiek auditorija paima erotinį masalą. Seksualinis srautas patenka į žmones, suluošina jų sąmonę, ypač vaikų psichiką. Statistika aiškiai rodo ryšį tarp seksualinių nusikaltimų augimo ir televizijos veiklos. Per keletą dešimtmečių atsiradus erotiniams kanalams kardinaliai pasikeitė žmonių seksualiniai įpročiai. Kas dar neseniai kriminalinėse kronikose buvo skelbiama, kaip seksualiniai nusikaltimai įvykdyti iškreiptu būdu, šių kanalų pagalba buvo normalizuoti ir tapo neatimamu abiejų lyčių seksualinio gyvenimo atributu.
Ne visi gali atsispirti tokiai įtakai, ir mes iš esmės kalbame apie žmonijos elgesio programavimą. Toks programavimas laikomas efektyviausiu, t. y. slapta daroma įtaka žmonių sąmonei, daugiausia emociniams, psichofiziologiniams, pasąmonės veiksniams, siekiant suformuoti tam tikrą požiūrių sistemą, skatinančią žmones elgtis atitinkamai pagal tai kokį gyvenimo modelį nori primesti pasaulio elitas visai visuomenei. Šie signalai mums gali sukelti nusiraminimą (pagaliau epidemija silpsta) (atėjo Trampas, dabar viskas bus kitaip), suvaržyti mus (karantinas, kad išsaugoti gyvybes), sukelti nerimą (artėja audra ir škvalas), šoką (pagrobta mergaitė), įsiutinti (nukankinta mergina), atgrasyti (pedofilija), laikinai apakinti (pasaulinio lygio žvaigždė), priversti dėl bet ko pamesti galvą (Dubajaus šokoladas), bijoti dėl saugumo (sukčiai visur) ir taip gauti visuomenės sutikimą tam, kad dėl viešosios tvarkos palaikymo policijai turi būti suteiktos didesnės galios o teismai griežčiau baustų ir sodintų į kalėjimus prasikaltusius. Galima pasiekti tokią situaciją, kad būtų ištrintas esamas elgesio stereotipas ir užprogramuotas naujas. Ir atvirkščiai. Ir taip tęsti be galo.
Įsitikinimai pagal TV
Tai galime stebėti dabar, kai po D. Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose, kaip kortų namelis griūna „žaliojo tvarumo“ sąmonės modelis ir buvę šios ideologijos aktyvistai rikiuojasi eilėje, kad išsižadėtų šios religijos, bet po metų dviejų viskas gali vėl apsiversti aukštyn kojomis ir tie patys jau bandys persikvalifikuoti atgal. Politikai dėl tokio savo elgesio nestebina. Jie pripratę keisti savo nuomone kelis kartus į dieną, bet visuomenei tą padaryti yra sunkiau ir taip galima išbalansuoti ir sugriauti ir taip iki kraštutinumo įaudrintą žmonių psichiką ir panardinti žmones į abejingumo viskam liūną.
Žiniasklaida, ypač elektroninė, virto masinio psicho programavimo ginklu. Naudojamas ne įtikinimo ir logikos metodas, paremtas laisvos valios dėsniu, o totalaus hipnotizavimo įtaka pasąmonei. Pasiūlymas turi įtakos tiek asmeniui, tiek didelėms masėms ir socialinėms bendruomenėms. Kolektyvų nariai daro abipusę įtaką vienas kitam ir sukuriamas bendras tikslų nustatymas, atsiranda specifinis psichologinis klimatas. Televizijos programų metu naudojamos vadinamosios plaktuko frazės, kurios veikia tam tikrus smegenų centrus. Jis tai daro nesąmoningai, užprogramuotas, nes taip daro visa ar dalis sociumo. O žmogus būdamas socialine būtybe, labai retais atvejais išdrįsta eiti prieš didžiosios daugumos nuomonę. Tai būdinga tik stipriems, tvirtus įsitikinimus, aukštas moralines nuostatas turintiems žmonėms, kurie nekeičia savo įsitikinimų pagal TV žinių tinklelį.
Visuomenės kontrolė
Tai senovinė hipnotizavimo technika, anksčiau buvo naudojama per skleidžiamus gandus, o vėliau buvo atnešta į televizoriaus ekraną ir įėjo į kiekvieną butą. Sukuriama vadinamoji „virtuali realybė“, kuria žmogus tiki. Tai ypač efektyviai veikia, kai perduodamas turinys (forma) daugiau mažiau sutampa su vidiniais nusistatymais. Forma sudaro informacinį kanalą, o emocijos užpildo minties formą energija, todėl neišvengiamai perduodama stipri emocinė spalva pasitikėjimo sąlygomis, sukuria grandinę, kuri stengiasi bet kokia kaina pritraukti ir išlaikyti jūsų dėmesį, sukurti nesąmoningą pasitikėjimo būseną ir taip per įtaką vykdyti visuomenės kontrolę.
