Ndiaye tvirtino, kad Prancūzija yra „struktūriškai rasistinė šalis“, sukeldamas šoką daugeliui prancūzų politikų ir komentatorių, kai Makronas jį išrinko vadovauti šalies švietimo sistemai.
Priimdamas sprendimą, kuris sukrėtė Prancūzijos politinę sistemą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) naujuoju šalies švietimo ministru pasirinko prieštaringai vertinamą istoriką Pap’ą Ndiaye, nepaisant jo propaguojamų rasistinių pretenzijų baltiesiems ir ilgos karjeros, beveik visiškai paskirtos rasinėms nuoskaudoms.
Ndiaye, Imigracijos istorijos muziejaus direktorius ir ,,JAV socialinės istorijos bei mažumų” „specialistas” padarė daugybę pareiškimų, keliančių susirūpinimą dėl to, kaip jis galėtų pakeisti Prancūzijos švietimo sistemą.
Jam nepatinka terminas „prieš baltuosius nukreiptas rasizmas”
Praeityje jis yra teigęs, kad „prieš baltuosius nukreiptas rasizmas″ yra „kraštutinės dešinės žodyno dalis, išplitusi toli už kraštutinės dešinės ribų ir įteisinta labiau centro pozicijoje Prancūzijos politiniame ir socialiniame gyvenime.″ Jam svarbu „dekonstruoti″ šį žodyną.
Lieka neaišku, kaip šis terminas turėtų būti „dekonstruotas″ ir kodėl tai yra problema, kad Prancūzijos visuomenė pripažįsta, jog prieš baltuosius nukreiptas rasizmas egzistuoja.
Net Prancūzijos teismų sistema pripažino prieš baltuosius nukreipto rasizmo atvejus Prancūzijos visuomenėje, pavyzdžiui tą, kai teisėjai pripažino Nick‘ą Conrad‘ą kaltu sukėlus rasinį smurtą savo repo vaizdo įrašu, pavadintu „PLB″, prancūzišku „pakarkite baltuosius″ akronimu. Dainoje skambėjo tokie žodžiai: „Einu į darželius, žudau baltuosius kūdikius. Greitai sugauk juos ir pakark jų tėvus!″
Greitai iš Youtube ištrintame muzikiniame vaizdo klipe buvo vaizduojamas reperis, besivaikantis, kankinantis ir žudantis baltąjį žmogų.
Ndiaye lankėsi mitinge, uždraustame baltiesiems
Nepaisant tvirtinimo, kad „Prancūzijoje iš tikrųjų egzistuoja struktūrinis rasizmas“, jis pats dalyvavo 2016 m. vykusiame susitikime, kuriame visiems baltiesiems buvo draudžiama dalyvauti. Susitikime buvo aptarta tema „būti juodaodžiu Prancūzijoje“.
Po žinios apie jo paskyrimą vienas iš Ndiaye kritikų paminėjo faktą, kad jis dalyvavo tokiame susitikime, nors tariamai pasisakė prieš rasizmą.
„Dabar turime ministrą, kuris dalyvavo baltaodžiams draudžiamame susitikime ir tiki sisteminiu rasizmu. Tai beprotybė“, – sakė europarlamentaras Gilbert‘as Collard‘as, per interviu BFM televizijai pridūręs, jog mano, kad naujasis švietimo ministras „nesuderinamas su respublikonišku nacionaliniu švietimu“.
Jis pasisakė už tai, kad Paryžiaus operoje būtų mažiau baltųjų
Ndiaye taip pat dirbo „įvairovės konsultantu“ Paryžiaus operoje, kur jis buvo pranešimo, raginančio įtraukti daugiau „ne baltųjų menininkų“ ir smerkiančio etninės įvairovės stoką operoje, bendraautoriumi. Ataskaitoje taip pat rekomenduojama Paryžiaus operai pasamdyti įvairovės pareigūną, kuris prižiūrėtų radikalų prancūzų kultūros įstaigos etninės sudėties pertvarkymą.
Ataskaitoje rekomenduojama atsisakyti „minties, kad homogeniškumas yra nekintantis principas“. Ndiaye taip pat citavo šokėjus, kurie skundėsi, kad dėl to, jog nėra baltieji, jie negalės šokti Gulbių ežere.
Panašu, kad Paryžiaus opera sureagavo uždrausdama kai kuriuos garsiausius baleto pasirodymus įžymiajame operos teatre, įskaitant „Gulbių ežerą“, „Spragtuką“ ir „Jankių princesę“ dėl tariamos „baltųjų viršenybės“.
Pavadino „baltųjų pasaulio kerštu“
Po Donaldo Trampo (Donald Trump) pergalės rinkimuose Jungtinėse Valstijose Ndiaye prieštaringai prilygino Trampo pergalę tam tikram baltųjų žmonių „kerštui“.
„Obamos išrinkimas galėjo paskatinti žmones patikėti, kad baltieji vyrai galutinai prarado valdžią (…). Trampo pergalė yra baltųjų pasaulio kerštas“, – tuomet sakė jis.
