Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas Lietuvos šeimoms užkūrė pragarą. Pasinaudodami degradavusio patėvio ir jam talkinusios atitinkamos motinos užmušto Matuko istorija šiedu kairieji libertarai inicijavo įstatymą, kuriam pritarė visas Seimas. Šiuo įstatymu net už paprastą plekštelėjimą iš tėvų gali būti atimtas vaikas. Skandinaviškas košmaras perkeltas į Lietuvą.
Klykiantys vaikai atplėšinėjami nuo tėvų, motinos kalinamos antisanitarinėmis sąlygomis, drauge su alkoholiu pašvinkusiomis valkatomis, prieš tėvus naudojamos smurtinės priemonės. O lietuviškoji Barnevernet – „vaiko teisių apsaugos“ tarnyba – reikalauja konfidencialumo, grasindama, kad priešingu atveju nukentėję tėvai turės visiems laikams atsisveikinti su mylimais ir mylinčiais vaikais. Nusikaltėliai bijo viešumo. Barnevernet banditai ir sovietiniai mentai, užsivilkę Lietuvos policijos uniformas, jokia išimtis.
Ačiū Dievui, jog tam tikrais atvejais tėvai nusprendžia kalbėti. Ačiū tiems žurnalistams, kurie viešina šias tragedijas ir ypač – politikams, kurie imasi spaudimo. Nusikaltėliai supranta tik jėgos kalbą. Šiuo metu internete galima pasirašyti peticiją, parengtą Laisvos visuomenės instituto, ją rasite čia. Joje reikalaujama peržiūrėti teisinę bazę, kuri leidžia be jokio rimto pagrindo draskyti šeimas ir kelti vaikams žalą, kur kas baisesnę, nei plekštelėjimas.
Išsigandę „vaikų teisių“ NKVD-istai, sulaukę žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės dėmesio, jau kalba apie tai, kad kai kuriais atvejais, galimai, peržengtos ribos. Net užsimenama apie galimas „sankcijas“ piktnaudžiavusiems pareigūnams – darbo praradimą. Tai – ciniška. Tas pats, kas kalbėti apie darbo praradimą OMON pareigūnams, šaudžiusiems Lietuvos pasieniečius, ar sausio 13-osios smogikams, traiškiusiems taikius civilius.
Visi asmenys, prisidėję prie šeimų ardymo ir vaikų traumavimo, turi sulaukti griežčiausios teisinės atsakomybės ir atsidurti kalėjimuose. Tam būtina parengti naują teisinę bazę. O D. Šakalienės ir M. Majausko įstatymas turi būti skubiai panaikintas, grąžinant ankstesnį teisinį reglamentą. Jo visiškai užtenka tokiems atvejams, kaip Matuko nužudymas. Tam, kad panašių atvejų būtų išvengta, tiesiog reikia užtikrinti griežtesnę policijos ir tikros vaiko teisių apsaugos tarnybos atsakomybę. Dabartinė Barnevernet turi būti paleista, ją keičiant kompetentingais ir moraliais žmonėmis, kur vienas iš kriterijų turi būti savos šeimos ir vaikų turėjimas.
Tiktai žmonės, iš patirties žinantys, kas yra šeimos struktūra, kaip ji veikia ir kokią reikšmę turi vaiko gyvenimui bei raidai, gali spręsti kitų šeimų ir jų vaikų likimus. Leftistinės aktyvistės ar atitinkami aktyvistai, svaigstantys apie tai, kas jiems patiems – tolima abstrakcija, sugeba tiktai luošinti ir darkyti. Neapykanta prigimtinei šeimai – dėsninga jų pasaulėjauta, iš kurios išplaukia atitinkamos sampratos ir atitinkami veiksmai.
Kairiųjų libertarų pasaulėžiūroje šeimai vietos – vis mažiau. Jos vaidmenį siekiama perduoti valstybei, kuri, savo ruožtu, vis mažiau ką bendro turi su patriotų puoselėjama Tėvyne. Leftistų valstybė – tai gremėzdiškas monstras, prievartaujantis asmenį, šeimą, bendruomenę ir tautą, sprendžiantis, kaip kam gyventi, ką valgyti, ką ir po kiek gerti, kaip bendrauti. Viskas pagal Karlo Markso, Vladimiro Lenino ir Frankfurto mokyklos pavyzdžius. Prievarta vadinama laisve, cenzūra ir diktatas – įvairove, smurtas – apsauga.
Jų gynybos objektai – iškrypėliai ir perėjūnai. Tautos ir šeimos struktūros sąmoningai naikinamos, nes trukdo liberaliosios kairės idealui – tobulam savanaudžiui ir vartotojui. Religija ir kultūra perkonstruojamos taip, kad atitiktų šį idealą ar bent pačios jį toleruotų. Viena vertus draudžiama drausti, kita vertus – persekiojami visi, kurie prieštarauja tokiam principui. Libertarinėse mokyklose ugdomi maži demoniūkščiai, be moralinės disciplinos, užtai – aklai ištikimi „išlaisvinančiai“, „emancipacinei“ ideologijai ir ją įkūnijančiai leftistinei valstybei.
O jei vaikai myli savo tėvus? Jeigu jiems svarbi moralė? Tradicija? Tautiškumas? Juo blogiau tokiems vaikams, kaip ir jų tėvams. Vaikus siekiama perimti ir perkonstruoti. O tėvus – bausti, vien už tai, kad jie – tėvai ir kad jiems svarbu, kokiais žmonėmis taps jų vaikai. Netgi už tai, kad jiems svarbu apsaugoti savo vaikus nuo avarijos kelyje ar dėdžių pedofilų.
Maža vilties, jog dabartinis Seimas suvoks savo nusikalstamą veiklą ir pakeis teisinę šalies bazę šeimos ar tautos naudai. Nors atskiri deputatai jau susipranta ir imasi aktyvios veiklos prieš vietinę Barnevernet, jų – absoliuti mažuma, tiesiog vienetai. Reikalinga visiškai nauja, kokybiškai kitoniška valdžia. Artėjant prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių, o po to – ir Seimo rinkimams būtina tai prisiminti. Ir balsuoti tik už tuos kandidatus bei sąrašus, kurie aiškiai įsipareigos panaikinti bet kokias liberaliosios kairės apraiškas Lietuvos politikoje, teisėje, kultūroje ir socialinėje sistemoje. Apginkime žmogų, šeimą, tautą.
Pritariu 100 proc.