2025-01-16, Ketvirtadienis
Naujienlaiškis

LRT paslaptys: įspūdingi paskatinimai vadovams, nelegalus darbas ir raginimai klastoti dokumentus?

Mokesčių mokėtojų išlaikomo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovai galimai pažeidinėja teisės aktus, darbuotojų teises, meluoja ir pelnosi kitų sąskaita – tą sako patys darbuotojai.

Anot jų, vadovai gauna dešimtis tūkstančių eurų priedus pažeisdami galiojančią tvarką ir susitarimus su profesine sąjunga. Be to, šaltinių teigimu, vadovai esą nelegaliai įdarbina dalį LRT darbuotojų ir ragina klastoti dokumentus.

LRT tikina, kad vadovaujasi teisės aktais, tačiau kai ką nutyli. Portalas tv3.lt bendravo su keliais tarpusavyje nesusijusiais esamais ir buvusiais LRT darbuotojais, dirbančiais ar dirbusiais skirtinguose šios viešosios įstaigos padaliniuose. Jų teigimu, LRT itin suvešėjo blogybės, kai nacionaliniam transliuotojui pradėjo vadovauti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir jos pasikviesti kiti vadovai.

Darbuotojai pateikė daugybę jų teiginius paremiančios informacijos – įvairių dokumentų, susirašinėjimų ir kt. Baimindamiesi dėl darbo vietos ir teisinių pasekmių, informaciją pateikę šaltiniai prašė neatskleisti tapatybės ir garantuoti, kad iš publikacijos jų nebus įmanoma atpažinti.

Darbo užmokesčio politika – paslaptis?

Darbo kodeksas numato, kad 20 ir daugiau darbuotojų turinčiose darbovietėse turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema. Prieš ją tvirtinant ar keičiant turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai, priedų ir priemokų skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Apie LRT vadovybės darbo užkulisius prabilę darbuotojai visi kaip vienas tikina: nors generalinės direktorės įsakymu įstaigoje yra patvirtinta atlygio politika, nei ją rengiant, nei tvirtinant ar vėliau ne kartą keičiant, darbuotojai apie tai nebuvo informuojami ir su jais nebuvo konsultuotasi.

„Išsamiai su dokumentu, jo priedais ir pakeitimais yra susipažinę tik keli žmonės. Jį kuriant, kiek teko girdėti, konsultantai teikė vienus pasiūlymus, tačiau galiausiai direktorė ir kai kurių padalinių vadovai tiesiog pasitvarkė taip, kaip jiems buvo patogu.

Apie normalų konsultavimąsi su darbuotojais iš viso nebuvo jokios kalbos“, – pasakojo vienas iš prabilusių darbuotojų. Anot jo, kad LRT atlygio politika yra neskaidri, geriausiai įrodo jos priede numatyti skirtingų pareigybių atlyginimų rėžiai.

Pagal politiką, jos darbuotojų pareiginis atlygis nustatomas vadovaujantis kompanijos „Korn Ferry“ arba jų atstovų teikiamais rinkos duomenimis. Tiksliau, analogiškų pareigybių atlyginimų mediana kitose panašiose įmonėse.

Mediana skiriasi nuo aritmetinio vidurkio, ji reiškia vidurinį sekos skaičių. Pvz., jei trys darbuotojai uždirba 500, 1000 ir 2000 eurų, tai jų atlyginimų mediana būtų 1000 eurų (vidurkis būtų 1167 eurai).

Pagal atlygio politiką konkrečiam LRT darbuotojui galima skirti nuo 80 proc. iki 140 proc. politikos priede nurodytos medianos dydžio algą. Pavyzdžiui, pagal pirminį politikos priedą generalinio direktoriaus pareiginės algos mediana neatskaičius mokesčių buvo 8812 eurai (taigi algos ribos – maždaug nuo 7050 iki 12337 eurų), o jo pavaduotojo gerokai didesnė – 9849 eurai (ribos – nuo 7879 iki 13789 eurų).

„Jūs kur nors matėte, kad įmonės ar įstaigos vadovas, nešantis visą teisinę atsakomybę už jos veiklą, uždirbtų mažiau nei jo pavaduotojas, kuris jau pagal apibrėžimą yra žemesnio rango darbuotojas?

Tokių keistybių dokumente yra ir daugiau“, – aiškino tv3.lt šaltinis. Mažiausiai LRT uždirba vairuotojai, statybininkai, staliai, siuvėjai, apšvietėjai, kurių alga – 915–994 eurai. Tai yra maždaug 10 kartų mažiau nei uždirba generalinės direktorės pavaduotojas.

Be kita ko, LRT darbuotojų teigimu, įstaigoje nėra Darbo tarybos, nors ji yra privaloma, jeigu įstaigoje veikianti profsąjunga neatstovauja daugiau kaip trečdaliui viso kolektyvo.