Tokiu būdu, aktyvaus dėmesio laukas susiaurėja, o žmogaus sąmonei didesnę įtaką pradeda daryti ne kairysis smegenų pusrutulis (analitinis), bet dešinysis pusrutulis, kuriame dominuoja emocinis-vaizdinis informacijos priėmimas.
Moterys daugiau informacijos srauto priima dešiniuoju smegenų pusrutuliu nei vyrai, todėl saldūs TV serialai pirmiausia skirti joms. Šie televizijos serialai sukelia emocionalių pergyvenimų nuolatinį srautą, kuris suformuoja priklausomybę jiems ir verčia juos žiūrėti iki begalybės, o antra, atbukina emocijas realiame gyvenime ir programuoja socialinę apatiją. Juk tokiu atveju gali taip nutikti, kad daug svarbiau yra tai, kad kitoje serialo serijoje Raulis pasipirštų Chuanitai, nei tai, kaip pasipriešinti jos vaikus seksualizuojančiai Lytinių įgūdžių programai Lietuvos mokyklose.
Taip siekiama sunaikinti žmonių sąmonę, sukelti mažesnes emocijas ir programuoti socialinę apatiją. Susidaro stabilus dominantas, kuris slopina ir pajungia kaimynines smegenų dalis, palaipsniui išjungdamas sąmoningą kontrolę, ir taip sukuriama transo būsena, kada žmogus tampa visiškai pavaldus hipnotizuojančiam pasiūlymui. Prekių reklama serialų metu yra pati efektyviausia.
„Sąmonės spąstai“
Galima pasiekti tokią būseną, kad asmuo vykdys bet kokias komandas ir nurodymus. Pagrindinis psichotechninis indukcijos metodas yra kodavimo pranešimų įterpimas į kalbą. Tai vadinama „sąmonės spąstais“. Su žmogumi galite padaryti bet ką, ir jis nesupras, kas jam nutiko, tačiau paveiktas tokio kodavimo asmuo atliks visus siūlomus veiksmus, nors išorinių transo požymių nebus. Tai vadinama teigiamomis ar neigiamomis haliucinacijomis.
Yra žinoma viena sąmokslo teorija, kuri sako, kad tokios koduotės buvo panaudotos grupės iš Liverpulio The Beatles kūryboje. Šioje teorijoje yra sakoma, kad narkotikų vartojimo pradžia sutapo būtent su tam tikrais koduotais pranešimais „bitlų“ dainų tekstuose, kurie aktyvuojasi tam tikros euforijos, kurią sukelia muzikos garsai, būsenoje. Kaip ten bebūtų, tai tik sąmokslo teorija, bet faktas, kad „bitlų“ grupės vadovas T. Adorno buvo privačiomis lėšomis išlaikomo Tavistoko žmogaus santykių instituto bendradarbis. Ši informacija neleidžia taip paprastai numoti ranka į šią sąmokslo teoriją.
Žmogus yra bio-socialinė-dvasinė esybė, tai yra intuicijos, sąmonės, pasąmonės, intelekto ir instinktų derinys. Poveikio technika yra užliūliuoti aukštesnįjį žmogaus „aš“, blokuoti sąmonę ir užaktyvinti instinktus. Tai bus kitoks žmogus, savanaudis, godus, žiaurus, iš esmės socialinis gyvūnas. Jei atidžiai pažvelgsite į žiniasklaidos darbą, tampa aišku, kad jie dirba nuolatiniu psicho kodavimo režimu, įkvėpdami reikiamą požiūrį. Tokios įtakos esmė yra socialinio elgesio logikos pasikeitimas. Net senovės žyniai žinojo, kad instinktai yra dešiniajame pusrutulyje, intelektas – kairėje, o intuicija ir dvasia – krūtinėje. Turime išplėšti žmones iš grėsmingos „virtualios realybės“, kurią sukuria žiniasklaida.
Pažadinti aukštesnįjį žmogaus „aš“
Tauta turi susigrąžinti visuomeninio transliuotojo kontrolę, ir iš propagandinio ruporo, LRT turėtų tapti tautą vienijančia ir edukuojančia televizija. Žmonės visuomeninio transliuotojo laidose turi gauti tokią informaciją, kuri neleistų jiems degraduoti į galvijų tipo visuomenę. Visose šalyse valstybė remia visuomeninę televiziją, padeda jai konkuruoti su komerciniais kanalais. Galų gale, tokia televizija yra skirta mažiau apsaugotiems socialiniams sluoksniams, kurie negali apsaugoti savo šeimų nuo plūstančios žemo turinio informacijos. Iki šiol radijo ir televizijos autoritetas tarp gyventojų yra didelis. Tai, kas sakoma per televiziją, tampa savotišku įstatymu.