Nors didžiąją dalį Trampo balsų sudarė baltieji, ši demografinė grupė taip pat sudaro daugumą JAV gyventojų. Trampas taip pat laimėjo nemažą dalį ispanų kilmės amerikiečių balsų, o taip pat mažesnės juodaodžių ir Azijos rinkėjų dalies balsus. Tačiau nemažai baltųjų taip pat balsavo už Hillary Clinton, pabrėždami Ndiaye rasistinio termino „baltųjų pasaulis“ netikslumą, kai kalbama apie baltuosius, kurie balsavo už Trampą.
Tvirtina, kad Prancūzijoje egzistuoja „struktūrinis rasizmas“
Ndiaye mano, kad Prancūzija iš esmės yra rasistinė vieta, nepaisant to, kad jis pakilo į vieną iš galingiausių Prancūzijos vyriausybės pozicijų, mėgaudamasis profesoriavimu ir gerai apmokama karjera, propaguojančia daugiakultūriškumą ir įvairovę.
„Iš tiesų Prancūzijoje egzistuoja struktūrinis rasizmas,“ – yra sakęs Ndiaye praeityje.
Šokas dėl Ndiaye paskyrimo
Nebuvo jokių ženklų, kad autsaideris Ndiaye perims atsakomybę už Prancūzijos švietimo sistemą, o jo praeities pareiškimai skatino prieštaravimą jo paskyrimui.
BFM televizijoje pakviestas reaguoti į Ndiaye paskyrimą švietimo ministru Éric‘as Zemmour‘as, politinės partijos „Reconquête“ (prancūziškai atkariavimas) vadovas, sakė manantis, kad naujasis švietimo ministras yra „nubudusių“ ideologijos atstovas, apsėstas rasės klausimo, ir žmogus, kuris gins savo įsitikinimus mūsų vaikų nenaudai“.
Kiti teigė, kad Ndiaye savo pasaulėžiūra parodė nedėkingumą šaliai.
„Pap‘as Ndiaye yra archetipas žmogaus, kuriam Respublika davė viską ir leido pakilti pagal nuopelnus. Tačiau tai netrukdo jam sistemingai griežtai smerkti Prancūziją, jos institucijas ir žmones kaip amžinus kaltininkus. Tai yra nedėkingumas, kuris tampa labai erzinantis“, – rašė laikinasis Nacionalinio susirinkimo prezidentas Jordan‘as Bordella.
Kokie žinomi Ndiaye biografijos faktai?
Ndiaye yra „Jungtinių Valstijų ir mažumų socialinės istorijos, kuri apima Prancūzijos juodaodžių populiacijų istorijos ir sociologijos tyrimus“, specialistas. 56 metų vyras yra senegaliečio tėvo ir prancūzės motinos sūnus, tačiau juodaodis tėvas jį paliko, kai jis buvo mažas, o istorija apie tai, kaip jį užaugino baltoji motina, stebinančiai panaši į Barako Obamos (Barack Obama) kilmės istoriją.
Jo paskyrimas yra ypač prieštaringas, nes atrodo, kad būtent jis atstovauja „nubudusių“ amerikiečių „intelektualizmo“ stiliui, su kuriuo jo pirmtakas Jean‘as-Michel‘is Blanquer‘as teigė kovojęs ankstesniais metais, valdant buvusiai Makrono administracijai. Pavyzdžiui, Blanquer‘as regimą sąjungą tarp kairiųjų ir islamistų pavadino „islamiškuoju kairuoliškumu“. O Ndiaye teigė, kad toks terminas stigmatizuoja „intersekcionališkumą“, kurį jis laiko svarbiu analitiniu įrankiu.
Ndiaye pirmą kartą tapo žinomas savo 2008 m. išleistos knygos „Juodųjų būklė, esė apie prancūzų mažumą“ dėka, tačiau nuo to laiko jis darė karjerą beveik išimtinai rasės tema. Naujasis švietimo ministras griežtai atmeta „nubudusų“ ideologijos kritiką, apibūdindamas ją labiau kaip „kaliausę“, o ne kaip tikrą reiškinį. Tačiau jis laikosi pozicijos, kad Prancūzijoje egzistuoja „struktūrinis rasizmas“ ir kad tokios institucijos kaip policija dalyvauja rasistinėje veikloje, tačiau neigia šią numanomą tikrovę.
Ndiaye anksčiau vadino save grynu respublikoniškos meritokratijos produktu, ir kad savo sėkmę jis pasiekė ne dėl odos spalvos, o dėl savo paties nuopelnų.
Ministrė pirmininkė Elisabeth Borne gynė Ndiaye paskyrimą švietimo ministru ir apibūdino jį kaip „labai atsidavusį respublikoną“.
Naujai pertvarkyta Makrono vyriausybė savo pareigų imasi likus maždaug mėnesiui iki Prancūzijos parlamento rinkimų, kuriuose Makronas susidurs su naujai sukaltu vieningu kairiųjų partijų aljansu.
Šaltinis: rmx.news
😀 ne be reikalo kažkada per rungtynes Lietuvaičiai iškėlė prancuzijos vėliava su afrikos konturu