Olava Strikulienė
Nuo gegužės 20 d. visuomeninio transliuotojo „Lietuvos radijas ir televizija“ taryboje darbą pradėjo trys nauji nariai. Lietuvos Vyskupų Konferencijos deleguotą Darių Chmieliauską pakeitė profesorė Irena Vaišvilaitė, profesorę Viliją Targamadzę pakeitė Lietuvos švietimo tarybos deleguotas Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka, o vietoj Lietuvos meno kūrėjų asociacijos atstovo Kornelijaus Platelio matysime režisierių Arūną Matelį. Tiksliau, nelabai matysime, nes visuomeninis transliuotojas, kurį kontroliuoja 6 metams paskirta 12-os asmenų taryba, viešumo vengia. Kodėl?
Žmonės kasdien girdi visuomeninį radiją. Visuomeninės televizijos kanalai taip pat pilni vaizdų bei garsų. Tačiau, nors visuomeninis transliuotojas išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais, joks eilinis mokėtojas, žvilgtelėjęs į LRT pernykštes metines finansines ataskaitas, neras jokių duomenų, kiek visuomeninis transliuotojas užsidirbo pinigų reklamuodamas trejus rinkimus. Savivaldybių tarybų, šalies prezidento ir Europos parlamento.
Nors LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė skelbė, jog LRT atsisakė politinės ir komercinės reklamos, rinkimų debatai vis vien buvo transliuojami per visuomeninį radiją ir TV.
Lietuvos piliečiai gali laisvai naršyti, palyginti Finansų ministerijos metines ataskaitas, valstybės biudžetą. Tačiau LRT viešai pateikia tik finansavimo eilutę „Iš kitų šaltinių“. Pavyzdžiui, ataskaitoje jau po savivaldybių rinkimų, kovo 31 d., skelbė, kad iš kitų šaltinių gavo 49 423 Eur. Kiek tuose šaliniuose esama partijų – neaišku. Todėl, jei visuomeniškas žmogus norėtų sužinoti, kiek pinigų įplaukė į LRT iš politinių partijų, būtų gūdi paslaptis. Suprantu, kad komercinių paslapčių neskelbia privatus kapitalas. Bet ko taip baidosi visuomeninis transliuotojas?
Globoja kelios partijos
Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. valstybės metiniame biudžete viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ buvo numatyta asignuoti 46 306 tūkst. Eur. Daugiau nei pernai. Tada buvo skirta 41 649 tūkst. Eur. O kaip sušelpia partijos?
Žurnalistė Vilma Danauskienė „Delfi“ straipsnyje „Politikų reklama LRT: dvi partijos sunešė kone visą politinės reklamos biudžetą“ (2019 liepos 23 d.) teigė, kad partijos LRT sąskaitą papildė daugiau nei 115 tūkst. Eur ir 78 proc. šios sumos LRT gavo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKDP) ir Lietuvos socialdemokratų partijų (LSDP).
Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktose partijų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitose už 2019 m. partijos nelinkusios detalizuoti, kur leido politinėms kampanijomis skirtus mokesčių mokėtojų pinigus.
Socdemai tik paskelbė, jog rinkimams į Europos Parlamentą reklamuoti išleido 141 253 Eur, o Tėvynės sąjunga šiai politinei kampanijai skyrė 79 596 Eur. Savivaldybių rinkimų politinė kampanija socdemams kainavo 55 602 Eur, o konservatoriams – 165 625 Eur.
Kadangi Ingrida Šimonytė ėjo į prezidento rinkimus kaip nepartinė kandidatė, konservatoriai savo finansinėje ataskaitoje rodo, kad jiems prezidento rinkimų politinė kampanija nė kiek nekainavo. O šit socdemams – net 585 tūkst. Eur. Kaip bebūtų, abiejų politinių partijų išlaidos per tris rinkimų kampanijas, vykusias 2019 m., buvo didžiulės. Ir jų didžioji dalis nusėdo pas visuomeninį transliuotoją?
Tad kyla retorinis klausimas – koks klientas LRT simpatiškesnis? Ar tas, kuris davė daug politinės reklamos užsakymų, ar nesisteminė, neturtinga partija?
Atrodytų, kas čia blogo. Mokesčių mokėtojai iš pradžių davė pinigų partijoms, o partijos „nutransliavo“ dalį pinigų visuomeniniam kanalui. Komercinės televizijos skelbia politinės reklamos įkainius. Pvz., vienas komercinis TV kanalas šiemet už 1 sekundę politinės reklamos ketina imti iki 5,81 Eur (įskaitant PVM). LRT įkainių neskelbia, nes juk reklamos atsisakė.