Elektroniniu paštu atsiųstame komentare LRT teigia, kad darbuotojai su atlygio politika neva yra supažindinami ir ji yra „prieinama kaip tą ir numato teisės aktai“. Be to, esą politikos pokyčiai derinami su profesine sąjunga. Ji atseit nurodžiusi turinti pakankamai narių, kad nebūtų kuriama darbo taryba.

Dėl įspūdingų sumų įtaria pažeidimą

Kalbinti LRT darbuotojai dažnai skundėsi ir tuo, kad aukščiausia vadovybė ir padalinių vadovai visiškai selektyviai sprendžia, kam, kada, kokie priedai ar premijos bus paskirtos. „Jas dažniausiai gauna tik M. Garbačiauskaitės-Budrienės ar jos favoritų valia įdarbinti nauji žmonės.

Daugiau ar geriau dirbantys senbuviai jaučiasi diskriminuojami. Jei tik kas dėl to paprieštarauja ar pakritikuoja panašias neteisybes, užsitraukia nemalonę ir anksčiau ar vėliau netenka darbo“, – tikino vienas pašnekovas.

Anot jo, šias tendencijas geriausiai iliustruoja, kaip generalinė direktorė dalija pinigus departamentų vadovams. LRT finansinėje ataskaitoje skelbė, kad per praėjusius metus kai kurie vadovai uždirbo kur kas daugiau nei šalies prezidentas.

Pvz., Interneto departamento vadovas Ričardas Baltaduonis – 121,6 tūkst. eurų, Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel – 99,4 tūkst. eurų. „Negana to, šių metų pradžioje LRT Taryba ne tik skyrė generalinei direktorei jos vieno mėnesio algos dydžio priedą, bet ir „rekomendavo“ paskatinti kitus administracijos vadovus neįvardydama tam leistinos sumos.

Daugiau kaip 30 tūkst. eurų direktorė skyrė penkiems vadovams, kurie ir taip uždirba daugiausiai“, – pasakojo darbuotojas. Jo nuomone, generalinė direktorė taip pažeidė pačios patvirtintą ir paskatinimo skyrimo metu galiojusią LRT atlygio politiką. Joje numatyta, kad darbuotojams gali būti skirti 5–10 proc. pareiginio atlygio neviršijantys priedai ir 50 proc. atlygio neviršijančios premijos.

Tačiau pažeidžiant šią tvarką penkiems minėtiems vadovams išmokėtos nuo 100 iki 181 proc. jų įprastinės algos dydžio premijos. Daugiausia – 9333 eurai R. Baltaduoniui ir 7644 eurai T. Rytel.

„Sodros“ duomenimis, vidutinis LRT darbuotojų darbo užmokestis praėjusį gruodį buvo pakilęs iki 2527 eurų neatskaičius mokesčių. Tai yra maždaug 28 proc., arba 560 eurų daugiau nei ankstesnį ar vėlesnį mėnesį. Taigi keliems vadovams išmokėtos premijos maždaug nuo 3 iki 6 kartų buvo didesnės už visų darbuotojų algų padidėjimą.

LRT neatsakė, kodėl vadovams buvo skirtos didesnės premijos (esą tai yra asmens duomenys), negu buvo galima skirti pagal galiojusią tvarką, kodėl dažniau skatinami nauji darbuotojai, kokia dalis darbuotojų buvo paskatinti. Tačiau nurodė, kad priedai skiriami už atliktas svarbias užduotis, už papildomą darbą, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomą funkcijų (pareigų) vykdymą, kt.

Kalba apie nelegalų darbą ir dokumentų klastojimą

LRT, kaip ir kitose žiniasklaidos priemonėse, yra daug kūrybinio darbo. Neretai tokiam darbui sudaromos autorinės sutartys. Pagal jas autorius savarankiškai, savo priemonėmis ir jam patogiu metu sukuria tam tikrą kūrinį ir jį perduoda užsakovui. „Tačiau daugybė darbuotojų LRT dirba pagal autorines sutartis, nors visiškai aišku, kad su jais turėtų būti sudarytos paprastos darbo sutartys. Tiesiog vadovams taip patogiau.

Iš kitos pusės, „autorininkų“ sąskaita sutaupoma pinigų, kuriuos galima skirti kitiems dalykams. Be to, kada nori, tokiu žmogumi galima atsikratyti, jeigu tik jis kuo nors neįtiko“, – kalbėjo LRT darbuotojas.

Iš tiesų, kitaip nei dirbant pagal darbo sutartį, autorinė sutartis žmogui nesuteikia daugelio garantijų. Pavyzdžiui, jis negali sukaupti mokamų kasmetinių atostogų. Jam negalioja jokie Darbo kodekse įtvirtinti draudimai atleisti iš darbo, išeitinės išmokos ir kt.

Pagal įstatymą nelegaliu laikomas toks darbas, kai darbdavys su darbuotoju nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša „Sodrai“ apie jo priėmimą. Sudarant autorinę sutartį to daryti nereikia.