Būtina pažadinti aukštesnįjį žmogaus „aš“ ir protą, o ne emocijas paversti veiksmų kriterijumi. Proto sferoje vyksta karas, kurį galima laimėti tik žinojimu.
Visas XX amžius toks – privertė zubrylas, mokslo pirmūnus, tikėti tuo, ko nebuvo ir per nuolatinį kalimą univerkėse to, ko nebuvo, žmonės užsihipnotizavo, užsibūrė ir dabar mums, diletantams, akis drasko, neturėdami nei gėdos, nei orumo. Tas visuotinas vertimas tikėti nebūtais dalykais – tas padebesiuose sugalvotas pseudo istorines netiesas, išgalvotos istorijos schemas ir naratyvus pavertė religija. Karo nugalėtojai po karo dezi propagandą pavertė informacija. Už netikėjimą melu žmonės buvo žiauriai bausti ir tebebaudžiami.
Humanitarai… Technikos žmonės kitokie.
Kas verčia liaudį žiūrėti TV? Patologinis prisirišimas? Užhipnotizuoti bėgančių paveikslėlių? TV yra liaudies galvojimo slopinimas (apie mąstymą net neužsimenu), manipuliacijos monstras, ypač politiniais klausimais. O reklama per TV yra gėris?
Daug ką pasako „istoriko, psichoanalitiko..” Karpavičiaus straipsnelio „kertinis” teiginys – ” nepaprastai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime atlieka informacinės priemonės, žiniasklaida, televizija, pramoginės laidos ir kino filmai. Tai panašu į psichologinį karą, kurį pralaimi žmonija.,,” Su sekančiu „psichokodiniu” klausimu -Tik klausimas kam?”..
Karpavičiaus „staigus” klausimas vietinės „Galvijų tipo visuomenės intelektualą” gali „patriotiškai užkoduoti į kitą pusę”… Klausimas yra skirtas tipiniam šiandienos „intelektualui”, kuris yra nelabai išsilavinęs, bet šiuolaikiškai „labai mokytas”(kaip šiandieninė gynybos ministrė, ar buvusi konservatorių vyriausybės teisingumo ministrė…), jų „mokytumas” pasireiškia „virtuoziniu googlinimusi”, visos „žinios” pasireiškia iš karto Google „pasigooglinus”..
Šiandieninės televizijos pramogines, „intelektualines, auklėjamąsias…” laidas, kuriose „vakarietiškai” pasimaivo vietinio „šou žvaigždės”, „pablizgina išraiškingas” akis tokie „intelektinės minties virtuozai”, kaip Jakilaitis, Tapinas… žiūri, nebent gyvenimo nematęs žalias jaunimas..
Išsilavinę 30-50 metų žmonės, jei pasižiūri taip vadinamas vietines „medijas”, tai pasižiūri tik kokias vietines „žinių” laidas tam, kad palygintų su tai, ką pasakoja Vakarų informacijos transliuotojai, sužinotų kaip ir kokiu lygiu vietinis „elitas” kvailioja.. Kaip ir iš „nėra ko daryti” dar pasižiūri per užsienio kanalus, „NetFlix”… kokius rimtesnius filmus užsienio kalba… Kaip taisyklė, minėtų žmonių, kaip ir nepragėrusių atminties vyresnės kartos žmonių…, šiuolaikinės ” galvijų tipo visuomenės kodavimai, auklėjimai, nuomonių formavimai…”, jei tai nesusiję su tiesioginiu darbu ar komentaruose panorus pasijuokti iš tokių medijų pastangų , visiškai neveikia….
Norai geri, bet viskas skamba kaip vertimas iš rusiško plėšomo kalendoriaus lapelių, su visa rusiška sintakse, stiliumi, naivumu ir „kad“ su bendratimi.
Skaitytojui: taip, jau tas rašytojo naivumas…
Būtų nekuklu vienam sau pripažinti nuopelnus dėl ŽYMIAI pagerėjusių straipsnių visom prasmėm šiame portale po griežtos kritikos autoriams ir portalo adminui, bet rezultatas akivaizdus…
Bus matyti, ar tai taps norma, bet kviečiu visus dorus lietuvius pasidžiaugti.
,,Apie muilą ir politines partijas viskas aišku…”
Apie muilą ir jo šalutinę reišmę ‘smegenų proktologijoje’ dar tik pradedame orentuotis, o apie politines partijas visada liks neaiškūs užkulisiniai interesai…
Tokį Autoriaus teiginį priimu kaip ironišką šaržą, o straipsnis geras.
Ir toliau taip aštrios minties kursu.
….
…
vis tiek nekomentuosiu,apsisikit,laisvo zodzio gurguoliai..
cenzura sugedo.
sos,cenzura.
sos