Politinės simpatijos
Bet politinės simpatijos yra visai kas kita. Pvz., vienas iš LRT tarybos narių – verslininkas Tomas Balžekas, deleguotas prezidentūros, yra ir UAB „Media bitės“ generalinis direktorius. Ši bendrovė leidžia ir blizgų savaitinį žurnalą „Žmonės“, kuriame aprašinėjami vos ne visi Austėjos ir Gabrieliaus Landsbergių, jų giminaičių Medeinos ir Liudviko Andriulių šeimų svarbūs įvykiai. Pradedant vaikų auginimu, vestuvėmis, kelionėmis, gedulu ir t.t. Retorinis klausimas – atspėkite, kiek kartų šis blizgus, liberalus žurnalas kalbino „valstiečių“ ar „socialdarbiečių“ simpatikus?
Kiti trys prezidentūros deleguoti LRT nariai taip pat, matyt, artimesni ne Seimo valdantiesiems ir Vyriausybei, bet Gitanui Nausėdai ir Seimo opozicijai? Antraip LRT Tyrimų skyriui kažin ar būtų patikėta paviešinti painią susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus tėvų namo rekonstrukcijos istoriją.
Istorija iki šiol paini. Jau vien todėl, kad apie namo rekonstrukciją prabilo žmogus, kurio buvęs studentas – Darius Kuliešius, prezidentūroje dirbantis Nacionalinio saugumo grupės patarėju, dirbęs Susisiekimo ministerijoje ir AB Lietuvos paštas valdyboje. Tai yra J.Narkevičiaus triuškinimo klausimu galimai suinteresuotas asmuo? Gal net su buvusiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu?
Įsitaisė kumštį
Grįžtame į 2018-uosius, kad užfiksuotume dar vieną sutapimą. 2018 m. balandį LRT vadovo konkursą laimi M.Garbačiauskaitė-Budrienė. 2018 m. Seimas įsteigia laikinąją „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus vadovaujamą komisiją LRT veiklai tirti.
2018 m. gegužę LRT tarybai ima vadovauti žurnalistas, rašytojas Leonas Gadeikis. Anot apžvalgininko Vladimiro Laučiaus, šeimomis draugaujantis su asmeniu, kuris dirba konservatorių frakcijoje Seime.
2018 m. LRT įsteigia Tyrimų skyrių. Kaip galimą kumštį prieš priešus? Kad priešai baidytųsi, jog ant jų bus užsiundytas tyrimas? Galbūt. Viena aišku, jog jei „valstiečiai“ užsimojo LRT veiklą tirti, vadinasi, LRT ir jos tarybos nariai nebuvo jiems nei palankūs, nei parankūs. Kas gi savus Seimo laikinosiose komisijose galabytų? Ir kas gi savus su LRT tyrimais dorotų, kaip dabar dorojamas susisiekimo ministras J.Narkevičius?
Penkiese prieš vieną blogietį
O gal vis dėlto jokios politinės priešpriešos nėra? Visuomeninis transliuotojas nėra tapęs Seimo opozicinių partijų ruporu? Vienodai atstovauja ir valdantiesiems, o visa kita – tik sąmokslo teorijos.
Tačiau pažiūrėkime, kokie asmenys kviečiami į TV forumus. Diskutuojant dėl ekologinio užterštumo, valdantiesiems atstovavo tik ministras Kęstutis Mažeika. O jam oponavo buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, konservatorių sąraše ketinantis eiti į Seimą. Kiti K.Mažeikos priešininkai – Seimo liberalas, Klaipėdos visuomenininkė, palaikanti liberalą, dar viena visuomenininkė, gelbėjanti gamtą. Ir politiškai neutralus verslo atstovas. Jėgų santykis visiškai nepalankus „valstiečiui“.
Kitas TV forumas – apie premjero ataskaitą. Premjeras Saulius Skvernelis buvo kviestas, bet neatvyko. Ir gerai pasielgė, nes liberalams, konservatoriams ir socialdemokratams prijaučiantys pašnekovai būtų jį apkramtę.
Tiesa, negalima teigti, jog TV forumas „valstiečių“ visai nekviečia. „Valstiečiams“ kartais atstovauja Agnė Širinskienė. Iki šiol pasisako ir buvęs S.Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas. Bet pakalba, pavyzdžiui, apie Aurelijų Verygą taip, kad ir opozicija geriau sukritikuoti neįstengtų.
TV forume apie politikų moralę bei etiką – vėlgi vieniša stovi A.Širinskienė, o jai oponuoja liberalas, socdemas, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja ir du žurnalistai. Vėlgi jėgos nelygios.
