Lukiškių aikštėje rengiamas minėjimas partizanų vado J. Krikštaponio žuvimo 79-osioms metinėms

Rengėjai kviečia 2024 m. sausio 12 d., 12 val. dalyvauti mitinge, minint 79-ąsias Juozo Krišktaponio žūties Lėno miške metines.

Renginys-mitingas vyks Lukiškių aikštėje prie Šimtmečio rato, Vilniuje.

Ernestas Subačius, alkas.lt

 

Karys savanoris, pulkininkas Juozas Krikštaponis, prezidento Antano Smetonos sūnėnas vokiečių okupacijos metais dalyvavo antinacinėje veikloje, kai sovietiniai partizanai nušovė du vokiečius rinkusius mokesčius, išgelbėjo nuo sušaudy

 

mo Bagnapolio kaimo gyventojus. Ukmergės restorane vokiečių karininkams pavadinus valstiečius lietuviškomis kiaulėmis išmetė du vokiečių karininkus pro duris, dėl to 3 mėnesius kalėjo Kauno gestapo kalėjime. Tik atsitiktinumo dėka, išgelbėjo jį nuo žūties atvykęs į Lietuvą generolas Stasys Raštikis.
Baigiantis karui ir traukiantis vokiečiams iš Lietuvos buvo kviečiamas trauktis kartu, tačiau kaip garbingas karininkas nepriėmė kvietimo, o subūręs ir gerai apginklavęs partizanų būrį su savo broliu Lėno miške didvyriškai žuvo kovoje u

 

ž Lietuvos laisvę.
Manome, kad garbingos Krikštaponių giminės byla siejama su sovietinių palikuonių nekenčiamu prezidentu Antanu Smetona, apšmeižiant jo sūnėną Juozą Krikštaponj, o tuo pačiu Prezidentą. Šiuo metu minimos Prezidento Antano Smetonos 150 gimimo ir 80-osios jo tragiškos žūties metinės, tačiau paminklo pastatymas Vilniuje jo garbei akivaizdžiai jau vėluos.
Juozo Krikštaponio žūties relikvija atvežta iš Lėno miško, garbingai įamžinta ir pašventinta Lukiškių aikštės Šimtmečio rato gelmėje. Mitingo organizavimo diena sutampa su jo žūties 79 metinėmis. Juozo Krikštaponio ir jo brolio, garbingai žuvusių už Lietuvos laisvę, palaikai iki šiol nesurasti, todėl turi būti tęsiama jų paieška.
Nepastebimai praslinko 33 metai nuo valstybės atkūrimo, tačiau Vilnius ir toliau lieka vienintele sostine, kurioje nėra pagerbtas per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas.

Lietuvos visuomeninės-patriotinės organizacijos, kartu su architektais, projektavusiais Lukiškių aikštę, iš suaukotų lėšų suformavo šimtmečio ratą, įrengė memorialo pamatus, sudėjo tvirtas metalines konstrukcijas, kad stabiliai stovėtų paminklas, jos centro nišoje įamžino ir iškilmingai pašventino 100 relikvijų, suvežtu iš laisvės kovų žūties vietų, tačiau nuostabiai suprojektuota aikštė ir toliau lieka be pagrindinio aikštės simbolio – Vyties.

LR Prezidentas 2020 m liepos 10 d. pasirašė įstatymą, kuris įsigaliojo rugpjūčio 1 d., įtvirtinusiu, kad valstybės simbolį vaizduojantis Vytis su memorialu turės būti pagrindinis reprezentacinės aikštės akcentas. Už Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 4 – susilaikė. Deja, iki šiol Prezidento pasirašytas Įstatymas nevykdomas.

Renginio vedėjas ir įžanginį žodį tars dr. Kostas Ivanauskas, maldą ves LLKS kapelionas Brolis Paulius-Vaineikis. Mitinge taip pat pasisakys Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, Prof. Alfonsas Vaišvila, arch. Kęstutis Akelaitis.

Atminimo akmuo Ukmergėje

Autorius yra Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas

spot_img

Susiję straipsniai

Vytautas Sinica. Škirpos įamžinimas – ne visuomenės kiršinimas

Nuo tada, kai tapęs Vilniaus miesto tarybos nariu, istorinės atminties komisijoje gyvai iškėliau Škirpos atminimo lentos klausimą, vis...

Karas Ukrainoje. Aštuoni šimtai penkiasdešimt aštuntoji (birželio 30) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainiečių dronai toliau bombina okupantų karinius objektus esančius Lypetsk, Kursk, Bryansk ir Voronezh. Žiūrim ką...

Prodiuseris Artūras Alenskas: vasaros festivalio uždangą praskleidus

Renata Baltrušaitytė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rengiamas festivalis „LNOBT Open“ sostinės afišose pirmąkart sumirgėjo 2021 m. vasarą,...

Jonas Jasaitis. Laikmečio nepasirinksi: sustabdyti valstybės griovimą (3)

Pabaiga. Pradžia ČIA Autorius yra "Mokslo Lietuva" redaktorius, Nacionalinio susivienijimo informacinis rėmėjas Prezidentas dr. Gitanas Nausėda valstybės vadovu tapo ypatingai...