Laisvos visuomenės institutas LR Seimo nariams išplatino raštą, kuriame ragina nepritarti siūlomam Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektui. Skelbiame pilną rašto tekstą.
***
Dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-1850(2))
Raginame nepritarti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektui dėl šių priežasčių:
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektas parašytas taip, kad būtų galima versti Seimą suteikti religinei bendrijai valstybės pripažinimą esant atitinkamai Teisingumo ministerijos pateiktai išvadai. Tai ydinga praktika, nes pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, religinei bendrijai valstybės pripažinimą Seimas teikia laisvu apsisprendimu ir neturi išankstinės pareigos jokiai religinei bendrijai suteikti pripažinimo.
Valstybės pripažinimo nesuteikimas religinei bendrijai nepažeidžia jokių religinės bendrijos teisių ir neatima galimybės jai naudotis Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje bei įstatymuose įtvirtintomis teisėmis, užtikrinančiomis laisvą religijos praktikavimą.
Seimo nario J. Razmos teikiamos pataisos yra palaikytinos, nes taiso kai kurias projekto problemas. Tačiau pataisos neliečia pačios ydingiausios projekto 5 dalies, pagal kurią Seimas, nutaręs nesuteikti bendrijai valstybės pripažinimo, dar atskirai turėtų balsuoti dėl nutarimo, kuriame privalėtų nurodyti, kodėl priėmė tokį sprendimą. Konstitucine ir teisine prasme tai yra absurdiška nuostata. Analogija būtų, jei Seimas, nepritaręs kokios nors tarptautinės sutarties ratifikavimo projektui, Vyriausybės programai ar teisėjo skyrimui į Aukščiausiąjį Teismą, po to turėtų pasiaiškinti, kodėl nepritarė, ir dar dėl to priimti atskirą nutarimą.
Religinių bendruomenių ir bendrijų projektas sukuria iki šiol Lietuvos teisėje nematytą precedentą – Seimas, nepritaręs nutarimo projektui, bus priverstas balsuoti dėl pasiaiškinimo, kodėl jam nepritarė. Tai iš esmės paneigia konstitucinį Seimo nario laisvo mandato principą – Seimo narys, atsisakydamas balsuoti už kokį nors nutarimą, neprivalo nurodyti savo balsavimo motyvų bei dėl to pasiaiškinti. Be to, taip pažeidžiamas konstitucinis valdžių padalijimo principas, nes Seimui nustatoma prievolė remtis ministerijos išvada, o atsisakius tai daryti – priimti atskirą tai paaiškinantį nutarimą.
LR Seimo narius raginame nepritarti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektui.