Tad žmonėms pagrįstai kyla klausimas, ar visuomeninis transliuotojas dirba visuomenei? Gal dirba tik tam tikrai visuomenės daliai, už visų mokesčių mokėtojų pinigus?
Vertinimai
2020 m. gegužės 7 d. Seimas daugumos balsais įsteigė prie LRT tris komitetus. Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio. Kaip šį įstatymą įvertino opozicija? Gal labai patiko?
Konservatorius Mantas ADOMĖNAS: „Jis (įstatymas – red. past.) atsirado iš pastangų įvesti politinę kontrolę LRT. Laimei, darbo grupėje pavyko tas pastangas užgesinti. Kitaip tariant, pavyko išrauti geluonį, kuris buvo pirminis to politinio užvaldymo tikslas. Galutinis rezultatas yra geras, bet jis gimsta iš paskatų, kurios, deja, liudija visą šią kadenciją besitęsiančias pastangas užvaldyti LRT.“
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė ARMONAITĖ: „Kažkam pasirodė, kad LRT, nacionalinis transliuotojas, turi tapti vos ne Seimo TV. Visa ši aura, kuri siejo šio įstatymo gimimo ištakas demokratinėje valstybėje, yra apnuodyta.“
Kad LRT yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ruporas akivaizdu,
Juk per paskutiniuosius rinkimus į seimą liaudis NE TUOS IŠRINKO!!!
6:00 – Sveiki, jeigu dar gyvi.
7:00 – Labas rytas, Lietuva. Rusai puola!
8:00 – Svarbus pranešimas. Suįžūlėjusi Rusija atsakė į mūsų demokratiškas sankcijas – sūrio nebeperka.
9:00 – Ramanausko-Užkalnio žinios. 18+
10:00 – Rytų Europos pornostudijų centro įžvalgos „Anal‘itika“.
11:00 – Labai nuobodi laikraščių apžvalga „Putinas kaltas dėl visko pasaulyje“.
12:00 – Himnas, snargliai,ašaros, miško broliai vis dar bunkeryje – duokite pinigų.
13:00 – Karinė programa. Lietuvos kreiseris „Aukštaitis“ pervadintas į „Š…“ (kad nenuskęstų).
14:00 – Tapino laida – pinigų nėra, bet jeigu atimti iš visų Lietuvos ubagų terbas, keli liberalai galėtų pasistatyti po pilį.
15:00 – Vaikams. Kasparas apie dėdulę Vytuką, žiaurius sovietus ir nepriklausomybę.
16:00 – Laida „Sveikata” . Linkevičius: „Rusų kalba man sukelia analinius skausmus”.
17:00 – Kriminalinės naujienos. Tiesioginė transliacija iš Seimo.
18:00 – Greitos močiutės paskolos. Imi vieną, o gražini penkias ir savo namus. Tegyvuoja laisvė!
19:00 – Istorijos paslaptys. Rusija skolinga Lietuvai 100500 milijardų.
20:00 – Labanakt , vaikučiai. Pasaką jums paseks dėdė Ūsas.
21:00 – Mistika. Mano miegamajame – KGB agentas. Vedėja – ekstrasensė teta Rasa.
22:00 – Kakilaitis live. Už kiek galima parduoti Tėvynę.
23:00 – Šou „žydauja aukščiau visko“. Kaip iš sveiko proto žmogaus padaryti šungrybio zombį-patriotą? Pasakoja šaulių sąjungos vadas Daugirdas.
24:00 – Programa „Neužmigsi“.
Linas V. Medelis dar kovo mėn. jau nepaprastai taikliai pastebėjo LRT metodus, kurie kaip du lašai atitinka Kremliaus valdžioje esančių TV laidų struktūrą: jei reikia komentaro apie ekonomiką, kviečiamas bankininkas arba Laisvosios rinkos instituto atstovas, jei apie mokesčius – pramonininkų konfederacijos prezidentas, jei apie prekybos tinklus –„Maksimos“ atstovas, jei apie Lietuvos istoriją – A. Bumblauskas, antisemitizmą – F. Kukliansky , holokaustą – A. Vinokuras arba R. Vanagaitė, apie pokario partizanus – M. Ivaškevičius, apie J. Marcinkevičių – N. Putinaitė, T. Venclova, vaikų teises ir jų apribojimą – D. Šakalienė, apie p e d e r a s t u s -Simonko ir t.t. Tokiu būdu žiūrovams ir klausytojams kalamos įvairios iškrypėliškos įdėjos!