Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras keičia savo repertuarą, atsisakydamas rusų kompozitorių kūrinių. Vasario 10, 11 ir 14 dienomis vietoj Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ bus rodomas baletas „Barbora Radvilaitė“, o vasario 23, 24 ir 25 dienomis vietoj vienaveiksmių baletų diptiko, kuriame turėjo skambėti Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ – baletas „Procesas“.
Abu baletai, kurie pakeis atsisakytuosius spektaklius, yra didelio publikos pripažinimo sulaukę nacionaliniai scenos kūriniai. Choreografės Anželikos Cholinos baletas „Barbora Radvilaitė“ sėkmingai rodomas jau dvyliktą sezoną – nuo 2011 m. pavasario, ir bilietų į šį pastatymą iki šiol sunku gauti. Baleto, kuriame skamba Stasio Vainiūno, Arvydo Malcio ir kitų kompozitorių muzika, scenografiją sukūrė dailininkas Marijus Jacovskis, šokėjų kostiumus – Juozas Statkevičius. Būtent už raiškią muzikinę kompoziciją, vizualumą bei jaudinančią Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istoriją, perteiktą visiems suprantama plastikos kalba, žiūrovai ir pamilo šį vaidinimą.
Debiutinį choreografo Martyno Rimeikio pilno metro spektaklį „Procesas“ publika pirmąkart išvydo 2017 m. gruodį. Netrukus pastatymas buvo apdovanotas dviem „Auksiniais scenos kryžiais“, kuriuos atsiėmė M. Rimeikis ir baleto muzikinę kompoziciją parengęs kompozitorius Mindaugas Urbaitis. Scenografiją baletui garsiojo Franzo Kafkos romano „Procesas“ motyvais sukūrė M. Jacovskis, kostiumus – Jurgita Jankutė. Bendras lietuvių kūrybinės komandos darbas sulaukė ir tarptautinių įvertinimų: baletas „Procesas“ buvo pakviestas į gastroles Lenkijoje ir Čekijoje, o 2019 m. būtent jis tapo pirmuoju Lietuvos teatrų spektakliu, kurio vaizdo įrašą į savo programą priėmė visame pasaulyje stebimas Prancūzijos „Mezzo“ TV kanalas.
„Atsiprašome žiūrovų, kurie iš anksto pirko bilietus į vieną baleto spektaklį, o atėję pamatys kitą. Tačiau LNOBT nusprendė laikytis Kultūros ministerijos rekomendacijos ir laikinai, iki karo veiksmų Ukrainoje pabaigos, susilaikyti nuo rusų autorių kūrinių viešų pristatymų, nes kultūra Rusijoje pernelyg glaudžiai siejama su agresyvia šios šalies politika.
To, kreipdamasis į pasaulio kultūros bendruomenę, prašė ir Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka. Tikimės, kad LNOBT žiūrovai supras geopolitinę situaciją ir palaikys mūsų sprendimą, tuo labiau, kad vietoj atsisakomų kūrinių rodysime publikos itin mėgiamus baletus“, – teigia LNOBT meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė.
Manau, labai teisingas sprendimas. Mes galime apsieiti ir be fašistinės Rusijos meno, nes jie ir meną naudoja savo nešvariems politiniams tikslams. O šiaip tai tas visas vadinamas rusų menas yra ne kas kita, kaip tik žydų sukurtas menas. Tai beveik neturi nieko bendro su rusišku menu. Rusai, praktiškai beveik nieko nesukūrę, tik tuo naudojasi. Yra pasaulyje daug meno ir be to. Nuo visko, kas yra rusiška turėtume atsiriboti bent jau iki tol, kol nebus sunaikinta fašistinė Rusijos imperija. Rusai turi pagaliau suprasti, kad jei jie naikina kitus, tai gali būti naikinami ir jie. O visapusiškas jų ignoravimas tai ir gali tapti prielaida tokiam supratimui atsirasti.