„Prisiekiu ginti Lietuvos teritorinį vientisumą...“ girdėjome iš priesaiką priimančio Prezidento lūpų, tą girdėjome iš priesaiką priimančių Seimo narių lūpų, tačiau kai per televiziją šnekėjo kandidatai į ministrus, jų programinės nuostatos rodė, kad jie pasiruošę ne tik šį, bet ir kitus Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką grindžiamus principus pažeisti.
Jie atvirai kalbėjo apie lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos statuso pakeitimą, per naujai patvirtintą vyriausybės programą siekti valstybės teritorijos federalizavimo, priimant Tautinių mažumų įstatymą.
Jau šiandien vienoje šalies teritorijos dalyje rodoma tik kitos valstybės televizinės laidos, skirtos tik išskirtinei teritorijai. Mes visi norėtume matyti tas laidas.
Dar daugiau – reikalaujama, kad šioje teritorijoje kandidatai į seniūnus mokėtų ir lenkų kalbą. Suprantama, kad renkantieji gali pasirinkti tarp mokančio ir nemokančio lenkiškai, bet išskirti tam tikrą teritoriją, kur matoma ne sava, o tik svetimos šalies televizija arba kalbos mokėjimo dalykai, taikomi tik šiai teritorijai – jau akivaizdus Konstitucijos ir duotos priesaikos pažeidimas.
Paskelbus Kovo 11-osios aktą į Lietuvoje gyvenančius kitataučius buvo kreipiamasi jau ne kaip į Tautines mažumas, o kaip į Tautines bendrijas, nežiūrint to, kad buvo paliktas sovietinis 1989 m. Tautinių mažumų įstatymas.
Jis nustojo galioti 2010 m. sausio 1 d. Panašiai nustojo galioti ir kiti sovietiniai įstatymai. Vieni dėl to, kad buvo priimti nauji, kiti todėl, kad jų nereikėjo. Nereikėjo ir Tautinių mažumų įstatymo, nes Lietuvoje nebuvo jokios kitos valstybės etninių žemų. Lietuvis neturėjo ir iki šiol neturi jokių didesnių teisių už save laikančiu rusu, baltarusiu, ukrainiečiu, lenku ar vokiečiu.
Taip, Lietuvoje yra didoka grupė piliečių save laikančiųjų lenkais, bet „…kokiai tautybei priklausyti – asmeninis apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo, todėl negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo taisyklių, atsižvelgiant į pasirinktą tautybę“ (KT 1999 m. spalio 21 d. nutarimas).
Ir nors daugelio mokslininkų nuomone šios grupės žmonės yra ne Lenkijos, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų palikuonys ir dabar yra Lietuvos piliečiai – jiems Lenkija dalina lenko kortą, kas reiškia –„ visų pirma Lenkija“. Ar žinoma, kiek tokių kortų turėtojų yra Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje?
Jeigu jau norima Lietuvos piliečio pase parašyti pavardę ne lietuviškomis raidėmis – būtina tame pačiame lape labai aiškiai parašyti lietuviškomis raidėmis tarimo transkripciją, mat vienam garsui pas mus skiriama viena raidė. Svarbu, kad paėmus tokį dokumentą asmenvardžius būtų galima tinkamai ištarti. Teisingas ištarimas taip pat yra asmens tapatumą nusakantis dalykas.
Dabar apie valstybinę kalbą, kurios siekiama atsisakyti net taksi vairuotojų tarpe. Lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Ji saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką.
Įstatymų leidėjas privalo numatyti lietuvių kalbos apsaugos priemones ir jas įgyvendinančias institucijas. Lietuvių kalba privalo būti vartojama visose viešojo aptarnavimo srityse, įstaigose, savivaldybėse. Įmonės ir organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. Kitose gyvenimo srityse asmenys gali nevaržomai vartoti kitas kalbas.
Asmens tautybė negali būti pagrindas reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Visi Lietuvos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei lietuvių nacijai, ar būtų kitokios etninės kilmės, pagal Konstituciją yra lygūs, taigi negalima teikti jiems privilegijų dėl jų etninės kilmės.
Tautinėms bendrijoms (diasporoms) veikti pas mus jokių trukdžių nėra. Kita vertus, kitokios etninės kilmės piliečiai per valstybinės kalbos mokėjimą turi integruotis į pilietinę Lietuvos visuomenę, tuo tarpu lenkų ar rusų kalbos Lietuvoje yra atneštinės.
Deja matome, kad žemesniais, negu Konstitucija, teisės aktais, ar vyriausybės programomis, bandoma siekti pakeisti konstitucine santvarka pagrįstus principus.
Pavyzdžiui, priėmus siūlomą Tautinių mažumų įstatymą Lietuva oficialiai pripažintų, kad valdo kitoms tautoms priklausomas etnines žemes. Ar suprantame, kur tas nuvestų? Ar patys norime sukurti savą Padniestrę, Donbasą?
Tikrai taip. Seinai ir Suvalkai nepamiršti. Tą privalome kartoti nuolatos.
Ypatingai svarbūs autoriaus žodžiai: „priėmus siūlomą Tautinių mažumų įstatymą Lietuva oficialiai pripažintų, kad valdo kitoms tautoms priklausomas etnines žemes.” Būtų absurdiška, tuo labiau, kad visos kaimyninės šalys, išskyrus Latviją, turi lietuvių etninių žemių ir netgi kažkiek išlikusių nenutautintų lietuvių. Vieno iš šiuolaikinės Lietuvos Konstitucijos tėvų A. Rasimo perspėjimas, kad tai gali nuvesti į Padiestrės ar panašią situaciją daugiau negu rimtas.
Beje, teisė į savo valstybę su visais jos atributais taip pat yra žmogaus teisė.
„… saugo … integruoja … užtikrina…” yra autoriaus dogma. Oficiali kalba, bet puikiai tarnavo ir kitoms ideologijoms ir okupaciniams.režimams, nacių ar sovietų.
Visos Lietuvos valdzios po nepriklausomybes atstatymo negyne lietuviu tatiskumo daugumoje prievarta sulenkinto Vilniaus krasto to pasekoje dabar is esmes jau pasiekta tai ko norejo autonominikai,lenkiska savivalda lenku kalbos ivedimas viesajame gyvenime.Esant Europos sajungoje bendroje valstybeje su Lenkija ir kitomis salimis ,Lenkijai atsiranda galimybeVilnijoje pasiekti ekonomini tad ir kulturini dominavima ir to krasto perejima Lenkijos kontrolej .Lietuvos valdzios nieko nedare ten lietuvybei atgaivinti o priesingai-lenkiskumui sustiprinti .O kokia buvo sudaryta sutaris su Lenkija -nepazymeta kad Lenkija jega atplese Vilniaus krasta ir Seinu Suvalku krasta dali Vilniaus krasto ”draugas Stalinas” atemes is lenku grazino Lietuvai,o Seinu ,Suvalku krastas lenku 1920m okupuotas liko lenku valdziojeir baigiamas lenkinti .lietuviu kariu kapai zuvusiu ginant Seinus niekinami.Kai dabar musu prezidento pirmas vizitas buvo i Lenkija ,tikejausi kad bus svarstmas klausimas del Seinu, Suvalku krasto politinio statuso deja apie tai nieko negirdejau.Dabar as matau masines demostracijas Lnkijoje su sukiais-”Lvov i Wilno pamietam”tai gal ir mums reiketu-Seinus ir Suvalkus prisimenam.