Vėliau nei įprastai prasidėjęs 104-asis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezonas kupinas įvykių: pasak laikinai teatro vadovo pareigas einančio Audrius Kundroto, per tris mėnesius pristatytos net keturios premjeros. Tai rodo kolektyvo aktyvumą, o žiūrovų gausa – premjerų sėkmę. Vadovas pasakoja, ką reiškia laiku joms pasiruošti ir kokia toji teatro gyvenimo rutina.
„Pastarieji mėnesiai buvo labai intensyvūs. Ne tik todėl, kad dėl rekonstrukcijos darbų sezonas prasidėjo vėliau, bet ir todėl, kad teatras jau pristatė dvi operos premjeras (viena iš jų – LNOBT ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro bendras pastatymas), vieną naują baletą, o netrukus laukia dar viena šio sezono operos premjera“, – sausio 26-ąją pristatomas „Hofmano istorijas“ akcentuoja A. Kundrotas.
Paskutinė sezono premjera – baletas „Parkas“ – žiūrovų lauks birželį.
Spektakliai tik sudėtingėja
Toks teatro gyvenimo ritmas – neįprastas. Per itin trumpą laiką pasikeičia ne tik spektakliai, kūrybinės komandos, jų skiriamos užduotys kolektyvams, bet ir scenografijos paruošimo darbai. O technologiniai sprendimai, pasak vadovo, tik sudėtingėja.
„Šį sezoną pradėjome su didelės sėkmės sulaukusia Gedimino Šeduikio režisuota „Aida“. Scenoje skraidantys dronai, judančios gigantiškos kolonos, baseinas, šimto žmonių kolektyvas – tai sprendimai, kurie prilygsta pasaulio operos scenų galimybėms. Labai didžiuojamės, kad nenusileidžiame joms ir galime įgyvendinti kūrybinius sprendimus europiniu lygmeniu“, – apie spektaklį pasakoja A. Kundrotas.
Tačiau vieno tokio spektaklio scenografijos paruošimas gali užtrukti net keletą parų: „Nepamirškime, kad tiek pat laiko prireikia ir jį išmontuoti, išvežti scenografiją į sandėlius bei paimti kito repertuaro rekvizitą. Tam turime net kelias darbuotojų pamainas“, – teatro gyvenimo subtilybes atskleidžia vadovas.
Scenos užimtumas – visą sezoną
Kol scenoje vyksta spektaklių (de)montavimo darbai, jokia kita veikla joje vykti negali. Todėl repertuaras iš anksto kruopščiai planuojamas taip, kad būtų išnaudotos visos salės galimybės, o žiūrovai galėtų pamatyti kuo daugiau spektaklių.
„Kaip žinia, teatro darbo savaitė trunka šešias dienas. Pirmadieniais, kol meno kolektyvai ilsisi, salėje vyksta techniniai mechanizmų patikros darbai. Taip scena maksimaliai įdarbinama kasdien. Nėra dienos, kuomet joje kažkas nevyktų. Jeigu tai nėra repertuare matomas renginys, vadinasi, vyksta pasiruošimas. Prieš premjerą jis gali trukti ir keletą savaičių. Kalbant apie repertuarinius spektaklius, net ir juos atkurti, atstatyti užtrunka“, – pasakoja A. Kundrotas.
Gausus žiūrovų lankomumas
Repertuaro sudarymui ir spektaklių kiekiui įtakos turi ne tik techniniai darbai, žmogiškieji ištekliai, bet ir susitarimai su spektaklių kūrybinėmis grupėmis, žiūrovų simpatijos. Kai kurių pamėgtų darbų tenka laukti ir keletą metų, nes tuo metu jie keliauja aplink pasaulį, o jiems grįžus į repertuarą, bilietai neretai išgraibstomi likus pusmečiui iki renginio.
„Pirmieji bilietų pardavimai kitam sezonui pradedami dar Vilniaus knygų mugėje. Pastebime, kad žiūrovai planuoja savo apsilankymus teatre iš anksto. Džiugu ir tai, jog bilietų paklausa rodo, jog publikai aktuali ir įdomi kūrybinė teatro linija. Dėliodami repertuarą, atsižvelgiame į viską: technines pastatymo galimybes, žiūrovų susidomėjimą, turinį ir susitarimus su užsienio partneriais. Teatro gyvenimas išties aktyvus“, – teigia vadovas.
Kaip sako A. Kundrotas, bendrų pastatymų, tokių kaip „Turandot“, „Madam Baterflai“, „Faustas“, „Bohema“ ar „Dievo avinėlis“, susitarimai riboja jų parodymų skaičių. Po sutarto laiko tokie spektakliai neretai išvežami į užsienį ir sugrįžta tik po keleto metų. Todėl žiūrovai raginami nedelsti susipažinti su kitų metų repertuaru, kuris bus pristatytas artėjančios Vilniaus knygų mugės metu.