Šiandien vykstant antrajam Prezidento rinkimų turui Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto profesorė, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Birutė Obelenienė išplatino atvirą kreipimąsi dėl siekio apriboti akademinę laisvę, sąžinės, religijos ir žodžio laisvę.
Jame profesorė atkreipia dėmesį į siekį išstumti prigimtinę žmogaus ir lytiškumo sampratą iš bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo turinio, apribojant mokslininkų akademinę laisvę, sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuris jau tampa sisteminiu.
Tuo tikslu žiniasklaidos priemonėse juodinami šiam siekiui nepritariantys mokslininkai, vartojama neapykantos kalba, žeminimas, iškraipomi arba kuriami melagingi faktai ir formuojama neigiama visuomenės nuomonė.
Profesorės teigimu, tai įrodo P.Gritėno publikacija portale 15min.lt pavadinimu „Lytiškumo ugdymo specialistus griebėsi ugdyti VDU katalikų teologijos fakultetas”, taip pat publikacija „Tikyba ir oralinis seksas„. Analogiško turinio Seimo narės D.Morganos straipsnis portle Delfi.lt pavadinimu „Lietuvos lytinio ugdymo vieta – šiukšlių dėžėje„, Domantės Platukytės straipsnis portale LRT.lt „Vyrai linkę į prievartą, o moters kūnas – vartojimo objektas“? Po VDU dėstytojos teiginių – aštri kritika” ir kt.
Į siekį apriboti akademinę laisvę jau įtraukiamos ir valstybinės institucijos. Portalas LRT.lt, priešingai nei delfi.lt, atsisako spausdinti profesorės paaiškinimus (atsakymą), motyvuodami tuo, jog profesorės garbė ir orumas nebuvo pažeisti.
2024 04 24 Lietuvos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT) buvo pateiktas anoniminis skundas, kuriame profesorė apkaltinta su jos moksline ir pedagogine veikla nieko bendro neturinčiais dalykais (jog „paskaitų metu dėsto medžiagą, kurioje propaguojamas seksistinis ir mizoginiškas požiūris į moteris, esą lytiškumas, meilė, pagarba egzistuoja tik kalbant apie heteroseksualius santykius, diskriminuojami LGBTQIA+ asmenys ir pan.).
siekiama neleisti profesorei toliau dėstyti universitete.
Šio anoniminio skundo pagrindu LGKT (E. Žiobienė) pradėjo tyrimą ir kreipėsi raštu, pasirašytu VDU dėl informacijos pateikimo. LGKT rašte pateiktos anoniminio skundo ištraukos ir pateikiami klausimai VDU, kuriais siekiama išsiaiškinti: kokie nepriklausomi ekspertai patvirtino profesorės metodinę medžiagą ir paskaitos skaidres, kiek žmonių girdėjo jos paskaitą, kas ir kada vykdė mokymus remdamasis jos pateikta medžiaga, ar ketinama ateityje tęsti šiuos mokymus ir kt. Šiais klausimais, tikėtina, siekiama neleisti profesorei toliau dėstyti universitete.
Profesorė pažymi, kad lytiškumo ugdymas neprilygsta jokiai kitai disciplinai, nes lytiškumas nėra kokia nors atskira žmogaus veikla, bet esminis asmens būties, raiškos ir bendravimo su kitais būdas.
Lytiškumo ugdymas neapsiriboja vien socialiniais ir biomedicininiais mokslais. Kartu tai ir pasaulėžiūros dalykas. Pedagogikos teorija vienareikšmiškai teigia, kad su pasaulėžiūra susiję dalykai negali būti primetami kokiu nors mokomuoju dalyku, be tėvų žinios ir sutikimo.
Nesibaigiančius išpuolius profesorė traktuoju kaip siekį suvaržyti jos konstitucines teises, akademinę
laisvę, sąžinės, religijos ir žodžio laisvę (Konstitucijos 42 straipsnyje: „Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“).