Sprendžiant iš tv3.lt redakcijai perduotų kai kurių LRT vadovų elektroninių laiškų, ne vienas ir ne du darbuotojai šiemet realiai įstaigoje įsidarbino, tačiau algą gauna tik pagal autorinę sutartį.

Pavyzdžiui, viename iš laiškų tokiam darbuotojui, įdarbintam pagal autorinę sutartį, vadovas prašo skirti darbovietės nešiojamą kompiuterį suteikiant prieigas prie sistemų, nurodoma, kuriame kabinete dirbs tas darbuotojas, tačiau tuo pačiu paveda perduotą turtą užrašyti materialiai atsakingam to padalinio asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Žmogus (t.y. įdarbinamas žmogus, – aut. past.) gaus autorinį atlyginimą, tad viską forminame ant Mindaugo (t.y. kito darbuotojo)“, – viename iš tokių laiškų kolegas iš IT skyriaus ragina minėtas Interneto departamento vadovas R. Baltaduonis.

Apie kitą darbuotoją kolegos informuojami, kad ji „pas mus jau kokius metus dirba pagal autorinę sutartį, dabar ją „įetatiname“, jai atitenka (nurodomas kitos darbuotojos vardas ir pavardė, – aut. past) etatas (reikia panaikinti redaktoriaus etatą ir įsteigti žurnalisto).

Kompiuterį ir kitas darbo priemones turi.“ Apie dar vieną darbuotoją kolegoms rašoma, kad jai „lyg ir nieko nereikia, nes ji dabartinė autorinė. Bet vis tiek siunčiu „žiniai“.

Tai ne tik parodo, kad LRT vadovai galimai nelegaliai įdarbina darbuotojus, bet ir ragina pavaldinius klastoti dokumentus – tai yra formaliai perduoti naudoti darbovietės turtą žinomai kitam asmeniui, o ne realiam turto naudotojui.

„Kiek žinau, šis klausimas buvo ne kartą keltas vadovams. Juolab, kad pasitaikė atvejų, kai taip fiktyviai perduoti kompiuteriai, kita įranga pasikeitus darbuotojams tiesiog dingdavo…

Daugiau ČIA

5 KOMENTARAI

  1. LRT darbuotojų atlygio politika turi nustatyti ne pati valdovė, o jos darbdavys, t.y. visuomenė, jei nori, kad būtų visuomeninis transliuotojas, o ne mafiozinių struktūrų ruporas! O kalčiausi visi tylieji visuomenės nariai, kuriems per sovietmetį ir 30 metų possovietmetį buvo įvarytas nepilnavertiškumo kompleksas! Ir šiuo metu yra jėgų tiek Lietuvos viduje, tiek išorėje, kurie negaili nešvarių pinigų, kad ir toliau kaltų silpniesiems tą prakeiktą nepilnavertiškumo kompleksą!

  2. Tiesiog keista, kad LRT- Valstybė Valstybėje, kurios siautėjimo niekaip nepavyksta „pastatyti į vietą”.

    • Tikrai, kur ta garsioji mokesčių mokėtojų išlaikoma Valstybės kontrolė, kuri privalėtų tokias „firmeles” demaskuoti ir pateikti pasiūlymus, kaip jas „pastatyti į vietą”!

  3. Kam reikalinga tokia vyriausybè ir aplamai iškastruota valdžia,jeigu neranda priemonių sutvarkyti,akivaizdžiai piktnaudžiaujančia konservatorių irštvą.Bijau,kad pasikeis mano nuomonè valstiečių atžvilgiu.

    • Matot, žurnaliūgos priskiriamos prie 4-tosios valdžios ir gali apdrabstyti kiekvieną Vyriausybę, kiekvieną valdžia, todėl dabartinė valdžia, turbūt, laikosi principo „neliesk šūdo, bo smirdės!”

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Jonas Jasaitis. Vėjarodės. Ar galima susitarti? Kuo pasitikėti?

„Pozicijos“ skaitytojams pateikiame ištraukas iš spaudai rengiamos publicistikos rinktinės „Piliečio pozicija“, II dalies. Šios apžvalgos buvo paskelbtos prieš...

Valensijos dešiniojo jaunimo lyderis: „Jauni žmonės Valensijoje parodė, kad „stiklinė karta“ gali tapti „plienine karta“

Pablo González Gasca yra gerai žinomas kaip Ispanijos patriotinės jaunimo organizacijos „Revuelta“ viešasis veidas. Ši jaunimo asociacija išgarsėjo...

Krescencijus Stoškus. Gal Kondratovičius su valstybine kalba iš viso mažai turėjo reikalų

Šio ryto „Aktualioji studija“ (LRT): pokalbis su Vidaus reikalų ministru V. Kondratovičiumi, kurio tėvai ir seneliai gyveno Lietuvoje,...

Tokius veiksmus galima traktuoti kaip svetimųjų inspiruotą priešišką mūsų šaliai veiklą

Sausio 12 d. paminėjome Vyčio apygardos partizanų mūšio su sovietų okupantais ir kario savanorio plk. Juozo Krikštaponio, Lietuvos...