2024-11-28, Ketvirtadienis

Marek Cichocki. Dirbtinis intelektas grasina „bedieve distopija“

JAV milijardierius Elonas Muskas. EPA nuotr.

laikmetis.lt

Pastarosiomis savaitėmis buvo labai domimasi dirbtiniu intelektu ir galimomis neigiamomis jo pasekmėmis. JAV didžiųjų technologijų atstovai, vadovaujami Elono Musko, paskelbė atvirą laišką, kuriame ragina paskelbti moratoriumą eksperimentams su pažangiomis dirbtinio intelekto sistemomis, kol valstybės pasivys ir imsis reikiamų veiksmų, kad sukurtų apsaugos priemones nuo su naujomis technologijomis susijusių pavojų.

Laiške jie kelia aštrius klausimus, pavyzdžiui, ar žmonija turėtų kurti dirbtinius protus, kurie galėtų pergudrauti žmones ir mus pakeisti, ir ar turėtume rizikuoti prarasti savo civilizacijos kontrolę. Jie pareiškia, kad tokių sprendimų negalima atiduoti savanaudiškiems technologijų lyderiams.

Atrodo, kad technologijų lyderiai mano, jog pasiekėme tašką, kai dirbtinio intelekto kūrimo saugumas negali būti užtikrintas, o tai reiškia, kad bet kokia nauda, gauta naudojant šią technologiją, gali būti niekis, palyginti su galimomis katastrofiškomis jos pasekmėmis. Tačiau visiškai neaišku, ar technologijų plėtros džiną ir jame slypintį didžiulį pelną bei galią galima sugrąžinti atgal į butelį arba pristabdyti.

Diskusijose apie dirbtinį intelektą ima dominuoti saugumo ir kontrolės klausimai. Paprasčiau supažindinti žmones su tuo, kad dėl robotizacijos gali būti prarasti milijonai darbo vietų arba kad su dirbtiniu intelektu susijęs automatizavimas gali lemti jo kontrolės praradimą. Tačiau šis klausimas paliečia pagrindinius žmonijos etinius klausimus, su kuriais jau šimtmečius kovoja visos didžiosios religijos ir civilizacijos. Todėl šis klausimas yra daug gilesnis ir dar pavojingesnis.

Oksfordo matematikas Johnas Lennoxas, knygos „2084 m. Dirbtinis intelektas ir žmonijos ateitis“ autorius, teigia, kad dėl naujų technologijų kylančios grėsmės yra analogiškos toms, kurios įvardytos Džordžo Orvelo knygoje „1984“.

Jos kyla visuomenėse, kuriose vyksta spartus sekuliarizacijos procesas. Vietoje krikščionybės atsiranda naujos ideologijos, tokios kaip scientologija, natūralizmas ir transhumanizmas, kurios peržengia ribas, susijusias su tabu, nustatytais religinio supratimo apie tai, kas šventa.

Tai reiškia, kad tikėjimu grindžiamas žmogaus egzistencijos slėpinys griūva, o kartu su juo ir visos etinės ribos, stabdančios žmogų nuo visų naujų technologinių galimybių pritaikymo. Lennoxas daro prielaidą, kad galime būti pakeliui į visų didžiausių XX a. padarytų klaidų pakartojimą.

Šaltinis: Remix News

Reklama

Susiję straipsniai

Kremlius rimtai supanikavo: E. Dykyj pasakė, kas iššaukė režimo isteriją

Draudimo smogti Vakarų ginkluote į rusijos teritoriją panaikinimas kremliui sukėlė tikrą paniką ir isteriją. Rusai pamatė, kad Vakarai ėmė...

Valdas Sutkus. Kamalos Harris rinkimai: kaip sudeginti milijardą

JAV rinkimai yra ne tik demokratijos apraiška, bet ir brangi kova dėl valdžios. Kamalos Harris prezidentinė rinkimų kampanija...

Prof. dr. Gediminas Karoblis. Krikščionybė ir „progresas“

Baigiantis liturginiams-bažnytiniams metams ir prasidedant adventui, ypatingą prasmę įgyja klausimai apie pabaigą ir pradžią. Pabaiga ir pradžia (Alfa...

Australijos siekis – kad vaikai „nuliptų nuo telefonų“

Australijos įstatymų leidėjai trečiadienį žengė dar vieną žingsnį link siekio uždrausti jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis socialiniais...