Profesorė taip pat pažymi, kad nurodytose publikacijoje ir LGKT rašte nurodyti anoniminiai kaltinimai neturi nieko bendro nei su jos skaityta paskaita, nei su moksline ir pedagogine veikla. Jos paskaita „Vertybės lytiškumo ugdyme“ yra grįsta prigimtine žmogaus ir lytiškumo samprata, socialinių, biomedicinos, filosofijos (etikos) mokslų tyrimais, bei atliepia į LR Švietimo ir mokslo įstatymo tikslus, kuriuose pabrėžtas siekis „išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, savarankišku, atsakingu, žmogumi, <…> laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis“.
Istorinė patirtis ne kartą įrodė, jog bandymai į mokyklos ugdymo turinį įvesti privalomą dalyką, kuriame apribojama pasaulėžiūros laisvė, žeidžia demokratinės visuomenės principus.
Vienos pasaulėžiūros iškėlimas virš kitų yra ideologizavimas, dedantis pagrindus diktatūros plėtrai visuomenėje. Visiškai natūralu, jog visuomenės nariai yra skirtingi, turintys skirtingus įsitikinimus, todėl būtina ieškoti būdų sugyventi skirtingų požiūrių visuomenėje,- skelbiama atvirame laiške.
Niekas neturi teisės užgrobti pasaulėžiūrinės tiesos monopolio
Niekas neturi teisės užgrobti pasaulėžiūrinės tiesos monopolio. Susitarti dėl žmogaus ir lytiškumo sampratos turėtų padėti mūsų Konstitucija, kurioje aiškiai pasakyta, jog žmogus turi nekintamą prigimtį. Nė vienas mokyklos ugdymo programos privalomas dalykas neturėtų supriešinti ir skaldyti visuomenės. Vaikai, mokyklose lankantys privalomas mokomojo dalyko pamokas, neturėtų girdėti jose apie prieštaringas žmogaus ir lytiškumo sampratas. Tai ne tik pažeidžia dalykų suderinamumo principą, bet ir tėvų teises.
Būtina priminti, kad Gyvenimo įgūdžių programa privaloma ir katalikų tikybos pamokas pasirinkusiems moksleiviams.
Profesorė kreipiasi į Seimo švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų
susivienijimą bei žmogaus teisių organizacijas, prašydama nustatyti, ar minėti išpuoliai prieš ją nepažeidžia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio ir 60 straipsnio nuostatų.
Profesorės teigimu, sisteminis anonimiškų ir nepagrįstų skundų organizavimas reiškia piktnaudžiavimą valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimais, kuris ne kartą, kaip teigiama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos preambulėje, jau buvo „privertęs žmones, neradusius jokios kitos išeities, sukilti prieš tironiją ir priespaudą“. Todėl būtina principingai ir laiku stabdyti tokius valstybinės galios piktnaudžiavimo atvejus, užtikrinant žodžio ir akademinę laisvę.
Kreipimasis taip pat yra adresuotas perrenkamam Prezidentui Gitanui Nausėdai, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinei sąjungai, Lietuvos vyskupų konferencijąį ir KTF Didžiajam kancleriui J.E. arkivyskupui dr. Kęstučiui Kėvalui. Jame prašoma ginti tikinčių tėvų teises ir stiprinti visuomenės santarvę, kuriai grėsmę kelia akademinės ir religinės laisvės suvaržymai.
Visas Atviro kreipimosi tekstas ČIA.
Tikėjimai, religijos – tai tautų raida nuo Pradžios į Ateitį. Pakopa po pakopos, iš „klasės” į „klasę” tautos žengia, vystosi, lavinasi. Tačiau jaunieji Lietuvos politikai „vperedi Jevropy vsej”. Jie parodys pasauliui, kad gali būti ir už komsomolcus-aktyvistus aršesni, kad savo šalies piliečiams tokį mobingą surengs, juos taip iškancelins, kaip naujosios ideologijos pradininkai, iniciatoriai net neįsivaizdavo tokio įsisiautėjimo.
Tas pat ir su senuoju baltų tikėjimu. Ir Europos, ir Azijos, ir kitų žemynų šalys ir pačios studijuoja savo senuosius, iki krikščionybės buvusius Tikėjimus, ir kitiems žinias apie juos platina. Nes tai natūralus žmonijos, tautų istorijos tarpsnis. O mūsų Seimui net ŽTT sprendimas negalioja – apsimeta jo net negirdėję? Puiku – jie taip atskleidžia savo kultūros ir intelekto lygį.